dienos pjūvis

Nemažai gyventojų Lietuvoje skundžiasi didelėmis maisto kainomis. Sunkiau pragyvenantys žmonės piktinasi, kad visas savo pajamas tenka išleisti maistui, nes paprasčiausiai niekam kitam jų nebelieka. Dėl to kai kuriose šalyse yra įvedamas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maistui, o kai kur būtiniausiems maisto produktams jis visai nėra taikomas.

Antradienį palikusi „aušriečių“ frakciją Seime, parlamento vicepirmininkė Agnė Širinskienė pasitraukė ir iš „Nemuno aušros“ partijos gretų. Ką reiškia šis A. Širinskienės perbėgimas? Ar tai – tik ledkalnio viršūnė? Kas koalicijos laukia pavasarį? Apie tai, kas laukia koalicijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja žurnalistas, redaktorius, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranoko pats save: viešai spaudos konferencijoje Floridoje pristatė savo imperialistinius planus perimti Grenlandiją iš Danijos, Panamos kanalą, o Kanadai siūlo tapti Amerikos valstija. Apie tai, ko tikėtis iš Donaldo Trumpo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Seimo narys Matas Maldeikis ir istorikas Valdas Rakutis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo 1 proc. padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams, tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiems pusėms.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma „BBC“ apžvalgoje. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Privačiose mokyklos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Taip išaugęs mokamo švietimo poreikis kai kuriuos politikus ir ekspertus neramina – anot jų, dabartinė vykdoma politika tyčia Lietuvą stumia mokamo švietimo link. Apie tai, ar pavyks reanimuoti Lietuvos švietimo sistemą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su ministre Raminta Popoviene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Suformuotas naujas šauktinių sąrašas. Šiemet atlikti privalomą karinę tarnybą bus pašaukti 4 tūkstančiai jaunuolių, nors į sąrašą jų pateko 25 tūkstančiai. Toks išplėstinis sąrašas būtinas, nes kas antras pašauktas jaunuolis tarnauti tėvynei negali dėl prastos sveikatos. Tiesa, kai kurie tik apsimetinėja negaluojančiais, arba netgi specialiai prisidaro vaikų, kad tik nereikėtų eiti tarnauti.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų skaičius. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Negana to, praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Todėl dalis jų Naujaisiais metais darbuotojams pranešė ne apie algų didinimą, bet mažinimą.

Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, teigia šią sritį kuruojantis ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, toks sprendimas leistų užtikrinti geresnį finansavimą tam tikroms žemės ūkio programoms, tokiomis kaip maisto rezervo kaupimo sistemai. Apie tai, kokie pokyčiai laukia Lietuvos žemės ūkio, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su ministru Ignu Hofmanu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma BBC apžvalgoje.  Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekia. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Vis dažniau užsimenama, kad ateityje didinti pensijų Lietuvoje nebebus iš ko. Todėl svarstomi būdai, kaip ir iš kur joms gauti papildomų pinigų. Viena iš rekomendacijų yra apmokestinti pensijas. Lietuva yra bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje neapmokestinamos jokios senatvės pensijos.  Apie tai, ar socialdemokratai apmokestins pensijas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginienė.

Paskutinį praėjusių metų penktadienį užregistruoti 42 eismo įvykiai, iš kurių 7 įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, informuoja Policijos departamentas. Per 2024 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 123 eismo dalyviai, t. y. 37 proc. mažiau nei 2023, tačiau eismo įvykių skaičius išaugo 24 proc.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų. Apie tai, kaip 2025-aisiais Lietuvoje keisis darbo rinka ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis ir darbo paieškos portalo CV-Online.

Socdemų rinkiminiai pažadai apie dosnias pensijas ir antroje pensijų pakopoje įkalintų santaupų dalybas ima bliūkšti. Jie šių pažadų neatsisako, tačiau jau regi vargiai įveIkiamas kliūtis. Iš profsąjungų atėjusi naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė prieš rinkimus ryžtingai kalbėjo apie galimybę pasitraukti iš antros pensijų pakopos, o dabar prabyla apie kompromisus. Tuo metu žmonės reikalauja bent dvigubai didesnių pensijų ir skubiai atiduoti pinigus iš 2 pakopos fondų.

Penktadienį paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.

Valdančiosios koalicijos drama dėl Remigijaus Žemaitaičio noro tapti Seimo vicepirmininku tęsiasi toliau. Tiek Žemaitaitis, tiek ir skersai kelio jam stojantis Skvernelis kartoja, kad nei vienas nežada savo principų atsisakyti. Skvernelis sako, kad „Nemuno aušra“ gali teikti kitą kandidatą, bet Žemaitaitis atkerta, kad niekas negali jiems nurodinėti. Paluckas jau planuoja trijų partijų lyderių susitikimą ir santykių išsiaiškinimą be pašalinių akių.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Naujasis susisiekimo ministras ramina, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.  Apie tai, iš kur valdžia paims pinigų kelių tvarkymui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.

Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie Kalėdinėms dovanoms išleidžia daugiau nei 200-us eurų, rodo naujausias tyrimas. Šiemet šventinis stalas bus brangesnis nei prieš metus. Pagrindinių pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6 proc. Šventiniai gėrimai taip pat pabrangę. Kitam švenčių atributui – dovanoms – iki 50 eurų šiemet planuoja išleisti 12 proc. lietuvių. Kas antras šalies gyventojas iš savo biudžeto dovanoms numatęs skirti nuo 100 iki 250 eurų.

Darosi vis aiškiau, kokie orai bus per didžiąsias metų šventes. Laukiantiems sniego ir šalčio teks nusivilti – artėjanti savaitė bus vėjuota, darganota, o audroms aprimus orai labiau primins ankstyvą pavasarį. Tačiau yra gera žinia nemėgstantiems šalčio, kad artimiausiomis dienomis laikysis šilti žiemiški orai.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Tiesa, naujasis susisiekimo ministras mėgina raminti, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.

Paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad valstybei svarbios stambios investicijos galėtų būti reglamentuojamos panašiai kaip saugumo pramonės projektai, kurių reguliavimas atlaisvintas šiemet. Jis svarstytų panašaus kalibro kaip aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ projektams reikalingus žemės sklypus parūpinti maždaug tokiu tempu, kaip ir gynybos pramonės investicijom.

Bene didžiausias smūgis šiais metais Ukrainos infrastruktūrai suduotas, kai netyla kalbos apie Maskvos ir Kyjivo taikos derybas. Be to, išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pageidauja, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kai šalyje bus pasiektas taikos susitarimas. Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Europos šalis ragina prisiimti šią atsakomybę, nors iki šiol nesutarta net dėl taikos derybų.

Į viešumą iškilus skandalingai buvusio kandidato į aplinkos apsaugos ministrus Tomo Kovėros praeičiai, naujienų portalas tv3.lt susisiekė su T. Kovėra, kad šis papasakotų savo istorijos pusę. Kadaise būdamas studentu T. Kovėra įtartas smurtu, mat jo namuose jo šautuvu nusišovė tuometė jo draugė.

Beveik 100-as tūkstančių vairuotojų jau netrukus gali sulaukti policijos baudų, jei dar nepasitikrino savo sveikatos. Jei jie to nepadarys, po naujųjų įkliuvus policijai teks mokėti baudas iki 50-ies eurų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo. Tiesa, aiškėja, kad dalis Lietuvos medikų vairuotojų normaliai nepatikrina, tik kepa pažymas ir lupa už tai pinigus.

Gyventojus jau pasiekia sąskaitos už lapkritį gautą šilumą. Štai kai kurie vilniečiai šokiruoti – sąskaitos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja gyventojus jau ruoštis panašioms sąskaitoms ir už gruodį.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė vakar susirinko į paskutinį posėdį. Vieni ministrai į jį keliavo su palengvėjimu ir mintimis apie būsimą poilsį, kiti su kartėliu, mat norėjo ministrauti dar ilgiau. Vis tik dauguma sako nepasiilgsiantys įtampos, kuri šią Vyriausybę lydėjo visus ketverius metus. Bet galiausiai jų darbas baigtas su plojimais ir džiaugsmo šūksniais.

Į aplinkos ministrus Žemaitaičio ir Palucko pasirinktas kandidatas Tomas Kovėra atsisakė siekti posto, mat dėl jo praeities skandalingos istorijos kilo didžiulis ažiotažas. Kadaise būdamas studentu Kovėra įtartas smurtu, mat jo namuose jo šautuvu nusišovė tuometė jo draugė.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Manovas buvo vadinamasis „nelegalas“ – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas, jo namuose pareigūnai rado ir sudėtingą informacijos perdavimo įrangą.

Beveik 100-as tūkstančių vairuotojų jau netrukus gali sulaukti policijos baudų. Jei dar nepasitikrino savo sveikatos. Jei jie to nepadarys, po naujųjų įkliuvus policijai teks mokėti baudas iki 50-ies eurų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo. Tiesa, aiškėja, kad dalis Lietuvos medikų vairuotojų normaliai nepatikrina, tik kepa pažymas ir lupa už tai pinigus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas. Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.

Pramonininkai šį rudenį gerokai optimistiškesni: tai gali būti susiję su JAV prezidento rinkimais ir Donaldo Trumpo pažadu įvesti muitus užsienio šalių prekėms. Veikiausia Lietuvos pramonininkai, gamindami komponentus, jau dabar jaučia augančius užsakymus, nes Europos verslai stengiasi iki muitų įsigaliojimo JAV pripildyti savo produkcija ten esančius sandėlius.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė 2 „Nemuno aušros“ kandidatūras į Vyriausybę. Filtro nepraėjo Aplinkos ministru pretendavęs tapti Sigitas Podėnas ir į Teisingumo ministro kėdę sėstis norėjęs Virginijus Kulikauskas. Patvirtino nepilną vyriausybę su dvylika likusių kandidatų. Žemaitaitis stebisi tokiu sprendimu, o Nausėda sako, kad atmestieji nesugebėjo atsakyti į svarbų klausimą.

Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti prioritetai nurodomi 19-osios Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos projekte.

Antradienį posėdžiausiantis Seimas apsisprendė dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo. Teisinė neliečiamybė vieningu balsavimu politikui panaikinta. R. Žemaitaitis tvirtino, nors sutikęs, kad dėl jo imuniteto naikinimo būtų sprendžiama supaprastinta tvarka, jis nesutinka su prokurorų kaltinimais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas. Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dėžes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinės prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 10,9 proc.

Nuo lėktuvo „Boeing 737“ sudužimo Vilniuje praėjus daugiau laiko, atsiranda aviakatasatrofos liudininkų, kurie teigia, kad prieš lėktuvui sudūžtant, matė dar ore neva liepsnojančias jo dalis, o greta oro uosto gyvenantys vilniečiai išsigando, kad gyvena ne tokioje jau ir saugioje  miesto dalyje. Aiškėja ir dar viena detalė: namo, į kurį įsirėžė avariją patyręs orlaivis, gyventojai nebuvo apsidraudę savo butų.

Po aviakatastrofos, kai lėktuvas Vilniuje rėžėsi į žemę, taip ir nepasiekęs oro uosto, policija pagaliau rado orlaivio juodąsias dežes, kurios gali atskleisti katastrofos priežastis ir kaltininkus. Generalinis prokuratūros prokuroras aiškina, kad tiria visas galimas versijas, tačiau teroro ar sabotažo tikimybė – esą maža. Praėjus kelioms valandoms po aviakatastrofos, įvykio vietoje šmirinėjo įvairūs praeiviai, kurie kilnojo nukritusio lėktuvo detales ar krovinio likučius.

Ukrainiečių dronai naktį sėkmingai atakavo už 300 km nutolusią naftos perdirbimo gamyklą Kalugoje – joje kilo didžiulis gaisras. Sprogimai griaudėjo ir Briansko, ir Kursko srityse – maskoliai skundžiasi, kad į pastarąją vėl atskriejo amerikietiškos raketos ATACMS. Maskoliai taip pat nesnaudžia – naktį jie visoje Ukrainoje surengė dronų terorą. Tiesa, teroras jiems pamažu atsirūgsta – sankcijų suluošintas Rusijos aviacijos sektorius.

Vilniaus oro uosto atstovai pirmadienio rytą patvirtino, kad iš Vokietijos į Vilniaus oro uostą skridęs krovinis DHL orlaivis apie 5 valandą 30 minučių nukrito Liepkalnyje. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, lėktuve buvo keturi žmonės. Šiuo metu yra žinoma apie vieną žuvusį asmenį. Generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigia, kad viena iš nelaimės versijų – teroristinis aktas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tiriama galima netinkama priežiūra ar remontas.

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį.  Apie tai, kaip keisis mokesčiai ir išlaidos kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.

Tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tiek koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prieš rinkimus žadėjo teisingesnius mokesčius, vienodą visų rūšių pajamų apmokestinimą. „Užtikrinsime socialiai teisingą apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio“, – taip buvo rašoma LSDP rinkiminėje programoje.

Kilometrinės automobilių eilės, lėtai slenkantis laikas ir nuolatos minkomas automobilio pedalas, tai yra Lietuvos didžiųjų miestų realybė, su kuria kone kiekvieną dieną susiduria visi į darbą ar mokslus keliaujantys automobiliu.

Nauja valdžia – nauji mokesčiai. Ekonomistai ragina naujuosius valdančiuosius atsargiai elgtis su šalies finansų politika. Esą persistengus Lietuva gali pasekti Estijos keliu, kuri per neprotingus politikų sprendimus įpuolė į gilų ekonominį nuosmukį. Naujieji valdantieji vardija galimus pirmuosius darbus: didins NPD, įves PVM lengvatą daržovėms ir vaisiams, daugiau uždirbantys mokės daugiau mokesčių, galbūt klibins ir nekilnojamojo turto mokestį.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas visgi suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Tiesa, ne visoje Rusijoje, tik Kursko srityje, kurią Ukraina kontroliuoja. Ekspertai sako, kad karo eigos tai nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas, tačiau naują okupantų puolimą tikrai pristabdys. Savo ruožtu Putinas ir toliau žudo ukrainiečius. Per raketų atakas Odesoje ir Sumuose rusai pražudė 20 ukrainiečių, dešimtis sužalojo.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.