Mindaugas Statulevičius

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų nuotaikos 2024 metams – pozityvios, teigia NT plėtotojų lūkesčių indeksą skaičiuojanti Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). Naujausias rodiklis siekia 64 balus iš 100. Anot LNTPA vadovo Mindaugo Statulevičiaus, toks rodiklis indikuoja, kad plėtotojai 2024 m. mato galimybių didinti darbų apimtis, bei tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis mažinti pernai į rekordines aukštumas pakeltas bazines palūkanų normas.

Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad reikėtų apmokestinti ir viešajam sektoriui priklausantį nekilnojamą turtą.  „Kas moka tą mokestį – turėtų mokėti visi, kurie naudojasi miesto infrastruktūra – ir privatus, ir viešas sektorius. Ir apie tą visuotinumo dalį nekalbama.

Lietuvos gyventojai kare su infliacija, panašu, stoja į infliacijos pusę. Nors maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas, nuolat kyla paskolų palūkanos, toliau brangsta paslaugos, mūsų šalyje žmonės elgiasi priešingai nei kalbama ekonomikos vadovėliuose – lietuviai pinigų ir toliau neskaičiuoja, vis tiek perka viską, ką tik nori: prekybininkai aiškina, kad lietuviai parduotuvėse palieka tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.

Gyventojams vis dažniau skundžiantis dėl be leidimų kertamų medžių, politikai ginčijasi, kaip pažeidėjus bausti. Socialdemokratai siūlo 20 kartų padidinti baudas už neteisėtus kirtimus, tačiau vyriausybė tam nepritaria. Valdantieji žada, kad jau nuo gegužės situacija pagerės, kai įsigalios nauji reikalavimai atsodinti sunaikintus želdinius ir savivaldybės pačios galės įvertinti kirtimais padarytą žalą.

Nuo kitų metų Lietuvoje keičiasi nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo tvarka – nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila. NT plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad šis pokytis neišvengiamai išbrangins projektų kainas, o norint užbaigti visą privalomąjį įrengimą projektai bus atiduodami vėliau.

Seimas prigalvojo naujų suvaržymų statyboms, dėl kurių ir taip sunkiai įperkami butai gyventojams gali dar labiau pabrangti. Pirkti butus bus galima tik šimtu procentų baigtus. Gyventojai jau nerimauja, kad turės papildomai susimokėti statytojams už būsto apdailą, kurios jiems visai nereikia ar kurią patys galėtų pasidaryti pigiau. Negana to, jau nuo gegužės sumažės galimybės statytis namus ūkio būdu.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Šešerius metus už nuomojamą pusantro kambario butą sostinės širdyje, Pylimo gatvėje, 480 eurų mokėjusi vilniečių pora teigia, kad vos per naktį priversta ieškotis naujos gyvenamosios vietos. Mažėjant būstų pasiūlai ir kylant nuomos kainoms rinkoje buto šeimininkas kainą pakėlė daugiau nei perpus – iki 780 eurų. Nesutikus su iškeltomis sąlygomis porai iš buto teks išsikraustyti mažiau nei per mėnesį. Panašiomis istorijomis dalinasi ir kiti Vilniaus gyventojai.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad lankstesnis skolinimasis savivaldai leistų užbaigti kai kuriuos svarbius infrastruktūros projektus.

Lietuvoje pradėta svarstyti, kur galėtų pasislėpti šalies gyventojai kilus neramumams, mat esančių slėptuvių užtektų ne visiems, o daugelio iš jų būklė šiuo metu yra itin prasta. Opozicijos atstovai dėl dabartinės situacijos žeria kritiką valdantiesiems, o ministerijos žadami pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) vystytojus privertė susimąstyti, iš kur bus paimta pinigų naujiems statiniams.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Nuo praėjusio pirmadienio įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms. Be šio dokumento jie negali gauti kai kurių paslaugų, lankytis didelėse parduotuvėse. Vis dėlto gyventojai pastebi, kad galimybių paso patikra nėra griežta, tad į galimybių paso neturintiems uždraustas vietas galima patekti su suklastotu arba draugo dokumentu.

Gali būti, kad netrukus patekti į tam tikras parduotuves, maitinimo įstaigas ar gauti kai kurias paslaugas galės tik nuo COVID-19 pasiskiepiję asmenys. Verslininkai jau dabar suka galvas, kaip šį reikalavimą reikės užtikrinti. Šiuo metu svarstoma, kad parduotuvės ar prekybos centrai klientų Galimybių pasus galėtų tikrinti dar prie įėjimo arba jau už prekes atsiskaitant kasose.

Valdžiai planuojant įstatyme įtvirtinti pareigą susimokėti vienkartinius mokesčius už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje, tai netenkina nei verslo, nei savivaldos.  Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, svarstomos Žemės įstatymo pataisos, numatančios iki 105 proc. sklypo vertės mokestį, yra neadekvačios ir gali paralyžiuoti miestų plėtrą.

Ekspertų teigimu, pastato griūties atveju kaltininkai gali būti įvairūs, o ir gyventojams žala gali būti (ne)atlyginta įvairiai – vieni kompensacijas gautų iš karto, kitiems tektų suktis teisiniuose verpetuose. Skirtingi scenarijai dėliotųsi ir ieškant stogo virš galvos – vieniems tai parūpintų valdžia, kiti turėtų suktis kaip išmano. Pirmadienį sostinėje Gabijos gatvėje įsikūrusiame daugiabutyje buvo pastebėti įskilimai, gyventojai evakuoti iš namų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), vienijanti didžiuosius prekybos centrų valdytojus ir jų konsultantus, siūlo priemonių paketą, kuris esant gerėjančiai epidemiologinei situacijai leistų saugiai palaipsniui atverti prekybos vietas ir taip sumažinti smulkių prekybininkų bankroto riziką.

Jau ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai, kurie palies ne tik statybų verslą, bet ir kiekvieną gyventoją, ketinantį turėti nuosavą būstą.

Statybos srities teisės aktų korekcijos, naujo Bendrojo plano patvirtinimas, sprendimus dėl miesto plėtros priimančių institucijų bendradarbiavimas – šie klausimai buvo aptarti Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje profesionalų diskusijoje apie tai, kaip mieste įgyvendinami Architektūros įstatyme įvardinti architektūros kokybės kriterijai.

Vilniuje naujai statomų ar rekonstruojamų objektų vystytojai nuo vasario turės įrengti perspėjimo sirenas ir jas nemokamai perduoti savivaldybei. Administracijos direktoriaus Povilo Poderskio įsakymu patvirtinta tvarka numato, kad įrengti sirenas ir perduoti jas paramos sutarties pagrindais savivaldybei būtų įpareigoti tie vystytojai, kurių statomų ar rekonstruojamų objektų užstatymo plotas siekia 5000 kvadratinių metrų.

Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad situacija po poros metų neišvengiamai keisis ir turinčių mokėti mokestį savininkų daugės.  „Žmonėms, kurių turto vertė dabar 90-95 tūkst.

Lukiškių kalėjimą Vilniaus centre uždarę pareigūnai svarsto, kaip panaudoti ištuštėjusias patalpas. Galimybių investuoti čia mato ir verslas. „Šiandien dar sunku pasakyti, kas čia įsikurs“, – kalėjime antradienį per surengtą uždarymo ceremoniją sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Svarstoma, kad pastatų kompleksas galėtų būti perduotas kokiai nors institucijai, kad čia būtų įkurtas muziejus ar kokia nors kita viešoji erdvė.

Seimui praėjusią savaitę panaikinus kai kuriuos ribojimus statyboms Kuršių nerijoje, pareigūnai žada saugoti vietovę nuo užstatymo, nors vietos valdžia ir verslas norėtų dar labiau supaprastinti statybos procedūras. Priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, nuo kitų metų, turint reikiamus dokumentus ir suderinus su institucijomis, bus galima statyti naujus arba rekonstruoti senesnius pastatus urbanizuotose Kuršių nerijos teritorijose.

Galimos butų kainų korekcijos laukiantiems žmonėms nekilnojamojo turto ekspertai gerų žinių neturi. Nors butų pardavimams Lietuvoje šturmuojant seniai matytas aukštumas, vis dažniau prisimenami ikikriziniai metai ir po jų sekęs kainų kritimas, tikėtina, kad šį kartą tokio scenarijaus bus išvengta. Esą būsto kainas į viršų gena ne tik neblėstanti paklausa, bet ir tam tikri valstybės žingsniai. Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų vasarį buvo sudaryta net 45 proc.

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“, – pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Ieškant būsto dažnai svarbiu pasirinkimo aspektu tampa kaina. Lyginant kainas, neretai svarstoma, kad vietoj buto naujos statybos name apsimoka pirkti individualų namą su nuosavu kiemu. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) analitikai turi prognozę – po kelių metų kotedžų pirkėjai dairysis į butus mieste. „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų.

Mažesnių sąskaitų už šildymą argumentas dažnai būna lemiamas svarstant apie būsto pirkimą naujai išdygusiuose daugiabučiuose, tačiau tikrai nėra vienintelis. Daliai pirkėjų ne mažiau svarbi yra galimybė būti aktyvesnių gyventojų bendruomenių dalimi, tikina NT ekspertai. Anot jų, pastaraisiais metais lietuvių akys vis labiau krypsta nuo senesnės statybos daugiabučių. Pasiūla stiebiasi į viršų Apie 1,5 proc. – tiek kiekvienais metais išauga Vilniaus būsto fondas.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir parama jaunoms šeimos įsigyjant pirmąjį būstą nepriklausomai nuo turimų pajamų. Analitikų teigimu, šis kišimasis į rinką gali turėti poveikį visai nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Tiesa, šis siūlymas turi daugybę bet.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Su regionų tuštėjimo problema susiduria ne tik Lietuva. Kaip šią bėdą įveikti sugalvojo vienas Suomijos miestas, tačiau toks būdas galėtų būti pritaikomas ne tik toje šalyje. Tiesa, analitikai Lietuvoje tikina, kad toks projektas čia gali ir nesuveikti. Portalas yle.fi rašo, kad ieškantiesiems įperkamo žemės sklypo būstui pietvakarinėje Suomijos dalyje, nusišypsojo laimė. Nuo gruodžio 6 dienos šimtui dienų, Salo miesto valdžia nusprendė pardavinėti sklypus būstui po 100 eurų.

Lietuvos politikai labai mėgsta kalbėti apie šalies pasiekimus įvairiuose sąlygas verslui atspindinčiuose reitinguose. Tačiau į Seimo rudens sesiją keliaujantys planai ir vėl keisti žaidimo taisykles, įvedant naują mokestį valstybinėje žemėje veikiančiam verslui, gali ne tik sutrukdyti palypėti konkurencingumo laipteliais į viršų, bet ir priversti verslo įmones stabdyti stambius investicinius projektus visoje Lietuvoje.

Rinkos ekspertai teigiamai vertina pirmąją Turto banko parengtą valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) ataskaitą. Anot jų, jei valstybė sugebėtų suvaldyti dabartinę situaciją, Turto bankas galėtų tapti rimtu nekilnojamojo turto rinkos dalyviu.

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) pranešus, jog prokurorų sprendimu bus nutrauktos buvusio „Žalgirio“ stadiono sklypų nuomos sutartys su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Hanner“, ekspertai tvirtina, kad tai rinkai atneš neigiamų padarinių, siųs neigiamus signalus investuotojams. Anot jų, sandorio šalims teks ieškoti kompromiso, o susitarimas lems, kaip ateityje bus sprendžiami tokie ginčai.

Vis dažniau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai ieško galimybių apeiti skelbimų portalus ir objektą parduoti savais kanalais. Tą lemia ne tik didžiulis skelbimo apmokestinimas. Įsivyrauja nuomonė, kad skelbimų portaluose atsidūrę butai įgauna nekokybiško objekto įvaizdį. Brokeriai tvirtina, kad būtent bendradarbiaudami vieni su kitais gali daug greičiau parduoti butą. Tai leidžia ir išvengti skelbimų portalų, kurių nėra tiek daug.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka ne kartą įvardyta šiuo metu saugiausia investicija. Tad atsiranda vis daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima plėtoti būstų įsigijimą. Viena idėjų, pasekti Prancūzijos „Viager“ modeliu, kuomet už butą mokama dalimis, o naujajam savininkui jis atitektų tik po pardavusiojo mirties. Idėja gali nuskambėti makabriškai, mat perkančiajam reikia sulaukti buto savininko mirties.

Daugelis šalies valdininkų iki šiol dirba didžiuliuose kabinetuose, įrengtuose senuose ir brangaus išlaikymo reikalaujančiuose pastatuose. Turto bankui atlikus pirminę Valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenų inventorizaciją nustatyta, kad šiuo metu vienam valstybinės įstaigos darbuotojui apytiksliai tenka apie 50 - 60 kv. m. ploto. Tai yra įprasto 2 kambarių buto dydžio patalpos. Privačiuose biuruose jis yra maždaug keturis kartus mažesnis – 15 kv.

Aktyvėjant nekilnojamojo turto rinkai daugėja žmonių ir užsiimančių nuomos verslu. Tačiau manoma, kad didžioji dalis apie šį savo verslą nutyli ir jo nedeklaruoja išvengdami mokesčių.  Šiuo metu apie 85 proc. būsto nuomos rinkos yra šešėlyje, o mokesčius mokėti šioje rinkoje sutiktų 9 proc.

Ilgą laiką nekilnojamojo turto (NT) vystytojai koncentravosi ties gyvenamųjų namų segmentu, tačiau naujausiais apklausos duomenimis, NT plėtotojai ruošiasi stiprinti pozicijas viešbučių segmente. Lietuvos NT plėtros asociacijos žiniomis, Vilniuje numatoma daugiau nei 10 naujų viešbučių projektų. Visgi prabangūs viešbučiai bus įkandami ne kiekvienam atvykusiam pailsėti. Planuotas turistų skaičius 2020 metais – 2,5 mln. pasiektas dar praeitais.

Šiais metais nekilnojamo turto (NT) rinka gyvena aukso amžiuje ir, pasak ekspertų, lyginant su praėjusiais metais, NT rinka augo 9 procentais. Tačiau aukso amžius eina į pabaigą ir jau trečią ketvirtį matome, kad būsto kainos krito dešimtadaliu. Pasak „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičius šių metų pirmojo pusmečio pardavimų augimas buvo laikinas ir antroje metų pusėje jau matome mažėjimą. „Tas rekordinis kiekis yra jau pasiektas ir jį sunku išlaikyti.

Lietuvoje nuo 2016 m. bus galima statyti tik A klasės reikalavimus atitinkančius energetiškai efektyvius pastatus. Kad galėtų atitikti šiuos reikalavimus, dalį energijos tokie namai turėtų gauti iš atsinaujinančių šaltinių – naudoti saulės, vėjo, žemės energiją. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasakojo, kad Lietuva kaip Europos sąjungos narė yra priėmusi įsipareigojimus įvairiose srityse, tuo pačiu dėl pastatų energetinio efektyvumo didinimo.

Geros naujienos iš Europos Komisijos dėl leidimo įsivesti eurą per daug nenustebino – esam verti įsijungti į euro zoną ir šį kartą kojos nepakišo keli skaičiai po kablelio, kaip prieš septynerius metus. Apie bendros valiutos naudą šalies ūkiui daugiau diskutuoja ekonomistai, o plačiajai visuomenei pirmiausia rūpi galimai augsiančios kainos. NT rinką kaitina rekordiniai sandorių skaičiai, tačiau vien dėl valiutų pasikeitimo kainos augti tikrai neturėtų.

Antradienį Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui gyventojų iniciatyvinė grupė įteikia 658 parašus dėl vaikų darželio šiaurinėje sostinės dalyje steigimo. Naujakuriai prašo savivaldybės palaikymo darželio statyboms. Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje tarp Bajorų kelio, Fizikų ir Mokslininkų gatvių per pastaruosius kelerius metus įsikūrė per 2200 naujakurių, kuriems stinga vaikų darželio.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo vaikų darželių trūkumo problemą savivaldybėms spręsti per nustatytą laiką išperkamosios nuomos būdu įsigyjant jų pastatytus darželius. Nekilnojamojo turto vystytojai sakosi esą pasiruošę imtis darželių statybų, tačiau tam kol kas stinga savivaldybių paramos.