nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Ar Europa pajėgi apsiginti be JAV pagalbos? Ekspertai pasakė, kas kelia nerimą ir ko reikia imtis
Europos pareigūnai atbunda realybei, kurią Donaldas Trumpas jau seniai pabrėžė: JAV nebenori būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui.
Aiškėja, kokius reikalavimus JAV pateikė Rusija: su vienu amerikiečiai nesutiko
Rusija derybų su JAV delegacija metu paprašė JAV išvesti NATO karius iš Rytų Europos, teigia Rumunija, rašo „Financial Times“.
Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą, tačiau sąjungininkai baiminasi, kad D. Trumpas dar gali leisti atkurti buvusį sovietų bloką.
Rutte: Europos saugumo garantijas Ukrainai turės paremti JAV
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokias Europos saugumo garantijas Ukrainai pagal galimą taikos susitarimą su Rusija turės paremti JAV.
„Stiprios saugumo garantijos, jei jas suteiks Europos šalys, turi būti užtikrintos ir Jungtinių Valstijų, ne su kariais ant žemės, tačiau mes vis tiek turime gauti bendrą JAV paramą, kad užtikrintume atgrasymą“, – sakė Slovakijoje viešintis M. Rutte.
Latvijos premjerė: nėra jokios kalbos apie JAV pajėgų išvedimą iš Baltijos šalių
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina antradienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad dėl galimo JAV pajėgų išvedimo iš Baltijos šalių nebuvo surengta ir inicijuota jokių derybų.
Hodžesas: pažadas, jog kiekvienas Lietuvos priešas taps ir Amerikos priešu, vis dar galioja
Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodžesas tikina, kad Vilniaus rotušėje kalbą sakiusio JAV prezidento Džordžo Bušo prieš 20 metų duotas pažadas ginti Lietuvą vis dar galioja.
„Manau, kad galioja. Žinau, kad šiuo metu žinutės iš Baltųjų rūmų kartais yra painiojančios, bet esu užtikrintas, nes Kongrese NATO yra palaikomas, amerikiečiai palaiko savo sąjungininkus Europoje“, – LRT televizijai sakė atsargos generolas.
Trumpo pasiuntinys: JAV neprimes sudaryto susitarimo Ukrainai
JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį prieš vizitą į Kyjivą pareiškė, kad nereikalaus, jog Ukraina sutiktų su bet kokiu susitarimu dėl karo nutraukimo, dėl kurio susitars prezidentas Donaldas Trumpas.
Trečiadienį K. Kelloggas atvyks į Ukrainą trijų dienų deryboms, kurių metu susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Zelenskis įspėja: „Mes manome, kad Putinas vykdys karą prieš NATO“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusija ruošiasi vykdyti karą prieš susilpnėjusią NATO, jei Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sumažintų JAV paramą Aljansui.
Interviu transliuotojui NBC Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad D. Trumpas turi svertų pastūmėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau įspėjo, jog Kremliaus šeimininku niekada negalima pasitikėti.
JK premjeras Starmeris: Europa turi imtis didesnio vaidmens NATO
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį sakė, jog Europa privalo imtis didesnio vaidmens NATO ir dirbti su Jungtinėmis Valstijomis, kad užtikrintų Ukrainos ateitį.
Jo komentaras pasirodė prieš pirmadieniui planuojamą Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, nors Prancūzija jo dar nėra patvirtinusi.
Jei susitikimas tikrai bus surengtas, K. Starmeris jame dalyvaus, naujienų agentūrai AFP anonimiškai sakė vienas informuotas JK pareigūnas.
Po aštrių JAV administracijos pareiškimų, Nausėda sako tikintis NATO vienybe
Naujajai JAV administracijai griežtai raginant Europos Sąjungą (ES) investuoti į gynybą, taip pat pabrėžiant, jog Vašingtonas nori sutelkti dėmesį į grėsmes ne Europoje, o kituose pasaulio regionuose, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako tikįs NATO aljanso vienybe, tačiau sutinka, jog Bendrija krašto apsaugą turi finansuoti labiau.
Pasak šalies vadovo, šiuo metu Europa neturi kitos saugumo alternatyvos amerikiečiams.
Zelenskis: „Jei nebūsime NATO, mes sukursime NATO Ukrainoje“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies kariuomenė turės padvigubėti, jei NATO atsisakys jos narystės Aljanse, rašoma CNN.
„Jei nebūsime NATO, tikrame NATO, mes sukursime NATO Ukrainoje. Tai reiškia, kad mums reikės dvigubai padidinti savo karių skaičių, savo kariuomenę. Turime 110 brigadų. Rusija turi 220 brigadų“, – penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje sakė V. Zelenskis.
REKLAMA
REKLAMA
Trumpui nenorint mokėti už Europos saugumą, Paluckas rėžė: „Ar mes to nenusipelnėme, būdami ištižę“
Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo šalis dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori.
JK premjeras: esame įsipareigoję siekti negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį per pokalbį telefonu su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Londonas yra „įsipareigojęs siekti negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“.
„Premjeras pakartojo JK įsipareigojimą siekti, kad Ukraina būtų negrįžtamame kelyje į NATO, kaip pernai Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime susitarė sąjungininkai“, – pareiškė premjero biuro Dauningo gatvėje atstovė spaudai.
Trumpas kartoja istorinę klaidą: Europa turi ruoštis Putino agresijai?
Donaldo Trumpo nuolaidžiavimas dėl Ukrainos išėjo į naudą Vladimirui Putinui, perspėjo ekspertai, o žvalgybos vadovai teigia, kad Maskva ruošia savo kariuomenę dideliam karui Europoje, rašoma „Daily Mail“.
JAV gynybos vadovas Pete‘as Hegsethas trečiadienį teigė, kad Ukrainos svajonė grįžti prie sienų, buvusių iki 2014 m., yra „iliuzinis tikslas“, o Kyjivo noras tapti NATO nariu yra „nerealus“.
Jo pareiškimai plačiai vertinami kaip didelė V. Putino pergalė ir skaudus smūgis Kyjivui, kuris...
NATO prieš karo Ukrainoje metines išbando naują dislokavimo modelį be JAV
Vašingtonui keičiant požiūrį į Europos gynybą ir karą Ukrainoje, NATO aljansas pratybose tikrina savo gebėjimą greitai dislokuoti pajėgas Europos rytuose be tiesioginės Jungtinių Valstijų pagalbos.
Šešias savaites trunkančios pratybos „Steadfast Dart 2025“ Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje vyksta artėjant trečiosiomsų Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms. Pratybose dalyvauja apie 10 tūkst. karių iš devynių šalių ir tai yra didžiausia šiais metais planuojama NATO operacija.
Geopolitikos ir saugumo studijų centras Miuncheno Saugumo Konferencijoje organizuoja renginį su trimis prezidentais
Geopolitikos ir saugumo studijų centras (GSSC) trečius metus iš eilės organizuos oficialų gretutinį renginį prestižinėje Miuncheno Saugumo Konferencijoje (MSC), pranešime spaudai skelbia GSSC.
Renginyje apie priešo atgrasymo stiprinimą, būdus atremti sabotažą ir transatlantinių santykių ateitį kalbės trijų valstybių – Lietuvos, Suomijos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda, Alexanderis Stubbas ir Edgars Rinkēvičs. Taip pat NATO Generalinio Sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska.
Prancūzijos gynybos ministras: NATO atėjo tiesos akimirka dėl Aljanso ateities
JAV pareiškus apie pradedamas derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo, NATO atėjo laikas susimąstyti apie savo ateitį, ketvirtadienį perspėjo Prancūzijos gynybos ministras.
„Tai lemiama tiesos akimirka“, – prieš NATO susitikimą žurnalistams sakė Sebastienas Lecornu. „Žmonės vadina Aljansą pačia svarbiausia, stipriausia per istoriją karine sąjunga. Istoriškai tai tiesa, tačiau kyla klausimas, ar tai bus tiesa po 10 ar 15 metų“, – pareiškė Prancūzijos ministras.
NATO šalys: kuo arčiau Rusijos, tuo daugiau skiria gynybai
Netoli Rusijos sienos esančios NATO šalys gynybai išleidžia gerokai daugiau nei du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP), toliau esančios valstybės skiria mažiau.
Dvidešimt dvi iš 30 JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių Europoje pernai pasiekė minimalų karinių išlaidų tikslą, bet išlaidos gynybai įvairiose šalyse skiriasi.
NATO vadovas: Ukraina turi aktyviai dalyvauti bet kokiose taikos derybose
NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Ukraina turi būti įtraukta į taikos derybas, o bet koks galutinis susitarimas turi būti ilgalaikis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pradėti derybas.
„Žinoma, tai labai svarbu, (kai) kalbame apie Ukrainą, kad Ukraina būtų aktyviai įsitraukusi į viską, kas daroma dėl jos“, – prieš Aljanso gynybos ministrų susitikimą žurnalistams sakė M. Rutte.
Trumpas: Ukrainai stoti į NATO yra „nepraktiška“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainai stoti į NATO yra „nepraktiška“, rašo „Sky news“.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį Ovaliajame kabinete.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Kyjivas atgaus visas savo žemes, kurias užgrobė Rusija.
Kaip pastebi leidinys, D. Trumpas taip pripažino du Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino tikslus.
V. Putinas teigia, kad jei Ukraina nori taikos, ji privalo atsisakyti savo siekio įstoti į NATO.
NATO šalys pernai suteikė Ukrainai daugiau paramos nei buvo užsibrėžusios
32 NATO šalys, pasak Aljanso generalinio sekretoriaus Marko Ruttės, pernai suteikė Ukrainai daugiau paramos, nei pačios buvo užsibrėžusios. „Viršūnių susitikime Vašingtone sąjungininkai pažadėjo 2024 m. skirti Ukrainai 40 mlrd. eurų saugumo paramos“, – sakė M. Ruttė spaudos konferencijoje Briuselyje. Naujausi duomenys rodo, kad suteikta paramos už 50 mlrd. „Sąjungininkai ne tik įvykdė savo įsipareigojimus – jie juos gerokai viršijo“, – pažymėjo NATO vadovas.
Vokietijos gynybos ministras: Trumpo reikalavimas NATO išlaidas didinti iki 5 proc. „nėra svarstomas“
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas trečiadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus NATO narėms savo karines išlaidas didinti nuo 2 proc. iki mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Ne, 5 proc. normatyvas nėra svarstomas, – pasakė B. Pistoriusas. – Amerikos prezidentas reikalauja, kad jis turėtų būti 5 proc. Patiems amerikiečiams iki jo dar yra labai, labai toli.
Žiniasklaida: Lenkijai ir NATO trūksta 155 mm sviedinių
Nepaisant rekordinių Varšuvos išlaidų gynybai, 155 mm artilerijos sviediniai yra Lenkijos, o taip pat ir jos NATO sąjungininkių, silpnoji vieta, rašo dienraštis „Puls Biznesu“.
Lenkija juos gamina vietoje nedideliais kiekiais, antradienį pranešė leidinys, tačiau pridūrė, kad šiai gamybai reikalingas raketinis kuras, kurį šalis turi importuoti iš užsienio.
Nepaisant priklausomybės nuo užsienio tiekimo, Lenkija dėjo pastangas pradėti parako gamybą šalyje.
NATO: Europa ir Kanada 2024 m. padidino išlaidas gynybai 20 proc.
NATO priklausančių Europos valstybių ir Kanados išlaidos gynybai 2024-aisiais buvo 20 proc. didesnės nei ankstesniais metais, penktadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Kaip praneša agentūra „Reuters“, Aljanso vadovas apie tai prakalbo prieš numatytą susitikimą, kurio metu minimos šalys tikriausiai ir vėl patirs JAV spaudimą skirti daugiau lėšų.
Tarnybą Lietuvoje pradeda nauja NATO kovinių pajėgų rotacija
Trečiadienį Rukloje septynioliktą kartą apsikeitė NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė ir vadovybė, o tarnybą pradėjo naujai pervadinta Daugianacionalinė kovinė grupė.
Lietuvos kariuomenė praneša, kad pastarosios grupės rotacijai vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Malte Bolanzas. Jis pakeis iki šiol pareigas ėjusį Nyderlandų karalystės kariuomenės pulkininką leitenantą Sebastianą Šilemansą
„NATO vienybė šiandienos geopolitinėje situacijoje yra svarbi kaip niekada.
Zelenskio pasiūlymas sukėlė Zacharovos isteriją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus.
Toks V. Zelenskio pasiūlymas sukėlė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos isteriją, rašo „Kanal 24“. Į V. Zelenskio žodžius ji sureagavo kelioms valandoms praėjus.
M. Zacharova išvadino V. Zelenskį maniaku, turinčiu liguistų fantazijų.
Lietuvoje skamba siūlymai įsiteikti Donaldui Trumpui: „Amerikai tai yra kaip raudonas skuduras“
Džiaugsmas, kad Baltijos jūra tapo vidiniu NATO ežeru buvo gerokai perdėtas ir per ankstyvas. NATO aljansas kol kas nesugeba pasinaudoti galimybe ir dominuoti Baltijoje, todėl valstybių lyderiai toliau suka galvas, ką daryti su vis nutraukiamais kabeliais. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, kad gali tekti investuoti didžiules sumas į povandeninius stebėjimo įrenginius.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
ES vadovai susitinka su JK premjeru ir NATO vadovu aptarti gynybos iššūkių
Pirmadienį Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos lyderiai jaučia vis didesnį spaudimą išeiti iš aklavietės ir susitarti dėl gerokai didesnių išlaidų gynybai, nepaisant niūrių ekonominių perspektyvų.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris planuoja dalyvauti diskusijoje kartu su ES lyderiais dėl Europos gynybos pajėgumų stiprinimo.
NATO vadovas: pasakysiu jums aiškiai – turime ruoštis karui
NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė paragino Vokietiją smarkiai padidinti savo gynybos išlaidas, taip pat didinti savo ginklų gamybą. Vokietija turi „daugiau išleisti ir daugiau gaminti“, sakė jis vokiečių laikraščiui „Bild am Sonntag“. Vokietija turi „nuosekliai tęsti“ pradėtą kelią – tiek Europoje, tiek Ukrainoje.
Vokietija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios „daug ką darė teisingai“, kalbėjo M. Ruttė.
NATO planuoja pasiūlymą Trumpui dėl Grenlandijos
NATO ketina pasiūlyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui smarkiai išplėsti sąjungininkų karinį buvimą Arktyje. Aljanso šaltiniai agentūrai dpa teigė, jog yra vilties, kad tai gali sušvelninti diskusijas dėl Grenlandijos priklausomybės Danijai. D. Trumpas savo susidomėjimą didžiausia pasaulio sala pirmiausiai grindžia JAV saugumo interesais.
JAV saugumo interesai galėtų būti patenkinti smarkiai sustiprinus NATO buvimą regione, kalbėjo Aljanso šaltiniai.
Nerimą keliantis karo scenarijus ant ES slenksčio: pirmasis taikinys – Baltijos šalys?
Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Todėl Varšuva imasi precedento neturinčių žingsnių siekdama modernizuoti ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, o pastaruoju metu įgytas ginklų arsenalas yra įspūdingas.
Apie tai apžvalgoje rašo leidinys „Focus“.
Europa ruošiasi galimam karui
Europos valstybės griežtina saugumo priemones, besibaiminančios galimo konflikto su Rusija.
Rusijos lėktuvai virš Baltijos jūros: NATO skubiai kėlė naikintuvus
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Sausio 21 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti skraidančios vadavietės IL-22.
Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies virš Baltijos jūros į Kaliningrado sritį be skrydžio plano ir be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ry...
Vokietijos generolas perspėja: Rusija ginkluojasi daugiau negu reikia šiam konfliktui
Vokietijos kariuomenės atstovas Ukrainoje perspėjo, kad Rusija galimam puolimui prieš NATO ginkluojasi stipriau nei buvo manyta anksčiau, rašoma „The Telegraph“.
Donaldo Trumpo inauguracijos JAV prezidentu išvakarėse generolas majoras Christianas Freudingas teigė, kad Rusija jau pakeitė per invaziją į Ukrainą prarastas raketas ir tankus.
Vokietijos karinės pagalbos Ukrainai darbo grupės vadovas įspėjo, kad Rusija didina savo pajėgas daugiau, nei to reikalauja dabartinis konfliktas.
Užsienio reikalų ministras apie karą tarp Rusijos ir NATO: mes jam planuojamės
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ir visos NATO sąjungininkės ruošiasi galimai grėsmei iš Rusijos. Dėl to Lietuva ruošiasi didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP bei kitais būdais bando atgrasyti priešus. Pasak ministro, svarbiausia dabar nepasirodyti minkštiems, o būti tvirtiems bei glaudžiai bendradarbiauti su sąjungininkais.
Apie Lietuvos gynybos planus naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau pasakoja ministras K. Budrys.
Žygimantas Pavilionis apie Lietuvos kelią į Trumpo širdį: mes turime 3 privalumus jo akimis
Seimo narys Žygimantas Pavilionis vardija, kodėl galime patikti naujai išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai. Pasak jo, esame kategoriški migrantų kontrolės klausimais, didiname finansavimą gynybai ir esame geri verslininkai – tai savybės, kurias vertina D. Trumpas.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ plačiau pasakoja Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Rusija teigia neleisianti NATO dominuoti Baltijos jūroje
Vienas aukštas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Maskva priešinsis bet kokiems NATO veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti dominavimą Baltijos jūroje.
Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško Rusijos televizijos kanalui „Rossija 24“ penktadienį sakė, kad Vakarų karinio aljanso sprendimas stiprinti patruliavimą Baltijos jūroje yra dar vienas NATO „noro paversti Baltijos jūrą NATO ežeru“ įrodymas.
„Tai yra kalnas pinigų“ – ekspertai išklojo, ar gynyba pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius
Dėl užmojo Lietuvoje pasiekti šalies gynybai iki 5-6 proc. BVP (bendro vidaus produkto) gynybai, kyla klausimas, kaip tai bus bandoma įgyvendinti, ir ar tai pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius? Kokios yra šalies perspektyvos padidinti BVP iki 6 proc. per ateinančius penkerius metus, ar tai būtų apsieinama be mokesčių didinimo, „Žinių radijo“ laidoje atsakė specialistai.
Ministras: Italijos gynybos išlaidų tikslas išlieka tas pats – 2 proc. BVP
Italijos gynybos išlaidų tikslas išlieka 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pareiškė gynybos ministras Guido Crosetto.
Trečiadienį paklaustas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą iki 5 proc. pakelti NATO narių išlaidas gynybai, ministras atsakė, kad Italijai dar nepavyko pasiekti 2 proc. BVP, tad kol kas tikslas yra toks, kokį oficialiai nustatė NATO.
„Kitas NATO susitikimas bus birželio pabaigoje, pamatysime, ar bus iškeltas kitas tikslas. Kol kas jis yra 2 proc.
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos duomenimis, trys Rusijos kariniai orlaiviai: du IL-20 ir vienas IL-76, buvo pastebėti ketvirtadienį ir penktadienį.
Du iš orlaivių skrido be skrydžio plano ir be įjungto radiolokacinio atsakiklio.
Ankstesnius galios žaidimus pralaimėjusi JAV bandys atsitiesti: „Donaldas Trumpas yra kontrrevoliucija“
Išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranoko pats save: viešai spaudos konferencijoje Floridoje pristatė savo imperialistinius planus perimti Grenlandiją iš Danijos, Panamos kanalą, o Kanadai siūlo tapti Amerikos valstija. Pasak D. Trumpo, Grenlandija padėtų užtikrinti saugumą Arkties regione ir neleistų dominuoti Rusijai bei Kinijai.
Švedija pradėjo didžiausią NATO pajėgų dislokavimą į Latviją, atvyko šimtai karių
Šimtai Švedijos karių šeštadienį atvyko į Latviją, kad prisidėtų prie Kanados vadovaujamos tarptautinės kovinės grupės NATO rytiniame flange.
Šią misiją Švedija vadina svarbiausia savo, kaip Vakarų gynybos aljanso narės, operacija.
Ankstų šeštadienio rytą į Rygos uostą atplaukė laivas su mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariais, lydimas Švedijos karinių oro pajėgų ir Švedijos bei Latvijos karinių jūrų pajėgų dalinių, sakoma švedų ginkluotųjų pajėgų pranešime.
Į Latviją atvyko švedų kariai, sustiprinsiantys NATO brigadą
Į Latviją atvyko pirmieji švedų kariai, sustiprinsiantys NATO brigadą šioje su Rusija ir Baltarusija besiribojančioje Baltijos šalyje.
Naujosios NATO narės kareiviai ir įranga laivu pasiekė Rygos uostą, pranešė Latvijos gynybos ministerija. Jie bus Latvijoje dislokuotos daugiatautės NATO kovinės grupės, kuriai vadovauja Kanada ir kuriai priklauso 3 500 karių iš 13 Aljanso šalių, dalis.
Admirolas Baueris: NATO perima iš JAV atsakomybę už karinės pagalbos Ukrainai koordinavimą
NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris pareiškė, kad Aljansas perima dalį atsakomybės už karinės pagalbos Ukrainai kordinavimą, kuriuo anksčiau rūpinosi JAV.
R. Baueris tai pareiškė Gynybos štabų viršininkų karinio komiteto posėdyje Briuselyje, praneša „Ukrinform“.
„Po Vašingtone sudaryto bendrojo susitarimo kai kurie mechanizmai, kuriais anksčiau rūpinosi JAV, dabar perduodami NATO kontrolei.
Neįmanoma apsaugoti visos povandeninės infrastruktūros – NATO vadas
NATO narių laukia „neįmanomas uždavinys“ – apsaugoti nuo sabotažo savo didžiulį ypatingos svarbos povandeninių kabelių ir vamzdynų tinklą, ketvirtadienį pareiškė Aljanso infrastruktūros apsaugos centro vadovas.
Baltijos jūros valstybės po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo, su kuriuo jos susidūrė pastaraisiais mėnesiais, stengiasi stiprinti šios infrastruktūros apsaugą.
Po įtariamo sabotažo Baltijos jūroje NATO pradeda patruliavimą
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Aljansas pradeda Baltijos jūros stebėsenos misiją po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo.
Lietuva NATO misijai Baltijos jūroje skirs laivų, sraigtasparnių, sako Nausėda
Siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, Lietuva sustiprintam NATO patruliavimui laivų, sraigtasparnių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuva, kaip valstybė, yra pasiruošusi suteikti papildomus pajėgumų NATO pastangoms, mes tam skirsime savo laivus (...), sraigtasparnius, specialų bendradarbiavimo padalinį“, – sakė G. Nausėda.
Budrys su ES, NATO šalių ambasadoriais aptars Vyriausybės užsienio politiką
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį su Lietuvoje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES), NATO ir partnerių šalių ambasadoriais aptars naujojo Ministrų kabineto užsienio politikos prioritetus.
Tai pirmasis K. Budrio susitikimas su valstybių partnerių ambasadoriais.
Kaip BNS prieš susitikimą informavo Užsienio reikalų ministerija, susitikime taip pat dalyvaus Ukrainos, Moldovos, Japonijos ir Pietų Korėjos ambasadoriai.
Švedija pranešė NATO misijai Baltijos jūroje skirsianti tris laivus, lėktuvą
Švedija sekmadienį pranešė, kad skirs iki trijų karo laivų ir lėktuvą kritinei infrastruktūrai ir Rusijos „šešėliniam laivynui“ Baltijos jūroje stebėti.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Ekspertų ir politikų teigimu, šie incidentai yra Rusijos organizuoto hibridinio karo veiksmų dalis.
Įvardijo konkrečius ženklus, išduodančius siaubingą ekonominę situaciją Rusijoje
Daugėjant Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų, kyla klausimas, ar jis būtų pasirengęs galimam konfliktui ir NATO puolimui 2025 metais? Apie Putino pasirengimą, jo strateginius planus bei galimus scenarijus išsamiai pakomentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.
Putinas derybose pareikalaus iš Trumpo atitraukti NATO pajėgas iš Rytų Europos – „Financial Times“ šaltiniai
Per galimas derybas su Donaldu Trumpu pagrindinis Vladimiro Putino klausimas bus NATO buvimo prie Rusijos sienų klausimas. Tuo pat metu išrinktojo JAV prezidento komanda dar nenusprendė, kaip žiūrėti į šias derybas, o konflikto užbaigimo terminas nuo vienos dienos jau nukeltas į šešis mėnesius.
Ketvirtadienį D. Trumpas pareiškė, kad jo komanda pradėjo rengti susitikimą su V. Putinu, kad aptartų karo užbaigimo galimybes.
Pilatės degalus į automobilius brangiau? Štai kam reikėjo keisti tvarką ir didinti kainas
Nuo 2025 m. sausio 1 d. išaugo degalų kainos dėl akcizų tarifų padidėjimo, nes tokiu būdu siekiama surinkti vis daugiau lėšų šalies gynybos ir civilinės saugos stiprinimui. Šį dar visai neseniai įsigaliojusį įstatymą, jo efektyvumą ir tikrąją naudą mūsų šaliai įvertino ekonomistas Marius Dubnikovas.
M. Dubnikovas dalinosi savo įžvalgomis, jog padidinus akcizų tarifus degalams, kai kurie žmonės atkreips dėmesį į benzinu varomus automobilius ir išties bus surinkta daugiau mokesčių.
