vladimiras putinas
Vladimiras Putinas
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (gimė 1952 metais spalio 7 dieną) – Rusijos Federacijos prezidentas, 2024 metais į postą išrinktas 5-tą kartą. Tai Rusijos politinis lyderis, ilgametis šalies prezidentas ir ministras pirmininkas. Jis yra buvęs KGB pareigūnas, o jo politinė karjera prasidėjo Sankt Peterburge. Putinas yra žinomas dėl autoritarinio valdymo stiliaus, griežtos žiniasklaidos kontrolės ir opozicijos slopinimo. 2022 m. vasario mėnesį jis pradėjo karą prieš Ukrainą, kas sukėlė tarptautinę krizę, griežtus ekonominius sankcijas Rusijai ir padidėjusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų šalių.
ISW: Putinas manipuliuodamas faktais mėgina nuslėpti Rusijos ekonomikos problemas
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas toliau meluoja apie tai, kad Rusijos ekonomika yra stabili, atsakomybę už ekonomines problemas perkeldamas ant kitų pečių ir manipuliuodamas faktais, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad V. Putinas Rusijos ekonomiką apibūdino kaip „stabilią ir patikimą“, tačiau pripažino, kad infliacija šalyje siekia 9,2–9,3 proc. ir dėl to apkaltino centrinį banką.
Putinas rengia kasmetinę spaudos konferenciją, karui Ukrainoje tęsiantis jau trečiąją žiemą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs metų pabaigos spaudos konferenciją, praėjus beveik trejiems metams, kai jis pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, ir dviem dienoms po Kyjivo surengto generolo nužudymo Maskvoje.
Tradicinis kasmetinis klausimų ir atsakymų renginys, dažnai trunkantis kelias valandas ir transliuojamas per televiziją, yra gana reta proga, kai V. Putinui tenka atsakyti ir į nepatogius klausimus.
Karas Ukrainoje. Buvęs JAV žvalgybos pareigūnas: vienintelis priimtinas kelias Putinui – visiškas Ukrainos sunaikinimas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia visiško Ukrainos sunaikinimo arba mūšio lauke, arba prie derybų stalo. Tam tikslui iki šiol daugiau nei 766 tūkst. karių netekusi Rusija į karą meta vis daugiau Šiaurės Korėjos karių.
JAV analitikai: Putino teiginiai apie Zelenskio „neteisėtumą“ rodo Kremliaus nenorą derėtis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą pasitelkė melagingą Rusijos naratyvą, kad Volodymyras Zelenskis yra neteisėtas Ukrainos prezidentas, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) naujausiame pranešime.
Gruodžio 16 d. V. Putinas melagingai tvirtino, kad Ukrainos Konstitucija numato tik Ukrainos Aukščiausiosios Rados (parlamento) galių pratęsimą, bet nepratęsia prezidento galių net ir karo padėties sąlygomis.
Zelenskis: per savaitę Rusija panaudojo šimtus bombų, dronų ir raketų prieš Ukrainą
Gruodžio 9-15 dienomis Rusija prieš Ukrainą panaudojo kelis šimtus aviacinių bombų, dronų ir raketų, praneša „Ukrinform“.
Tokią statistiką socialiniame tinkle „Telegram“ pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vien šią savaitę Rusija panaudojo beveik 630 valdomų aviacinių bombų, apie 550 smogiamųjų dronų ir daugiau nei 100 įvairių tipų raketų.
Ar iš tiesų beveik 90 proc. rusų palaiko Putiną? „Klausti rusų, ar jie palaiko carą, yra beprasmiška“
Diskusijos apie tikrąjį Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumą vyko visada, tačiau prasidėjus karui jos dar labiau suintensyvėjo. Jo populiarumo reitingas gerokai šoktelėjo, tačiau klausimas, ar žmonės jį tikrai palaiko, lydi visą prezidentavimo laikotarpį, rašoma „Važnyje istoriji“.
„Levada centr“ direktorius Denisas Volkovas mano, kad Rusijos apklausomis negalima pasitikėti: prasidėjus karui, žmonės, ypač Putino oponentai, atsisakinėja dalyvauti apklausose ir atsakinėti į klausi...
Putinui teks ieškoti naujų būdų finansuoti savo karo mašiną: netikėtai sutriko prekybos konvejeris su Kinija
Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus.
Spalio pabaigoje kiniškų prekių tiekimas į Rusiją per metus sumažėjo 10,4 proc., praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Kinijos muitinės duomenimis. Kinijos eksporto į Rusiją sumažėjimas užfiksuotas pirmą kartą nuo liepos mėnesio, o vėliau pradėjo mažėti ir bendra prekybos apyvarta: lapkritį ji sudarė 145,9 mlrd. juanių (18,09 mlrd. eurų) ir buvo 5 proc.
Vladimiras Putinas nurodė 75-erių patikėtinei priversti rusus turėti vaikų
Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žvelgia realybei į akis – pareiškė sieksiantis suvaldyti šalies demografinę krizę, kurią pagilino jo paties sukeltas karas Ukrainoje. Kremliaus vadovas įsteigė naują patariamąją instituciją, kuriai pavesta skubiai rasti sprendimus, kaip spręsti mažėjančio gimstamumo ir didėjančio mirtingumo problemą.
JAV analitikai: Basharo al Assado režimo žlugimas pakerta Putino patikimumą jo sąjungininkų akyse
Sirijos prezidento Basharo al Assado nuvertimas susilpnino Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikimumą tarp jo sąjungininkų, pranešė JAV karo tyrimų institutas (ISW).
Du dešimtmečius trukusio B. al Assado režimo pabaiga yra „strateginis politinis Maskvos pralaimėjimas, įstūmęs Kremlių į krizę, Rusijai siekiant išlaikyti savo strategines karines bazes Sirijoje“, sakoma naujausiame sekmadienį paskelbtame ISW analitikų pranešime.
Įtakingas leidinys: Putinas patyrė vieną didžiausių nesėkmių istorijoje
Žlugus Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimui, Vladimiras Putinas patyrė vieną didžiausių geopolitinių nesėkmių per ketvirtį amžiaus, kai jis yra valdžioje, rašo „The New York Times“.
2017 m. Sirijoje V. Putiną pasitiko chaki spalvos drabužiais vilkinčių Rusijos karių eilės. Pareiškęs, kad Maskva įvykdė savo misiją Sirijos pilietiniame kare, V. Putinas pažadėjo, kad Rusija ten liks.
REKLAMA
REKLAMA
Putinas paskyrė naują Kursko gubernatorių, kuris gebėtų esą valdyti „krizę“
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pakeitė Kursko srities, kurią iš dalies kontroliuoja Ukraina, gubernatorių, sakydamas, kad sričiai reikia „krizių“ valdytojo, gyventojams išreiškus pasipiktinimą dėl to, kaip buvo reaguojama į ukrainiečių įsiveržimą.
Rugpjūčio mėnesį Ukrainos kariuomenė pradėjo netikėtą puolimą į Kursko sritį ir privertė tūkstančius žmonių bėgti iš pasienio rajonų. Lapkritį Ukrainos kariuomenė tvirtino kontroliuojanti 800 kv. kilometrų ploto regiono teritorijos.
Kremlius: Putinas gruodžio 19 dieną surengs metinę spaudos konferenciją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 19 dieną surengs metinę spaudos konferenciją, penktadienį pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS D. Peskovas nurodė, jog per kasmetinį renginį prezidentas atsakinės į visuomenės nuotoliniu būdu užduodamus klausimus.
Jis pridūrė, jog į konferenciją bus akredituoti žurnalistai iš federalinės, regioninės ir tarptautinės žiniasklaidos.
Vladimiras Putinas pakeitė Kursko srities vadovą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atleido Kursko srities gubernatorių Aleksejų Smirnovą dėl „chaoso“ regiono valdyme, kuris kilo po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo.
Apie tai pranešė „The Verstka“, remdamasi savo šaltiniais, rašo „The Moscow Times“.
Nesusidorojo su užduotimis
Šaltinių teigimu, V. Putino administracija pradėjo ieškoti A. Smirnovo pamainos dar lapkričio pradžioje.
Įsigaliojo Šiaurės Korėjos ir Rusijos gynybos sutartis
Įsigaliojo Šiaurės Korėjos ir Rusijos gynybos paktas, kurį birželio mėnesį pasirašė abiejų valstybių lyderiai, – abi pusės apsikeitė ratifikavimo dokumentais, ketvirtadienį pranešė oficialioji Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
Ši sutartis buvo įteisinta po to, kai Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja apkaltino branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją išsiuntus daugiau nei 10 000 karių padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą.
Rusijos alternatyva olimpiadai užstrigo – Pasaulio draugystės žaidynės atidėtos neribotam laikui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neribotam laikui atidėjo vadinamąsias Pasaulio draugystės žaidynes, kurios turėjo tapti Maskvos alternatyva Olimpinėms žaidynėms ir vykti jau šiais metais, rodo pirmadienį paskelbtas Kremliaus dekretas.
Jame rašoma, jog Pasaulio draugystės žaidynės yra atidedamos iki atskiro Rusijos prezidento sprendimo.
Rusijos prezidentas pasirašė kariuomenės finansavimo didinimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė biudžeto planus, rekordiškai padidindamas kariuomenės finansavimą 2025 metams.
Maskvai siekiant įgyti pranašumą kare prieš Ukrainą, maždaug 32,5 proc. biudžeto bus skirta nacionalinei gynybai, rodo sekmadienį vyriausybės interneto svetainėje paskelbtas dokumentas. Tai yra 13,5 trln. rublių (118,8 mlrd. eurų) suma, didesnė nei skiriama socialinei apsaugai ir švietimui kartu sudėjus.
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel daugiau papasakojo apie Putiną: „Tai žmogus, kuris visada saugosi“
Iš politikos ir viešumos pasitraukusi buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pristatė memuarus, kuriuose aprašo pasaulinio politikos elito užkulisius. Knygoje aprašė ir V. Putino galios žaidimus bei bauginimus bei varginančius susitikimus su Donaldu Trumpu.
A. Merkel gina savo sprendimus dėl Ukrainos ir migrantų krizės. Sako, prisiima atsakomybę dėl kiekvieno sprendimo, karjeros baigimą vadina „išlaisvinančiu“.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Putino žaidimas su Vakarais: suteikė besivystančioms šalims tai, ko jos seniai troško
Dauguma analitikų nepakankamai įvertino Rusiją ir Vladimiro Putino bei jo kolegų sukurtos ekonominės ir ideologinės konstrukcijos potencialą, rašoma „The Moscow Times“.
V. Putinas, turėdamas mažiau išteklių, sugebėjo greičiau susiorientuoti už Vakarus. BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas nebuvo kasdienis įvykis ar tik proga nusifotografuoti lyderiams kartu. Tai konkreti, labai apčiuopiama V. Putino diplomatijos sėkmė trečiaisiais karo metais.
ISW: Putinas balistinę raketą „Orešnik“ su meteoritu palygino, kad įbaugintų Ukrainą ir Vakarus
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai mano, kad balistinė raketa „Orešnik“ kokiomis nors ypatingai naujomis savybėmis nepasižymi, o JAV ir Ukrainos pareigūnai užsiminė, kad šios raketos panaudojimas nereiškia, kad Rusija ims eskaluoti karo veiksmus, rašoma naujausiame ISW straipsnyje.
Referendumai, pateisinantys svetimų teritorijų užgrobimą: juos sugalvojo ne Putinas, lietuviai tai patyrė
Vladimiras Putinas nėra pirmasis politikas istorijoje, sugalvojęs pasinaudoti referendumais, kad pateisintų prievartinį svetimų teritorijų užgrobimą, tą darė ir Adolfas Hitleris, ir Josifas Stalinas, ir Indijos valdžia.
Scholzas atskleidė Zelenskiui savo pokalbio su Putinu detales
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, rašo „Ukrainska Pravda“. Per pokalbį O. Scholzas V. Zelenskiui papasakojo apie savo pokalbį su Vladimiru Putinu.
V. Zelenskis padėkojo O. Scholzui už pagalbą Ukrainai ir aptarė su juo bendrus veiksmus, kurie galėtų stiprinti Ukrainą.
„The Economist“: kaip priversti Putiną sėsti prie derybų stalo?
Dvejus metus karas Ukrainoje vyksta krauju kovojant dėl kiekvieno metro. Staiga vyksta dramatiški pokyčiai. Viena iš priežasčių yra ta, kad Rusijos pažanga atskleidė rimtus darbo jėgos ir moralės trūkumus, kurie galiausiai gali lemti Ukrainos linijų žlugimą.
Putinas po 17 metų atsiprašė fobiją turinčios Merkel, kad į susitikimą atsivedė didelį šunį: sako nežinojęs apie jos baimę
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel už 2007 m. incidentą, kai jis, nepaisydamas atitinkamos kanclerės fobijos, į susitikimą atsivedė šunį. Jis nežinojęs, kad „ji bijo šunų“, tikino V. Putinas ketvirtadienį, kai buvo paklaustas apie ištrauką iš neseniai pasirodžiusių A. Merkel memuarų. „Jei būčiau žinojęs, niekada nebūčiau to daręs“, – sakė Rusijos vadovas.
Kazachstanas tiria, kaip ekrane Putino vizito metu pasirodė didžiulė Ukrainos vėliava
Kazachstanas ketvirtadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo kibernetinio įsilaužimo po to, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito metu sostinėje Astanoje milžiniškame LED ekrane buvo parodyta Ukrainos vėliava.
Vaizdo įrašuose, patalpintuose socialiniuose tinkluose, matyti, kaip trečiadienio vakarą plazdanti geltonai mėlyna vėliava pasirodė didžiuliame ekrane netoli judraus kelio Astanos centre, neužilgo po to, kai V. Putinas atvyko oficialiam vizitui.
Putinas žarsto naujus grasinimus „naikinimo priemonėmis“: panaudosime viską, jei Ukraina gaus branduolinių ginklų
Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dar vieną grasinimą, šį kartą, matyt, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus, kad kai kurie neįvardyti Vakarų pareigūnai siūlo JAV lyderiui Joe Bidenui suteikti Ukrainai branduolinių ginklų prieš jam paliekant savo postą.
Putinas Trumpą vadina protingu žmogumi, gebančiu spręsti problemas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pavadino išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) protingu žmogumi, gebančiu spręsti problemas.
„Kiek įsivaizduoju vėl išrinktą prezidentą, jis iš tikrųjų yra protingas žmogus, jau gana patyręs. Manau, kad jis ras sprendimą“, – sakė V. Putinas apie D. Trumpą viešėdamas Kazachstane, nepatikslindamas, ką būtent turėjo omenyje.
Putinas grasina smogti Kyjivui savo naująja hipergarsine raketa
Atsakydama į Ukrainos smūgius savo teritorijoje, Rusija gali paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijos vadovas išsakė šį grasinimą praėjus savaitei po to, kai pirmą kartą panaudojo eksperimentinį ginklą prieš Ukrainos Dnipro miestą.
Vokiečių žvalgybos vadas įspėja Lietuvą, Latviją, Estiją: Rusijai pakaktų atsiųsti „žaliuosius žmogeliukus“
Baltijos šalims kyla vis didesnė grėsmė – Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas įspėja, kad dėl Rusijos vykdomų sabotažo veiksmų NATO galėtų aktyvuoti aljanso 5–ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Pasak jo, Maskva gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ Baltijos šalyse, kad sutrikdytų Vakarų vienybę ir išbandytų NATO atsaką.
Putinas: masinė oro ataka Ukrainoje buvo atsakas į jos smūgius ATACMS raketomis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad masinė praėjusios nakties oro ataka prieš Ukrainą buvo Maskvos atsakas į Ukrainos smūgius Vakarų šalių raketomis į Rusijos teritoriją.
„Atlikome visapusišką smūgį“, – praėjus kelioms valandoms po atakos sąjungininkams sakė Kazachstane viešintis V. Putinas.
„Tai buvo atsakas į nuolatines (JAV) ATACMS raketų atakas prieš mūsų teritoriją“, – sakė jis. Jo komentarą transliavo televizija.
Karas Ukrainoje Baltieji rūmai atsakė, ar suteiks branduolinių ginklų Ukrainai
Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai vis dažniau kelia susirūpinimą dėl branduolinio karo ir galimybės grąžinti branduolinius ginklus Ukrainai. Tačiau ar JAV pasirengusi žengti šį rizikingą žingsnį? Baltieji rūmai atsakė, ar teiks tokią pagalbą Kyjivui, skelbia „Newsweek“.
Svarbiausi įvykiai:
23:17 | Kyjive nugriaudėjo sprogimai
Vėlų ketvirtadienio vakarą Kyjive nuaidėjo sprogimai, veikia oro gynybos sistemos.
Putinas atvyko į Kazachstaną su dviejų dienų vizitu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko į Kazachstaną, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Dviejų dienų vizito metu V. Putinas turėtų surengti derybas su Kazachstano prezidentu Kasimu Žomartu Tokajevu ir dalyvauti Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) susitikime sostinėje Astanoje.
Kazachstanas laikomas tradiciniu Rusijos sąjungininku.
Slovakijos premjeras priėmė Putino kvietimą atvykti į Maskvą pergalei Antrajame pasauliniame kare paminėti
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas trečiadienį pranešė gegužės 9 d. vyksiąs į Maskvą, kur dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti 80-ąsias pergalės II pasauliniame kare metines.
Nacionalistas R. Ficas – vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi – feisbuke paskelbė priėmęs prezidento Vladimiro Putino kvietimą.
Putinas prieš vizitą Kazachstane tikisi bendrų energetikos projektų
Kazachstane trečiadienį laukiama Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito bei derybų dėl bendrų energetikos projektų – šią Centrinės Azijos šalį prieš atvykdamas jis pavadino stipria sąjungininke.
Nors V. Putino tarptautinės kelionės nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios buvo ribotos, jis išliko reguliariu svečiu Centrinėje Azijoje.
Scholzas pokalbį telefonu su Putinu pavadino „būtinu“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl gynė ginčytiną savo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Buvo atsakinga ir būtina tai daryti“, – sakė jis pirmadienio vakarą ZDF televizijos laidoje „heute journal“. O. Scholzas teigė iki 2022 m. pabaigos ne kartą kalbėjęs telefonu su Kremliaus vadovu. „Ir tai niekada nebuvo malonūs pokalbiai. Ir šį kartą tai nebuvo malonus pokalbis. Tačiau reikia kalbėti, kad tai būtų girdima“, – tęsė kancleris.
Angela Merkel teisinasi dėl draugystės su Putinu ir dėl Ukrainos: „Potencialas yra bauginantis“
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO.
A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.
Pateikė versiją, kodėl Putinas nepajudino rankų: akivaizdu, kad tai – montažas
Kremlius ir toliau bando atgrasyti Vakarų paramą Ukrainai: esą raketą „Orešnik“, kuria ketvirtadienį smogė Ukrainai, gamins pramoniniu būdu. Vladimiras Putinas viešai meluoja, kad jokia priešraketinė sistema negali numušti „Orešnik“, nors ginklų ekspertai vardija bent jau keturias sistemas, kurios su raketa susidorotų.
Klausimų kyla ir dėl ketvirtadienį įvykusio V. Putino televizinio kreipimosi. Jame akivaizdžiai matyti, kad montažu užmaskuotos V. Putino rankos.
Orbanas ragina rimtai vertinti Rusijos grasinimus
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino rimtai vertinti Rusijos grasinimus surengti daugiau atakų naujais ginklais. „Jei jie ką nors sako šiuo klausimu, tai turėtų būti priimama už gryną pinigą“, – sakė V. Orbanas penktadienį savo kassavaitiniame interviu visuomeniniam transliuotojui. Komentuodamas naująją Maskvos branduolinio ginklo doktriną, premjeras teigė: „Tai ne komunikacijos triukas, ne gudrybė.
Gynybos ministras: Švedijos negąsdina Putino įspėjimas Vakarams
Rusijos provokacijos neišgąsdins Švedijos, penktadienį pareiškė gynybos ministras Palas Jonsonas, prieš tai prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus, kad Rusija gali smogti Vakarų šalims, tiekiančioms ginklus Ukrainai.
„Rusijos eskalacija ir provokacijos, kurias stebime pastaruoju metu, yra mėginimas mus įbauginti ir priversti atsisakyti paramos Ukrainai, bet tai nepavyks. Tai neatsitiks“, - sakė P. Jonsonas per bendrą su kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu spaudos konferenciją Stokholme.
Serbijos prezidentas: Putinas dėl branduolinio smūgio nesudvejos
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sako, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą, rašo UNIAN.
Anot jo, branduolinio konflikto grėsmė dar niekada nebuvo tokia aukšta
„Svarbu, kad kalbėtume apie taiką, apie paliaubas, nes tai mus veda tik į pasaulinę katastrofą. Jei yra 10 žingsnių į katastrofą – 9 jau įveikėme. Šiandien Briansko sritis buvo bombarduojama raketomis, smūgiai rusiška amunicija bus tęsiami.
Karas Ukrainoje. CNN šaltiniai: Šiaurės Korėjos kariai pastebėti Mariupolyje ir Charkive
Šiaurės Korėjos kariai pastebėti pietiniame Rusijos okupuoto Mariupolio uostamiestyje, penktadienį CNN sakė šaltinis Ukrainos saugume. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai taip pat pastebėti ir rytinėje Charkivo srities dalyje. Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkivo operatyvinė ir taktinė grupė neigia pasirodžiusią informaciją apie Šiaurės korėjos karius Charkive.
Putinas išstojo su pareiškimu: pareiškė, kad karas įgavo „pasaulinio pobūdžio elementų“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą netikėtai kreipdamasis į tautą pareiškė, kad karas Ukrainoje įgavo „pasaulinio pobūdžio elementų“.
Kalbėdamas po to, kai Ukraina pradėjo vykdyti pirmuosius smūgius Rusijos teritorijoje, naudodama Vakarų šalių tiekiamus ginklus, V. Putinas sakė: „Konfliktas Ukrainoje įgavo pasaulinio pobūdžio elementų“.
Jis taip pat pareiškė, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos bandymai smogti į Rusijos teritoriją Vakarų šalių tiekiamomis raketo...
Žiniasklaida: Putinas yra pasirengęs kalbėti su Trumpu apie paliaubas Ukrainoje, tačiau savomis sąlygomis
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasirengęs aptarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu paliaubų Ukrainoje sutartį, tačiau atmeta galimybę padaryti kokių nors reikšmingų nuolaidų teritorijos prasme ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ketinimo įstoti į NATO.
Apie tai cituodama penkių esamų ir buvusių Rusijos pareigūnų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Pašnekovų teigimu, V. Putinas iš esmės galėtų sutikti įšaldyti konfliktą ties esama fronto linija.
Putinas padovanojo Šiaurės Korėjai liūtą, lokių ir ančių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padovanojo Šiaurės Korėjai dešimtis gyvūnų, įskaitant liūtą ir du lokius. Tai - Maskvos ir Pchenjano draugystės ženklas, trečiadienį pranešė Rusijos pareigūnai.
Abi šalys sustiprino politinius, karinius ir kultūrinius ryšius Rusijai tęsiant puolimą Ukrainoje, V. Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ne kartą pareiškė apie savo asmeninę bičiulystę.
„Reuters“: Putinas pasiruošęs aptarti paliaubas Ukrainoje su Trumpu ir iškėlė savo sąlygas
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra pasirengęs aptarti paliaubas Ukrainoje su išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Reuters“. Anot leidinio, V. Putinas atmeta bet kokias teritorines nuolaidas ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
Apie tai agentūrai kalbėjo penki šaltiniai, susipažinę su Kremliaus mintimis.
Putinas kelia sąlygas
Anot šaltinių, V. Putinas sutiktų įšaldyti konfliktą palei fronto liniją.
Estijos premjeras teigia, kad Scholzo skambutis Putinui buvo klaida
Estijos premjeras Kristenas Michalas sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambutį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kaip klaidą.
„Šiuo pokalbiu taika nebus pasiekta“, – antradienį interviu Estijos televizijai pareiškė K. Michalas.
Ministras pirmininkas sakė, kad teigiama žinutė būtų pasiųsta suteikus Ukrainai „daugiau pagalbos, paramos, ginklų“.
Europos Sąjungos ir NATO narė Estija yra viena ištikimiausių Rusijos užpultos Ukrainos rėmėjų.
Macronas: Putinas nenori taikos Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje ir nėra pasirengęs derėtis dėl karo pabaigos.
Taip jis kalbėjo po didelio masto Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
E. Macronas, viešėdamas Argentinoje, sakė: „Akivaizdu, kad prezidentas Putinas ketina suintensyvinti kovas.“
Jis pridūrė, kad svarstys galimybę susisiekti su Rusijos lyderiu tik tada, kai „kontekstas“ bus tinkamas.
Šiaurės Korėja perdavė Rusijai beveik 50 savaeigių artilerijos ir 20 raketų paleidimo sistemų
Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėja perdavė Rusijai beveik 50 savaeigių artilerijos sistemų „M1989 Koksan“ ir 20 modernizuotų 240 mm raketų paleidimo sistemų – kai kurios iš jų vėliau buvo dislokuotos Kursko srityje.
Vokietijos žiniasklaida: Scholzo ir Putino pokalbis telefonu naudingesnis Putinui
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Kremliaus lyderio Vladimiro Putino pokalbis telefonu atnešė tam tikros naudos abiem, tačiau V. Putinas gavo daugiau.
Tokia nuomonė išdėstyta laikraštyje „Zeit“ paskelbtame komentare, praneša „Ukrinform“.
Žinia, kad Olafas Scholzas susisiekė su Vladimiru Putinu skirta sustiprinti kanclerį rinkimų kampanijoje. Tačiau tai padeda V. Putinui įgyvendinti savo planus dėl Ukrainos, pažymi autorius.
Landsbergis apie Scholzo skambutį Putinui: tikiuosi, kad tai paskutinis „nesėkmingos“ strategijos atodūsis
Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui penktadienį paskambinus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, laikinasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad tai yra paskutinis „nesėkmingos“ derybų su diktatoriumi strategijos atodūsis.
„Tegul kanclerio skambutis (V. Putinui – ELTA) būna paskutinis nesėkmingos strategijos, kuria dėl „taikos“ su genocidą vykdančiu diktatoriui prekiaujama teritorijomis, atodūsis“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje šeštadienį rašė G. Landsbergis.
Zelenskis įvardijo derybų su Rusija sąlygas: „Čia nėra kalbos apie teisingą taiką“
Taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos įmanomos tik tokiomis sąlygomis, kai Ukraina yra stipri ir stovi prieš Rusiją ne viena, todėl tarptautinė parama, įskaitant ir iš JAV, yra labai svarbi.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu Ukrainos radijui.
„Ukrainos ir Rusijos derybos įmanomos su sąlyga, kad Ukraina ne viena stovi prieš Rusijos Federaciją, su sąlyga, kad Ukraina yra stipri.
