dienos pjūvis

Darosi vis aiškiau, kokie orai bus per didžiąsias metų šventes. Laukiantiems sniego ir šalčio teks nusivilti – artėjanti savaitė bus vėjuota, darganota, o audroms aprimus orai labiau primins ankstyvą pavasarį. Tačiau yra gera žinia nemėgstantiems šalčio, kad artimiausiomis dienomis laikysis šilti žiemiški orai.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Tiesa, naujasis susisiekimo ministras mėgina raminti, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.

Paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad valstybei svarbios stambios investicijos galėtų būti reglamentuojamos panašiai kaip saugumo pramonės projektai, kurių reguliavimas atlaisvintas šiemet. Jis svarstytų panašaus kalibro kaip aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ projektams reikalingus žemės sklypus parūpinti maždaug tokiu tempu, kaip ir gynybos pramonės investicijom.

Bene didžiausias smūgis šiais metais Ukrainos infrastruktūrai suduotas, kai netyla kalbos apie Maskvos ir Kyjivo taikos derybas. Be to, išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pageidauja, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kai šalyje bus pasiektas taikos susitarimas. Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Europos šalis ragina prisiimti šią atsakomybę, nors iki šiol nesutarta net dėl taikos derybų.

Į viešumą iškilus skandalingai buvusio kandidato į aplinkos apsaugos ministrus Tomo Kovėros praeičiai, naujienų portalas tv3.lt susisiekė su T. Kovėra, kad šis papasakotų savo istorijos pusę. Kadaise būdamas studentu T. Kovėra įtartas smurtu, mat jo namuose jo šautuvu nusišovė tuometė jo draugė.

Beveik 100-as tūkstančių vairuotojų jau netrukus gali sulaukti policijos baudų, jei dar nepasitikrino savo sveikatos. Jei jie to nepadarys, po naujųjų įkliuvus policijai teks mokėti baudas iki 50-ies eurų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo. Tiesa, aiškėja, kad dalis Lietuvos medikų vairuotojų normaliai nepatikrina, tik kepa pažymas ir lupa už tai pinigus.

Gyventojus jau pasiekia sąskaitos už lapkritį gautą šilumą. Štai kai kurie vilniečiai šokiruoti – sąskaitos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja gyventojus jau ruoštis panašioms sąskaitoms ir už gruodį.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė vakar susirinko į paskutinį posėdį. Vieni ministrai į jį keliavo su palengvėjimu ir mintimis apie būsimą poilsį, kiti su kartėliu, mat norėjo ministrauti dar ilgiau. Vis tik dauguma sako nepasiilgsiantys įtampos, kuri šią Vyriausybę lydėjo visus ketverius metus. Bet galiausiai jų darbas baigtas su plojimais ir džiaugsmo šūksniais.

Į aplinkos ministrus Žemaitaičio ir Palucko pasirinktas kandidatas Tomas Kovėra atsisakė siekti posto, mat dėl jo praeities skandalingos istorijos kilo didžiulis ažiotažas. Kadaise būdamas studentu Kovėra įtartas smurtu, mat jo namuose jo šautuvu nusišovė tuometė jo draugė.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Manovas buvo vadinamasis „nelegalas“ – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas, jo namuose pareigūnai rado ir sudėtingą informacijos perdavimo įrangą.

Beveik 100-as tūkstančių vairuotojų jau netrukus gali sulaukti policijos baudų. Jei dar nepasitikrino savo sveikatos. Jei jie to nepadarys, po naujųjų įkliuvus policijai teks mokėti baudas iki 50-ies eurų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo. Tiesa, aiškėja, kad dalis Lietuvos medikų vairuotojų normaliai nepatikrina, tik kepa pažymas ir lupa už tai pinigus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas. Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.

Pramonininkai šį rudenį gerokai optimistiškesni: tai gali būti susiję su JAV prezidento rinkimais ir Donaldo Trumpo pažadu įvesti muitus užsienio šalių prekėms. Veikiausia Lietuvos pramonininkai, gamindami komponentus, jau dabar jaučia augančius užsakymus, nes Europos verslai stengiasi iki muitų įsigaliojimo JAV pripildyti savo produkcija ten esančius sandėlius.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė 2 „Nemuno aušros“ kandidatūras į Vyriausybę. Filtro nepraėjo Aplinkos ministru pretendavęs tapti Sigitas Podėnas ir į Teisingumo ministro kėdę sėstis norėjęs Virginijus Kulikauskas. Patvirtino nepilną vyriausybę su dvylika likusių kandidatų. Žemaitaitis stebisi tokiu sprendimu, o Nausėda sako, kad atmestieji nesugebėjo atsakyti į svarbų klausimą.

Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti prioritetai nurodomi 19-osios Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos projekte.

Antradienį posėdžiausiantis Seimas apsisprendė dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo. Teisinė neliečiamybė vieningu balsavimu politikui panaikinta. R. Žemaitaitis tvirtino, nors sutikęs, kad dėl jo imuniteto naikinimo būtų sprendžiama supaprastinta tvarka, jis nesutinka su prokurorų kaltinimais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas. Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dėžes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinės prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 10,9 proc.

Nuo lėktuvo „Boeing 737“ sudužimo Vilniuje praėjus daugiau laiko, atsiranda aviakatasatrofos liudininkų, kurie teigia, kad prieš lėktuvui sudūžtant, matė dar ore neva liepsnojančias jo dalis, o greta oro uosto gyvenantys vilniečiai išsigando, kad gyvena ne tokioje jau ir saugioje  miesto dalyje. Aiškėja ir dar viena detalė: namo, į kurį įsirėžė avariją patyręs orlaivis, gyventojai nebuvo apsidraudę savo butų.

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dežes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinis prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža. Praėjus kelioms valandoms po aviakatastrofos, įvykio vietoje šmirinėjo įvairūs praeiviai, kurie kilnojo nukritusio lėktuvo detales ar krovinio likučius.

Ukrainiečių dronai naktį sėkmingai atakavo už 300 km nutolusią naftos perdirbimo gamyklą Kalugoje – joje kilo didžiulis gaisras. Sprogimai griaudėjo ir Briansko, ir Kursko srityse – maskoliai skundžiasi, kad į pastarąją vėl atskriejo amerikietiškos raketos ATACMS. Maskoliai taip pat nesnaudžia – naktį jie visoje Ukrainoje surengė dronų terorą. Tiesa, teroras jiems pamažu atsirūgsta – sankcijų suluošintas Rusijos aviacijos sektorius.

Vilniaus oro uosto atstovai pirmadienio rytą patvirtino, kad iš Vokietijos į Vilniaus oro uostą skridęs krovinis DHL orlaivis apie 5 valandą 30 minučių nukrito Liepkalnyje. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, lėktuve buvo keturi žmonės. Šiuo metu yra žinoma apie vieną žuvusį asmenį. Generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigia, kad viena iš nelaimės versijų – teroristinis aktas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tiriama galima netinkama priežiūra ar remontas.

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį.  Apie tai, kaip keisis mokesčiai ir išlaidos kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.

Tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tiek koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus žadėjo teisingesnius mokesčius, vienodą visų rūšių pajamų apmokestinimą. „Užtikrinsime socialiai teisingą apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio“, – taip buvo rašoma LSDP rinkiminėje programoje.

Kilometrinės automobilių eilės, lėtai slenkantis laikas ir nuolatos minkomas automobilio pedalas, tai yra Lietuvos didžiųjų miestų realybė, su kuria kone kiekvieną dieną susiduria visi į darbą ar mokslus keliaujantys automobiliu.

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį. Naujieji valdantieji vardija galimus pirmuosius darbus: didins NPD, įves PVM lengvatą daržovėms ir vaisiams, daugiau uždirbantys mokės daugiau mokesčių, galbūt klibins ir nekilnojamojo turto mokestį.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas visgi suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Tiesa, ne visoje Rusijoje, tik Kursko srityje, kurią Ukraina kontroliuoja. Ekspertai sako, kad karo eigos tai nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas, tačiau naują okupantų puolimą tikrai pristabdys. Savo ruožtu Putinas ir toliau žudo ukrainiečius. Per raketų atakas Odesoje ir Sumuose rusai pražudė 20 ukrainiečių, dešimtis sužalojo.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.

Nepaisant užsienio parterių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė džiaugėsi suformuota valdančiąja dauguma.

Tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tiek koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus žadėjo teisingesnius mokesčius, vienodą visų rūšių pajamų apmokestinimą. „Užtikrinsime socialiai teisingą apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio“, – taip buvo rašoma LSDP rinkiminėje programoje.

Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pranešė, kad Lietuvoje nebus pastatyta nauja gamykla, galėjusi sukurti tūkstančius darbo vietų, o dėl to valstybės biudžetas neteks milijardų eurų.

Ketvirtadienį, lapkričio 14 d., darbą pradeda XIV Lietuvos Seimas. Naujai išrinktą Seimą pasveikino prezidentas G. Nausėda. Šalies vadovo teigimu, neatsakinga būtų, jei ateinančius ketverius metus Lietuvą atstovaujantys parlamentarai išvaistytų pasitikėjimą ir savo pareikšimais kiršintų visuomenę.

Lietuva turi naujus valdančiuosius. Socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ pirmininkai sudėjo parašus, kad būtent jie artimiausius ketverius metus valdys Lietuvą. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad socdemai padarė klaidą pasikviesdami „Nemuno aušrą“ su Žemaitaičiu priešakyje, kuris kaltinamas antisemitizmu. Ir pareiškė, kad skiriant ministrus netvirtins nė vieno „Nemuno aušros“ partijos nario.

Tuoj po pokalbio su Zelenskiu – išrinktasis Amerikos prezidentas Trumpas kalbėjo su Putinu ir neva perspėjo jį neeskaluoti karo Ukrainoje. Apie neskelbtą jų pokalbį praneša amerikiečių žiniasklaida, nors Kremlius dievagojasi, kad pokalbio nebuvo. Tuo metu Trumpo prezidentavimo su nerimu laukiantys Ukrainos sąjungininkai Paryžiuje ir Londone – iki Trumpo kadencijos pradžios dar nori įkalbėti Joe Bideną leisti ukrainiečiams smūgiuoti vakarietiškomis raketomis Rusijos gilumoje.

Nepaisant užsienio parterių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė džiaugėsi suformuota valdančiąja dauguma.

Po Vilijos Blinkevičiūtės pareiškimo, kad premjere nebus – iškart sureagavo ir konservatoriai, ir būsimi koalicijos partneriai. Demokratų „Vardan Lietuvos" lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad socdemai nepasako tiesiai šviesiai, jog jų planas toks ir buvo – su Blinkevičiūte triuškinančiai laimėti rinkimus ir prie valdžios neprileisti konservatorių.

Jau rinkimų naktį amerikos įmonių akcijos pasiekė naujas aukštas. Ekonomistai ir politikai spėlioja, ar tarp Europos ir Amerikos gali prasidėti muitų karas. Jei Trumpas tęsės per rinkimų kampaniją duotus pažadus ir apkraus užsienio valstybes drakoniškais tarifais, pasak ekonomistų, pasekmes pajaustų ir Lietuviai, nes sumažėtų visos Europos eksportas į JAV.

Valdančiąją koaliciją formuojantys socialdemokratai į derybas pakvietė ir „Nemuno aušros“ atstovus. Po susitikimo socialdemokratai nedaugžodžiauja, ar Žemaitaitį su aušrininkais į koaliciją kvies. Esą sprendimai dėl koalicijos partnerių bus po kelių dienų. Jau vakar aiškų signalą iš socialdemokratų gavę Skvernelio demokratai savo vieta koalicijoje neabejoja. Tik su liberalais ar „Nemuno aušra“ jiems būtų geriau dirbti, Skvernelis atskleisti nenori.

JAV antradienį išrinko naująjį prezidentą. Trečiadienio rytą aiškėja pirmieji rezultatai. Naujausiais duomenimis, kol kas pirmauja buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. AP skaičiuoja, kad jam tenka 267 rinkikų balsai, o jo varžovei, dabartinei JAV viceprezidentei Kamalai Harris tenka 224 rinkikų balsai. D. Trumpas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose.

Antradienį JAV vyksta prezidento rinkimai. Į lemiamą dvikovą stoja buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir dabartinė viceprezidentė Kamala Harris. Pergalei šiuose rinkimuose labai svarbios septynios svyruojančios valstijos jau anksčiau buvo nepagrįstai kaltinamos rinkimų klastojimu. Apie tai, kokius pokyčius atneš naujasis prezidentas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Antanas Valionis.

Po Vilijos Blinkevičiūtės pareiškimo, kad premjere nebus – iškart sureagavo ir konservatoriai, ir būsimi koalicijos partneriai. Demokratų „Vardan Lietuvos" lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad socdemai nepasako tiesiai šviesiai, jog jų planas toks ir buvo – su Blinkevičiūte triuškinančiai laimėti rinkimus ir prie valdžios neprileisti konservatorių.

Paaiškėjus, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė atsisako premjero posto, o šią vietą užims Gintautas Paluckas, vienas klausimas vis dar lieka neatsakytas – su kuo rinkimus laimėję socdemai eis į koaliciją?  Apie tai, su kuriomis partijomis kalbasi ir ar norint patekti į koaliciją Ramūnui Karbauskiui pavyks susitaikyti su Sauliumi Skverneliu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo LSDP narys Juozas Olekas ir partijos „Nemuno aušra“...

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus ir gerokai atsiplėšusi nuo artimiausių konkurentų turės didžiausią frakciją parlamente. Pirmajame ture prieš dvi savaites socialdemokratai iškovojo 20 Seimo narių mandatų, o sekmadienį vykusiame antrajame ture šios partijos kandidatai pirmauja arba laimėjo 30 vienmandačių apygardų.

Po maždaug 2 valandas trukusio socialdemokratų prezidiumo posėdžio pagaliau paaiškėjo, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė premjero posto atsisako. Blinkevičiūtė teisinasi, kad turi sveikatos problemų, taip pat kaip pagrindinį trūkumą įvardija savo pensinį amžių – šiuo metu Blinkevičiūtei yra 64 metai. Ir vietoj savęs partijos pirmininkė siūlo Gintautą Palucką. Blinkevičiūtė pripažįsta, kad darbą tęs Europos Parlamente, kur dirba jau 15 metų.

Rinkimus laimėjusių socialdemokratų partijoje įtampa – TV3 žinių šaltinių duomenimis, šiandien socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė praneš, jog premjere nebus. O galimas jos įpėdinis į Ministro Pirmininko postą – Gintautas Paluckas. Tokias naujienas išgirdę galimi koalicijos partneriai kraipo galvas ir tikina, kad toks sprendimas būtų netikėtas.

Socialdemokratai švenčia triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose. Blinkevičiūtės Vilijos vedami socdemai dar sekmadienio naktį pradėjo koalicines derybas su partijų lyderiais. Pirmiausia Blinkevičiūtės pasveikinti ir paskelbti apie darbą kartu atvyko Saulius Skvernelis su komanda.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus ir gerokai atsiplėšusi nuo artimiausių konkurentų turės didžiausią frakciją parlamente. Pirmajame ture prieš dvi savaites socialdemokratai iškovojo 20 Seimo narių mandatų, o sekmadienį vykusiame antrajame ture šios partijos kandidatai pirmauja arba laimėjo 32 vienmandačių apygardų.