NATO
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
- Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
- Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
- Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Vokiečių DI bendrovės vadovas: „dronų sieną“ rytiniame NATO sparne galima įrengti per metus
Vokietijos gynybos bendrovė „Helsing“ ragina NATO rytiniame sparne skubiai įrengti veiksmingą konvencinę atgrasymo priemonę iš naujo tipo kovinių dronų.
„Dronų sieną galima būtų įrengti per metus. Taip pat reikėtų žvalgybos sistemų, palydovų, o galbūt ir žvalgybinių dronų“, – naujienų agentūrai „dpa“ sekmadienį pasakė vienas iš Miunchene įsikūrusios bendrovės steigėjų ir vadovų Gundbertas Scherfas.
Tačiau, G. Scherfo manymu, pirma reikėtų pergalvoti visą šiuolaikinės gynybos idėją.
Laučius apie JAV pagalbą karo atveju: „Mes niekaip neturėtume savęs lyginti su Ukraina“
Nors Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio turinys visuomenei nėra aiškus, tačiau jo nuotrupos rodo, kad viskas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtų amerikiečiai. Daliai visuomenės baiminantis, kad JAV nustos padėti Ukrainai, kyla klausimas – ar taip nenutiks ir su Baltijos regionu? Politologas Vladimiras Laučius ramina ir sako, kad lyginti Lietuvos ir Ukrainos negalima, nes pastaroji nėra NATO valstybė.
JAV planuoja atsisakyti vadovaujančio vaidmens NATO: generolai ragina įvertinti pasekmes
Teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę atsisakyti Amerikos karinio vadovavimo NATO. JAV generolas, prižiūrintis Aljanso operacijas Europoje, teigė, jog Pentagonas svarsto atsisakyti šio vaidmens, rašoma „The Times“.
Tuo tarpu NATO baiminasi, kad jei toks žingsnis bus patvirtintas, JAV sumažins savo vaidmenį Aljanse.
NATO vadovas: balsavimas Vokietijoje dėl išlaidų gynybai siunčia galingą žinią
NATO vadovas Markas Rutte antradienį pasveikino Vokietijos būsimąjį kanclerį Friedrichą Merzą su „istoriniu“ balsavimu, kai įstatymų leidėjai pritarė milžiniškoms gynybos išlaidoms.
„Tai siunčia galingą lyderystės ir įsipareigojimo mūsų bendram saugumui žinią. Tai labai pakeis NATO gebėjimą atgrasyti ir gintis“, – socialiniame tinkle X parašė M. Rutte.
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos duomenimis, vienuolika Rusijos karinių orlaivių – vienas AN-27, keturi SU-27, keturi TU-22, vienas IL-20 ir vienas IL-18 – buvo pastebėti pirmadienį ir trečiadienį.
Branduolinis ginklas – ir Lietuvoje? Kilo didžiulė audra tarp politikų
Prancūzijos prezidentui kovo pradžioje prakalbus apie „branduolinio skėčio“ idėją, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad atsiradus siūlymams branduolinius ginklus ar jų komponentus dislokuoti Lietuvoje, gali tekti koreguoti Konstituciją. Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas įsitikinęs, kad tai būtų galima padaryti ir nekeičiant Konstitucijos.
NATO šalyse vyksta diskusijos dėl šaukimo į kariuomenę: tam tikrų principų siūlo pasimokyti ir iš Lietuvos
NATO sąjungininkės svarsto šaukimo į kariuomenę galimybę. Manoma, jog Europai reikės 300 tūkst. papildomų karių, kad ji galėtų apsiginti be dabartinių 1,47 mln. aktyvių kariškių, rašoma „Euro News“.
Po Šaltojo karo Europos šalys sistemingai mažino savo kariuomenes, o tokios svarbios šalys kaip Prancūzija sustabdė šaukimą į kariuomenę ir atitinkamai sumažino savo ginkluotųjų pajėgų dydį – nuo 1990-ųjų iki šių dienų jis sumažėjo 38 proc.
Vilniaus oro uoste leidosi NATO naikintuvai: pranešė, kas nutiko
Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniaus oro uoste neplanuotai leidosi NATO naikintuvai, praneša orlaivių stebėtojų „Facebook“ puslapis „Lithuanian Planespotters“.
Pranešta, kad naikintuvai neplanuotai buvo priversti leistis Vilniaus oro uoste, nes Šiaulių oro uoste dėl sudėtingų oro sąlygų to padaryti negalėjo.
Pasak puslapio „Lithuanian Planespotters“, toks NATO naikintuvų vizitas Vilniaus oro uoste yra itin retas reiškinys.
Lietuvos pareigūnai dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose
Lietuvos pareigūnai dalyvaus ketvirtadienį prasidedančiose NATO krizių valdymo pratybose „CMX'25“.
Pagal hibridines ir karines grėsmes simuliuojantį scenarijų jose bus treniruojamasi ir testuojamos Aljanso konsultacijų ir sprendimo priėmimo procedūros krizės metu, pranešė Vyriausybės kanceliarija.
Žvalgyba: dėl narystės NATO Švedija tapo saugesnė, bet išaugo ir Rusijos susidomėjimas
Švedijos saugumas sustiprėjo jai įstojus į NATO, tačiau dėl narystės Šiaurės šalis taip pat tapo svarbesniu Rusijos žvalgybos prioritetu, antradienį pranešė švedų saugumo tarnyba „Sapo“.
„Užsienio jėgos vykdo plačią veiklą, keliančią grėsmę Švedijos saugumui. Esame laikomi kolektyvinių Vakarų dalimi ir tampame pasaulinio žaidimo pėstininkais, ypač dabar, kai priklausome NATO aljansui“, – spaudos konferencijoje sakė „Sapo“ operacijų vadovas Fredrikas Hallstromas.
REKLAMA
REKLAMA
Kubiliaus kalba Europai: turime būti pasirengę blogiausiam, būtina skubiai stiprinti gynybą
Europos Sąjunga baigė rengti strateginį gynybos veiksmų planą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos pasirengimą galimoms karinėms grėsmėms. ES gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius paskelbė apie aljanso šalių gynybos plano artimiausiems metams – „baltosios knygos“ – užbaigimą, pabrėždamas jos svarbą užtikrinant žemyno gynybos ir atgrasymo pajėgumus.
NATO naikintuvai penkis kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos duomenimis, šeši Rusijos kariniai orlaiviai – trys IL-20, du TU-134 ir vienas IL78 – buvo pastebėti pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį.
Elonas Muskas paragino JAV trauktis iš NATO
Milijardierius Elonas Muskas pasiūlė JAV pasitraukti iš NATO, rašo „Business Insider“.
„Išeikime iš NATO dabar“, – sekmadienį platformoje „X“ pasidalijo jis.
„Nėra prasmės Amerikai mokėti už Europos gynybą“, – pridūrė E. Muskas.
Šiuo metu Baltųjų rūmų santykiai su Europa tampa vis labiau įtempti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos išlaidas gynybai.
D. Trumpas ragino Aljanso nares padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – gerokai daugiau nei šiuo metu skiria narės.
Macronas kalba apie branduolinį skydą, bet turintys sieną su Rusija ir Baltarusija įspėja: reikia stiprinti ją
Prancūzijos prezidentas siūlo Europą apsaugoti prancūzišku branduoliniu skėčiu. O į neeilinį posėdį Briuselyje susirinkę Europos vadovai sprendžia, kaip surinkti papildomus 800 milijardų eurų Europos gynybai.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, ant kaktos išsipaišęs kryžių, Amerikos žiniasklaidai duoda interviu ir atkartoja Kremliaus propagandą: esą karas prieš Ukrainą yra karas Vakarų rankomis tarp JAV ir Rusijos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
NATO sąjungininkai dalyvavo Lietuvoje surengtose karinėse pratybose
Šią savaitę Lietuvoje vyko lauko taktikos ir kovinio šaudymo pratybos, kurioje treniravosi NATO Daugianacionalinės kovinės grupės kariai, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Generolo Silvestro Žukausko poligone vykusių mokymų metu NATO sąjungininkai vykdė vienetų perdislokavimą, kliūčių kirtimą panaudojant tiltatieses, gynybines užduotis bei treniravosi veikti sąlytyje su priešo pajėgomis.
DIENOS PJŪVIS. Ką reiškia naujas Trumpo planas – vienas šalis gins, o kitų ne?
Jungtinėms Valstijoms peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai, pranešė amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais.
Ką reiškia naujas Trumpo planas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Remigijus Motuzas ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Žvalgyba: po 3-5 metų Rusija gali būti pajėgi ribotiems veiksmams prieš NATO
Lietuvos žvalgyba penktadienį perspėjo, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO.
Vis dėlto tokio laikotarpio pasiruošti plataus masto karui su Aljansu nepakaktų, nurodo institucijos.
„Vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO.
Trumpas svarsto iš esmės keist dalyvavimą NATO, kam padėtų užpuolimo atveju – „NBC News“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę iš esmės pakeisti JAV dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, teigia trys dabartiniai ir buvę aukšto rango JAV pareigūnai ir vienas Kongreso pareigūnas, rašoma „NBC News“.
D. Trumpas su padėjėjais aptarė galimybę kalibruoti Amerikos dalyvavimą NATO taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos aljanso narėms, kurios gynybai skiria tam tikrą procentinę dalį savo bendrojo vidaus produkto, sakė pareigūnai.
Švedija siųs naikintuvų „Gripen“ padėti patruliuoti Lenkijos oro erdvėje
Švedija ketvirtadienį sakė, kad nusiųs savo naikintuvų „Gripen“ padėti vykdyti NATO patruliavimo Lenkijos oro erdvėje misiją.
„Dalyvaudami šioje operacijoje padedame užtikrinti pagalbą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.
Ji nurodė, kad bus nusiųsta iki aštuonių orlaivių „Jas Gripen“ ir su jais susijęs personalas.
Macrono „branduolinis skydas“ Europai: nusprendžiau pradėti strateginius debatus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, Prancūzija yra pasirengusi aptarti galimybę panaudoti savo branduolinius ginklus, kad apgintų savo partnerius Europoje.
„Mūsų branduolinis atgrasymas mus saugo: jis yra visiškai nepriklausomas, suverenus ir absoliučiai prancūziškas, – sakė E. Macronas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.
Italijos užsienio reikalų ministras: Europos gynyba nėra alternatyva NATO
Italijos ministrės pirmininkės pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani trečiadienį sakė palankiai vertinantis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen planą „perginkluoti Europą“, tačiau tai nėra pasirinkimas, alternatyvus NATO.
„Palankiai vertiname Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen sprendimą dėl Europos gynybos, bet ji nėra alternatyva NATO“, – sakė A. Tajani per Ukrainos atkūrimui skirtą renginį Lombardijos regioninės valdžios būstinėje Milane.
Italijos vicepremjeras pritaria Europos gynybos planui
Italijos vicepremjeras Antonio Tajanis antradienį išreiškė pritarimą 800 mlrd. eurų vertės „Europos apginklavimo planui“, kurį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje.
A. Tajanis, kuris taip pat yra ir Italijos užsienio reikalų ministras, socialiniame tinkle „X“ ragino įgyvendinti šį planą.
„Puiku, U. von der Leyen, galų gale imamasi konkrečių žingsnių sukurti nepakeičiamą Europos gynybą.
Suomija: Ukraina turėtų automatiškai prisijungti prie NATO, jei Rusija pažeistų paliaubas
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas antradienį pareiškė, kad Ukraina automatiškai turėtų tapti NATO nare, jei Rusija pažeistų bet kokį paliaubų susitarimą.
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad stabdo karinę pagalbą Ukrainai, o praėjusią savaitę dar kartą atmetė Kyjivo narystės NATO galimybę.
Respublikonas sako, kad nori užbaigti karą, tačiau atsisako suteikti Ukrainai saugumo garantijas.
Suomija ragina priimti Ukrainą į NATO, jei Rusija pažeistų paliaubas
Ukraina turėtų automatiškai tapti NATO nare, jei Rusija pažeistų bet kokį susitarimą dėl ugnies nutraukimo, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas, atkartojęs įtakingo JAV senatoriaus žodžius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sustabdęs gyvybiškai svarbią JAV karinę pagalbą Ukrainai, atmeta galimybę Kyjivui įstoti į NATO, kaip ir Maskva.
NATO naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių Baltijos šalyse
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Vasario 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti transporto orlaivį AN-26.
Jis skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių val...
Iššūkiai Europai dėl galimo JAV pasitraukimo: „The Economist“ paskaičiavo, ką tai mums kainuos
Europos lyderiams vis dažniau diskutuojant apie žemyno saugumą, naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad „Europai iš tikrųjų liko penkios minutės iki vidurnakčio“, norėdamas pasakyti, jog ji yra ant kritinės ribos. Tačiau, svarstant apie Europos nepriklausomybę nuo JAV, iškyla daugybė finansinių ir karinių iššūkių, kurių sprendimas Europai kainuos ne tik daug pinigų, bet ir pastangų.
F. Merzas per nacionalinę televiziją paskelbė tikrą informacinę bombą.
NATO 5-asis straipsnis: realybėje jis gali atrodyti kiek kitaip, negu galvojame – BBC kalbinti ekspertai
Europos lyderius pribloškė atviras JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino suartėjimas ir ne itin subtilios užuominos, kad JAV gali atsisakyti pareigos ginti Europos sąjungininkus, rašoma BBC.
Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos šalys prisijungė prie JAV bei Kanados ir įkūrė NATO tam, kad pasipriešintų tuometinei Sovietų Sąjungai.
Garsiajame Aljanso 5 straipsnyje teigiama, kad NATO narės gins užpultą sąjungininkę.
Rubio: NATO niekas nekelia grėsmes, išskyrus tas Aljanso šalis, kurios neinvestuoja į gynybą
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio nemano, kad NATO gresia pavojus, tačiau, pasak jo, grėsmę Aljansui kelia tie sąjungininkai, kurie skiria gynybai per mažai lėšų.
M. Rubio tai pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, praneša portalas „eurointegration“.
Pasak JAV valstybės sekretoriaus, NATO niekas nekelia grėsmės.
Latvijos kariuomenės vadas nesibaimina, kad NATO šalys nesugebės ar nenorės palaikyti viena kitos
Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas Kasparas Pudanas nesibaimina, kad šiuo metu NATO šalys negali ar nenori palaikyti viena kitos. Tačiau naujosios JAV administracijos sukelta nežinomybė ir polemika gali paveikti Rusijos supratimą apie tai, kas vyksta NATO, ir lemti klaidingus sprendimus.
Ketvirtadienį interviu Latvijos televizijai K. Pudanas sakė, kad Rusija aktyviai naudojasi tokia padėtimi ir mėgina skaldyti sąjungininkes bei visuomenes.
Karas Ukrainoje. Starmeris susitikime su Trumpu: „Istorija turi būti taikdario, o ne užpuoliko pusėje“
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris ketvirtadienį, susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris užmezgė diplomatinį kontaktą su Rusija, perspėjo, kad susitarimas dėl Ukrainos negali būti naudingas agresoriui.
Trumpas prapliupo girti Putiną ir rėžė: karas Ukrainoje turbūt prasidėjo dėl NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje esą prasidėjo dėl NATO kaltės, rašo „SkyNews“.
„NATO turbūt yra priežastis, kodėl prasidėjo karas Ukrainoje“, – trečiadienį Baltuosiuose rūmuose kalbėjo D. Trumpas.
Žurnalistų paklaustas, ką reiškia derėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, D. Trumpas teigė: „Jis labai protingas žmogus, labai gudrus.“
Visgi, D. Trumpo teigimu, jam esą gali pavykti pasiekti susitarimą su V. Putinu.
Vyriausybė – už Lietuvos ambasadoriaus NATO Matulionio atšaukimą nuo balandžio vidurio
Vyriausybė trečiadienį pritarė dabartinio Lietuvos ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio atšaukimui iš pareigų nuo balandžio 17 dienos.
Galutinį sprendimą dar turės priimti prezidentas.
D. Matulionį iš pareigų pasibaigus trejų metų kadencijai planuota atšaukti dar pernai vasarą, tačiau galiausiai diplomatas liko pareigose dar metams.
Dėl šio ambasadoriaus elgesio Užsienio reikalų ministerija (URM) 2023 metais atliko tarnybinį tyrimą.
Latvijos prezidentas: NATO narės turėtų susitarti skirti gynybai 3,5 proc. BVP
Antradienį Varšuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad Latvija, kaip ir Lenkija, daug skiria gynybai, tačiau visos NATO šalys turėtų nusistatyti tikslą gynybai skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak E. Rinkevičiaus, šiuo metu Latvija ketina didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. BVP, o iki 2028 m. – net iki 5 procentų.
Turkija pasirengusi paremti Ukrainos narystę NATO
Turkija neprieštarauja Ukrainos narystei NATO, nes tai ne šiaip ukrainiečių noras gauti tokį statusą, bet galimybė užsitikrinti saugumo garantijas savo šaliai.
Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Turkijos užsienio reikalų ministerija.
„Mes nesame prieš (Ukrainos narystę NATO), jei jie (ukrainiečiai) nori būti NATO nariai, bet turime būti realistai.
NATO naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Vasario 17 dieną NATO naikintuvai skrido atpažinti rusų žvalgybinio lėktuvo IL-20.
Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį be skrydžio plano su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su su Regioniniu skrydžių valdymo ...
Europos saugumas pakibo ant plauko: svarstoma gynybinio branduolinio skydo idėja
„The Guardian“ užsienio politikos temų apžvalgininkas Simonas Tisdallas pasidalino savo įžvalgomis apie „seną, prieštaringai vertinamą klausimą: ar Jungtinė Karalystė ir Prancūzija turėtų sujungti savo branduolinių ginklų pajėgumus ir sukurti visos Europos gynybinį branduolinį skydą?“ Nors Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“ ir jam reikia skirti itin didelį dėmesį, ne visi žemyno pareigūnai sutinka užtikrinti saugumą paliekant JAV nuošalyje.
Vienintelė išlaidų gynybai nedidinusi NATO šalis buvo JAV: kaip Trumpo idėjos atrodo realybėje
Prezidentui Donaldui Trumpui antrą kartą pradėjus eiti pareigas, NATO išlaidos vėl tikrinamos, nes JAV įspėja Europos šalis, kad jos turi padidinti savo išlaidas gynybai.
Apklausa: devyni iš dešimtiems gyventojų teigiamai vertina Lietuvos narystę NATO, o daugiau kaip pusė – gintų šalį ginklu
Devyni iš dešimties šalies gyventojų teigiamai vertina Lietuvos narystę NATO, o daugiau kaip pusė (52 proc.) agresijos prieš Lietuvą metu pasiryžtų prisidėti prie pasipriešinimo ginklu, atskleidė Krašto apsaugos ministerijos inicijuota visuomenės apklausa.
Apklausos duomenimis, 90 proc. respondentų pasisako už Lietuvos narystę NATO, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų agresijos prieš Lietuvą metu pasiryžtų ginti šalį ginklu, o 61 proc.
Kai kurie parlamentarai sveikina drąsią JAV retoriką: „Reikia tikro gąsdinimo, kad mes pagaliau prabustume“
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as prieš savaitę pareiškė, kad Europa privalo stiprinti savo gynybą, jog Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse, o visai neseniai viceprezidentas gyrė Donaldo Trumpo siekį užbaigti karą Ukrainoje. D. Trumpo kritika Europos politikus privertė pykti, verkti ir net kalbėti apie draugystės tarp JAV ir Europos pabaigą.
Ar Europa pajėgi apsiginti be JAV pagalbos? Ekspertai pasakė, kas kelia nerimą ir ko reikia imtis
Europos pareigūnai atbunda realybei, kurią Donaldas Trumpas jau seniai pabrėžė: JAV nebenori būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui.
Aiškėja, kokius reikalavimus JAV pateikė Rusija: su vienu amerikiečiai nesutiko
Rusija derybų su JAV delegacija metu paprašė JAV išvesti NATO karius iš Rytų Europos, teigia Rumunija, rašo „Financial Times“.
Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą, tačiau sąjungininkai baiminasi, kad D. Trumpas dar gali leisti atkurti buvusį sovietų bloką.
Rutte: Europos saugumo garantijas Ukrainai turės paremti JAV
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokias Europos saugumo garantijas Ukrainai pagal galimą taikos susitarimą su Rusija turės paremti JAV.
„Stiprios saugumo garantijos, jei jas suteiks Europos šalys, turi būti užtikrintos ir Jungtinių Valstijų, ne su kariais ant žemės, tačiau mes vis tiek turime gauti bendrą JAV paramą, kad užtikrintume atgrasymą“, – sakė Slovakijoje viešintis M. Rutte.
Latvijos premjerė: nėra jokios kalbos apie JAV pajėgų išvedimą iš Baltijos šalių
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina antradienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad dėl galimo JAV pajėgų išvedimo iš Baltijos šalių nebuvo surengta ir inicijuota jokių derybų.
Hodžesas: pažadas, jog kiekvienas Lietuvos priešas taps ir Amerikos priešu, vis dar galioja
Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodžesas tikina, kad Vilniaus rotušėje kalbą sakiusio JAV prezidento Džordžo Bušo prieš 20 metų duotas pažadas ginti Lietuvą vis dar galioja.
„Manau, kad galioja. Žinau, kad šiuo metu žinutės iš Baltųjų rūmų kartais yra painiojančios, bet esu užtikrintas, nes Kongrese NATO yra palaikomas, amerikiečiai palaiko savo sąjungininkus Europoje“, – LRT televizijai sakė atsargos generolas.
Trumpo pasiuntinys: JAV neprimes sudaryto susitarimo Ukrainai
JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį prieš vizitą į Kyjivą pareiškė, kad nereikalaus, jog Ukraina sutiktų su bet kokiu susitarimu dėl karo nutraukimo, dėl kurio susitars prezidentas Donaldas Trumpas.
Trečiadienį K. Kelloggas atvyks į Ukrainą trijų dienų deryboms, kurių metu susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Zelenskis įspėja: „Mes manome, kad Putinas vykdys karą prieš NATO“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusija ruošiasi vykdyti karą prieš susilpnėjusią NATO, jei Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sumažintų JAV paramą Aljansui.
Interviu transliuotojui NBC Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad D. Trumpas turi svertų pastūmėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau įspėjo, jog Kremliaus šeimininku niekada negalima pasitikėti.
JK premjeras Starmeris: Europa turi imtis didesnio vaidmens NATO
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį sakė, jog Europa privalo imtis didesnio vaidmens NATO ir dirbti su Jungtinėmis Valstijomis, kad užtikrintų Ukrainos ateitį.
Jo komentaras pasirodė prieš pirmadieniui planuojamą Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, nors Prancūzija jo dar nėra patvirtinusi.
Jei susitikimas tikrai bus surengtas, K. Starmeris jame dalyvaus, naujienų agentūrai AFP anonimiškai sakė vienas informuotas JK pareigūnas.
Po aštrių JAV administracijos pareiškimų, Nausėda sako tikintis NATO vienybe
Naujajai JAV administracijai griežtai raginant Europos Sąjungą (ES) investuoti į gynybą, taip pat pabrėžiant, jog Vašingtonas nori sutelkti dėmesį į grėsmes ne Europoje, o kituose pasaulio regionuose, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako tikįs NATO aljanso vienybe, tačiau sutinka, jog Bendrija krašto apsaugą turi finansuoti labiau.
Pasak šalies vadovo, šiuo metu Europa neturi kitos saugumo alternatyvos amerikiečiams.
Zelenskis: „Jei nebūsime NATO, mes sukursime NATO Ukrainoje“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies kariuomenė turės padvigubėti, jei NATO atsisakys jos narystės Aljanse, rašoma CNN.
„Jei nebūsime NATO, tikrame NATO, mes sukursime NATO Ukrainoje. Tai reiškia, kad mums reikės dvigubai padidinti savo karių skaičių, savo kariuomenę. Turime 110 brigadų. Rusija turi 220 brigadų“, – penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje sakė V. Zelenskis.
Trumpui nenorint mokėti už Europos saugumą, Paluckas rėžė: „Ar mes to nenusipelnėme, būdami ištižę“
Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo šalis dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori.
