Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.
Česnakas: įtampos sumažėjimas nereiškia laimėjimo
G. Česnakas daro prielaidą, kad tikimybė pamatyti panašius vaizdus prie mūsų sienos, kokius pastarąsias savaites matome prie Lenkijos-Baltarusijos sienos, yra sumažėjusi.
„Bet tai išlieka prielaidomis. Reikia pripažinti, kad šita krizė <...> dar nėra išsispręsta. Tad galima tikėtis tiek eskalacijos, tiek deeskalacijos. Šiuo atveju, tikimybė po Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai yra sumažėjusi.
Bet jeigu Baltarusijos pareigūnai toliau gabens migrantus tiek prie Lietuvos, tiek prie Lenkijos sienos, tai panašių vaizdų pamatyti galime. Prognozuoti yra pakankamai sudėtinga“, – samprotavo profesorius.
Visgi ekspertas neskubėjo vertinti, ar A. Merkel skambučiai nelegitimiam Baltarusijos vadovui privedė prie galimos įtampos sumažėjimo.
„Aš užduočiau retorinį klausimą, ką mes laikome nauda ir ką mes laikome vaisiais“, – sakė G. Česnakas.
Jis buvo linkęs kritiškai vertinti šiuos pokalbius, jei įtampos prie Europos Sąjungos sienų sumažėjimas reiškia kai kurių sankcijų Baltarusijai išbraukimą.
„Jeigu Europos Sąjunga ar Vokietija įgyvendina kažkokį nusileidimą, klausimas, kada mes sulauksime kitos krizės, kai viena ar kita valstybė, nebūtinai Baltarusija, vėl imsis panašių veiksmų prieš Europos Sąjungą, ją terorizuodama panašiais veiksmais. Ar tada mes tai vadintume ilgalaikiu laimėjimu? Aš sakyčiau, kad įtampos sumažėjimas dar nereiškia laimėjimo“, – tvirtino G. Česnakas.
Pocius: Lukašenka prievartauja Europos Sąjungą
„Lietuvai reikia daryti viską, kad mes išliktume vieningi su Europos Sąjunga ir kad mūsų įsipareigojimas saugoti tiek mūsų valstybės, tiek Europos Sąjungos sienas išliktų bendrame kontekste. Mes turime palaikymą iš Europos Sąjungos vadovų“, – tvirtino A. Pocius.
„Nereikėtų kalbėtis su nepripažintu valstybės vadovu, kuris tokiomis priemonėmis šantažuoja, prievartauja Europos Sąjungą, norėdamas pasiekti savo tikslų. <...> Kažkuria prasme, jie tų tikslų ir pasiekė, jei su jais yra kalbamasi“, – pridūrė politikas.
Parlamentaras sutinka, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą Europos Sąjungos vienybėje. Kai A. Merkel šneka su A. Lukašenka ir V. Putinu, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat skambina Rusijos prezidentui, o Bendrijos diplomatijos šefas Josepas Borrellis kalbasi su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, Baltijos šalių ir Lenkijos pareigūnai kritikuoja tokius sprendimus.
Visgi A. Pocius pabrėžė, kad kai kurių Europos valstybių vadovai galimai žaidžia savo politinius žaidimus ir elgiasi taip, kaip jiems yra naudinga.
„Suprantu, kad Vokietija nenori, kad iš Lietuvos ir Lenkijos tie nelegalūs migrantai atsidurtų Vokietijoje. Jie bando daryti viską ir kitokiais būdais. Tą vienybę truputį taip ir griauna. <...> Manau, kad visiems reikia laikytis tos bendros nuomonės, o ne tai, kad atskiri lyderiai imtųsi kalbėti už visą Europos Sąjungą“, – sakė A. Pocius.
Laiko klausimas, kada kažkas paskambins Lukašenkai
G. Česnako teigimu, nors nuolat kartojama, kad A. Lukašenka yra neteisėtas Baltarusijos vadovas, jis yra faktinė valstybės galva ir didžiausią galią turintis Minsko režimo žmogus. Pasak profesoriaus, nėra naujiena, kad Vakarų valstybės kalbasi su nepripažintais veikėjais ir siūlė prisiminti Jungtinių Valstijų derybas su Talibanu.
„Tai buvo laiko klausimas, kada kažkas paskambins Aliaksandrui Lukašenkai, nes jis turi tą galią nutraukti arba skatinti krizę“, – teigė pašnekovas.
Visgi, anot G. Česnako, tokie vieši pokalbiai tikrai neprisideda prie Europos Sąjungos vienybės.
„Jeigu Europos Sąjungos valstybės būtų sutarusios su Baltarusija bendrauti kažkokiu techniniu lygmeniu, užsienio reikalų ministrų lygmeniu ar panašiai, būtų buvę žymiai geriau. Bet to susiderinimo vėl pritrūko.
Ir tai, deja, nėra pirmas ar vienintelis kartas. Mes matėm ir anksčiau skambučius Putinui. Nereikia būti naiviais, kad vienos valstybės neskambins kitų valstybių vadovams“, – sakė profesorius.
Jo nuomone, pleištas Europos Sąjungos vienybėje buvo įkaltas, tačiau to ir buvo galima laukti, nes Lietuva užėmė gana radikalią poziciją kalbėdama apie Baltarusiją.
„Laisvesnės prieigos ar galimybės laviruoti užsienio politikoje pasilikimas buvo būtinas, nes ėjome va bank, galvodami, kad kiti irgi laikysis tokių pozicijų. Priminsiu, kad žiūrint į istoriją, buvo tik laiko klausimas, kas pirmas paskambins“, – kalbėjo G. Česnakas.
Norint nubausti Rusiją – reikia įrodymų
Viešojoje erdvėje ne vienas ekspertas ir politikas tvirtina, kad nors pirmiausia kalbama apie Baltarusijos atsakomybę dėl sukeltos migrantų krizės, visa hibridinės atakos strategija gimsta Maskvoje. G. Česnako teigimu, jeigu Vakarai norėtų dėl šios sukeltos grėsmės bausti Rusiją, turėtų turėti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai ji prisideda prie šios krizės organizavimo.
„Tik turėdami aiškius įrodymus mes galime kalbėti apie sankcijas Rusijai. Bet Rusija stipriai signalizuoja, kad ji tokių potencialių sankcijų iš Vakarų, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų nelabai pakęs, tą parodė ir Vladimiro Putino kalba Rusijos Užsienio reikalų ministerijoje“, – teigė pašnekovas.
Nerimą kelia ne tik Baltarusija
Profesorius teigia, kad dabartinėje situacijoje nerimą kelia ne tik įvykiai prie Lietuvos ar Lenkijos sienos, bet ir prie Ukrainos – pranešama, kad ten Rusija telkia karines pajėgas.
Dėl galimų naujų neramumų Ukrainoje į Rusiją keliavo ir Jungtinių Valstijų žvalgybos pareigūnai, Gynybos sekretorius susitiko su kolega Ukrainoje.
„Turime įtampų neskaitant migrantų ir Baltarusijos. Analitikai šiek tiek atsargiai, bet kalba apie galimą karo Ukrainoje atsinaujinimą ar sustiprėjimą“, – sakė G. Česnakas.
Visgi profesorius nedrįso teigti, kad yra tiesioginis ryšys tarp migrantų krizės ir telkiamų Rusijos pajėgų prie sienos su Ukraina.
„Mes dažnai bandome susieti atskirus dalykus į vieną bendrą tinklą ir sakyti, kad Rusija yra super protingas šachmatų žaidėjas, laimi visus ėjimus prieš Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą. Mes turime suprasti, kad kiekviena institucija veikia savo autonominėje srityje ir kartais sukrenta tie įvykiai vienas greta kito“, – aiškino pašnekovas.
„Kita vertus, aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad taip gali būti, nes tam reikia detalesnių tyrimų ir duomenų, kad Lukašenka derina savo veiksmus su Rusija ir panašiai. Čia turėtume žiūrėti į žvalgybos agentūrų veiklą Europoje, mūsų valstybėje, pas partnerius JAV, ką jie žino, ką mano, tik tada galėtume atsakyti į šį klausimą“, – pridūrė jis.
Dabartiniai įvykiai – 1940-ųjų scenarijaus pakartojimas?
„Pagal sąmokslo teorijas viskas įmanoma. Jeigu paimsime kelias istorines paraleles, galima tas sąsajas rasti“, – ryšį tarp migrantų krizės ir Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos įžvelgė A. Pocius.
Buvęs kariuomenės vadas siūlė prisiminti 1940 metais įvykusią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių okupaciją, kuri įvyko būtent tada, kai nacistinė Vokietija užiminėjo Prancūziją.
„Visas pasaulio dėmesys buvo nukreiptas kur? Be abejo, ne į Lietuvą, o į Paryžių ir Prancūzijos likimas tada pasaulį domino“, – pasakojo jis.
Kita istorinė paralelė – 1991 metai ir Jungtinių Valstijų organizuota Kuveito išlaisvinimo operacija „Audra dykumoje“
„Triuškinama Irako ir Husseino kariuomenė, o tuo metu Lietuvoje vyko kruvini sausio įvykiai Vilniuje“, – sakė A. Pocius.
„Tam tikras paraleles galima išvesti, kad kai kurios valstybės pasinaudoja esama situacija, kad dėmesys nukreipiamas kažkur kitur, o tuo metu naudojamasi galimybe savo juodus darbus atlikti kitur.
Šioje vietoje, neatmestina yra ir tokia versija, kad dabar dėmesys nukreipiamas į Lenkijos ir Lietuvos nelegalių migrantų krizę, o po truputį telkiamos jėgos prie Ukrainos, bandoma didinti, stiprinti savo pajėgus ir galbūt ruošiamasi tam tikriems veiksmams, kurių dabar nuspėti negalime“, – samprotavo buvęs kariuomenės vadas.
Tai tik dalis A. Pociaus ir G. Česnako diskusijos laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laidą galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
