M. Statulevičius

Nuo praėjusio pirmadienio įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms. Be šio dokumento jie negali gauti kai kurių paslaugų, lankytis didelėse parduotuvėse. Vis dėlto gyventojai pastebi, kad galimybių paso patikra nėra griežta, tad į galimybių paso neturintiems uždraustas vietas galima patekti su suklastotu arba draugo dokumentu.

Gali būti, kad netrukus patekti į tam tikras parduotuves, maitinimo įstaigas ar gauti kai kurias paslaugas galės tik nuo COVID-19 pasiskiepiję asmenys. Verslininkai jau dabar suka galvas, kaip šį reikalavimą reikės užtikrinti. Šiuo metu svarstoma, kad parduotuvės ar prekybos centrai klientų Galimybių pasus galėtų tikrinti dar prie įėjimo arba jau už prekes atsiskaitant kasose.

Šiuo metu leidžiama dirbti visoms parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko. Su kiek keblia situacija susiduria prekybos centrų viduje esančios parduotuvės, mat prekybos centruose leidžiama dirbti tik maisto, veterinarijos parduotuvėms ir vaistinėms. Kitos gali veikti kaip prekių atsiėmimo punktai. Ir nors Vyriausybė sako, kad apie visų parduotuvių atvėrimą kalbėti dar anksti, regis, kai kurie verslininkai karantino reikalavimus ėmė interpretuoti savaip.

Statybos srities teisės aktų korekcijos, naujo Bendrojo plano patvirtinimas, sprendimus dėl miesto plėtros priimančių institucijų bendradarbiavimas – šie klausimai buvo aptarti Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje profesionalų diskusijoje apie tai, kaip mieste įgyvendinami Architektūros įstatyme įvardinti architektūros kokybės kriterijai.

Seimui praėjusią savaitę panaikinus kai kuriuos ribojimus statyboms Kuršių nerijoje, pareigūnai žada saugoti vietovę nuo užstatymo, nors vietos valdžia ir verslas norėtų dar labiau supaprastinti statybos procedūras. Priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, nuo kitų metų, turint reikiamus dokumentus ir suderinus su institucijomis, bus galima statyti naujus arba rekonstruoti senesnius pastatus urbanizuotose Kuršių nerijos teritorijose.

Tikėtis radikalių pokyčių Lietuvos NT rinkoje 2019 metais nereikėtų, tikina šio sektoriaus ekspertai. Tiesa, jų nuomonė apie galimą būsto pigimą išsiskiria. Kol vieni beda pirštais į brangstančius darbuotojus ir mažėjantį patrauklių sklypų skaičių, kiti rodo į šalis, kuriose būstai neseniai jau atpigo dešimtadaliu. Ekspertų nuomone, būsto kainas šiemet lems ir bankai, ir savivaldybės.

Naujai priimtos Notariato įstatymo pataisos turėtų mažinti notarų įkainius, lapkričio pradžioje teigė teisingumo ministras. Nekilnojamo turto vystytojai portalui tv3.lt sakė, kad pagrįstumo įkainiuose vis dar trūksta, o patys notarai teisinasi, kad didžiąją dalį pajamų vis tiek turi atiduoti valstybei.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šią savaitę planuoja pateikti Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo projektą Teisingumo ministerijos derinimui. Tuo tarpu derybose dėl naujos tvarkos dalyvavę nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų bei bankų atstovai teigia žinių iš ministerijos apie projekto rengimą neturintys jau kelias savaites ir matę visai kitokį siūlomos tvarkos variantą. Nesant patvirtintos tvarkos, plėtotojai nesiima projektų, o bankai įšaldė pradėtų projektų finansavimą.

Daugelis šalies valdininkų iki šiol dirba didžiuliuose kabinetuose, įrengtuose senuose ir brangaus išlaikymo reikalaujančiuose pastatuose. Turto bankui atlikus pirminę Valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenų inventorizaciją nustatyta, kad šiuo metu vienam valstybinės įstaigos darbuotojui apytiksliai tenka apie 50 - 60 kv. m. ploto. Tai yra įprasto 2 kambarių buto dydžio patalpos. Privačiuose biuruose jis yra maždaug keturis kartus mažesnis – 15 kv.

Šiais metais nekilnojamo turto (NT) rinka gyvena aukso amžiuje ir, pasak ekspertų, lyginant su praėjusiais metais, NT rinka augo 9 procentais. Tačiau aukso amžius eina į pabaigą ir jau trečią ketvirtį matome, kad būsto kainos krito dešimtadaliu. Pasak „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičius šių metų pirmojo pusmečio pardavimų augimas buvo laikinas ir antroje metų pusėje jau matome mažėjimą. „Tas rekordinis kiekis yra jau pasiektas ir jį sunku išlaikyti.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo vaikų darželių trūkumo problemą savivaldybėms spręsti per nustatytą laiką išperkamosios nuomos būdu įsigyjant jų pastatytus darželius. Nekilnojamojo turto vystytojai sakosi esą pasiruošę imtis darželių statybų, tačiau tam kol kas stinga savivaldybių paramos.

Vilniuje šiuo metu siūloma įsigyti apie 2500 naujų butų. „Eikos“ skaičiavimais, apie trečdalis jų yra šiaurinėje ir vakarinėje miesto dalyse: Pašilaičiuose, Pilaitėje, Viršuliškėse, Karoliniškėse ir Baltupiuose. 12 proc. visos pasiūlos - Naujamiestyje. Paskutiniu metu išaugo naujų butų pasiūlymų skaičius viename seniausių Vilniaus mikrorajonų - Antakalnyje ir netoli esančiuose Valakampiuose, kur pirkėjams siūloma apie dešimtadalis visų naujų butų Vilniuje.

Kovą Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebėtas sujudimas – sudaryta per 8 tūkst. NT pirkimo sandorių. Daugiau nei pusė jų (4,6 tūkst.) buvo žemės sklypų perleidimai. Kodėl žemės sklypai sulaukė daugiau dėmesio, specialistai vardijo skirtingas priežastis. Vieni teigė, kad ši tendencija nėra netikėta, nes sklypų rinka jau kurį laiką rodė atsigavimo ženklus. Be to, ganėtinai įprasta, kad visa NT rinka suaktyvėja pavasarį.