Verslas

Vokietijos darbo aprangos drabužių pardavėjos „Oyster Terfort“ valdoma Vilniaus drabužių siuvimo bendrovė „Oyster & Co“ atleidžia 17 iš 40 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Bendrovė BNS nurodė, kad sprendimas priimtas dėl suprastėjusios ekonominės situacijos Vokietijos tekstilės rinkoje.

Paprastai apie savo ar artimųjų mirtį niekas negalvoja ir jai nesiruošia, tad ji daug ką užklumpa netikėtai. Tad neplanuotos būna ir išlaidos, susijusios su laidotuvėmis. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiama padėti palaidoti velionį. Vienur yra fiksuotos išmokos, o kitur apmokamos su laidotuvėmis susijusios išlaidos – pavyzdžiui, kremavimas, palaikų gabenimas ar pan.

Pačiai tikriausiai vasarai įsibėgėjant, saulės ir šiltų vakarų išsiilgusieji ieško lauko terasų ir panoramų, siekdami smagiai praleisti laiką su draugais, besimėgaujant gera muzika bei  ypatingais vaizdais, ragaujant gėrimus ir užkandžius. Nors Kaune lauko terasomis nusėta visa Laisvės alėja, senamiestis - miestas nėra lepinamas stogo barais, leidžiančiais mėgautis išskirtinėmis panoramomis. Na, bent jau nebuvo iki šiol.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklo „Senukai“ dalis parduotuvių sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešama, kad parduotuvių darbo laiko pokyčiai numatomi dėl planuojamų informacinių sistemų atnaujinimo darbų. Dirbs keliomis valandomis trumpiau Pasak tinklo, darbo laikas sutrumpės keletu valandų ir priklausys nuo konkrečios parduotuvės. Atnaujinimo darbai palies dalį parduotuvių penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Utenoje ir Ukmergėje.

Šiemet „Sodrai“ įsiskolinusių įmonių skaičius siekia 33,5 tūkst. Tokių įmonių 4 proc. daugiau nei pernai, rodo naujausia bendrovės „Scorify“ atlikta įmonių apžvalga. Pasak „Scorify“, teismuose šių metų gegužę buvo pradėtos 136 bankroto bylos – daugiausiai per pastaruosius pora metų. Pernai metų gegužę tokių įmonių buvo 107 arba 30 proc. mažiau. Dar 2,9 tūkst. įmonių gegužę buvo likviduojamos. Bendrovės vertinimu, tai didžiausias skaičius nuo sausio.

Energetikos ministerijai kitų metų pradžioje planuojant pakartotinai skelbti antrąjį Baltijos jūroje esančio vėjo parko rangos konkursą, ministras Dainius Kreivys sako, kad jo sąžiningą baigtį galės paskatinti nustatyta uždaro aukciono sąlyga – konkurso dalyviai nematys vieni kitų siūlomų kainų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtina, kad girdi Pagirių bendruomenės, jau 2 kartus laimėjusios teismo procesus prieš „Homanit Lietuva“, nepasitenkinimą gamyklos statybomis ir teigia, kad šioje situacijoje buvo padaryta ir valstybės klaidų. Anot jo, „Investuok Lietuvoje“ bendrovė pateikė neteisingą teritoriją, bet veiksmai prieš ją sukurtų neigiamą precedentą. „Dėl „Homanit“ investicijų Pagirių kaime, tai reikia pripažinti buvo ir valstybės klaidų padaryta, ne vien įmonės.

Jei euro zonos pramonės sektorių pabandytume įsivaizduoti kaip žmogaus organizmą, tai jos širdis būtų Vokietija, į kurią iš kitų euro zonos šalių suteka kraujas – tarpiniai produktai. Šiuo metu euro zonos pramonės širdis patiria permušimus, neretai krenta spaudimas. Panašu, kad nedidelis šių metų pradžios pramonės pagyvėjimas tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje buvo nulemtas eilinio širdies ritmo permušimo, bet, deja, ne sveiko ritmo atstatymo pastangų dėka.

Turtingiausias tarp didžiųjų šalies miestų merų ir toliau lieka Kauno miesto vadovas Visvaldas Matijošaitis, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Kaip skelbia VMI, 2023-aisiais V. Matijošaičio deklaruotas bendras turtas nuo 2022-ųjų augo apie 250 tūkst. eurų ir viršijo 5,5 mln. eurų. Daugiausiai turto vertės augimą lėmė laikinosios sostinės mero pakilusi buto daugiabučiame name vertė, žemės sklypų vertė. 2023 m. V. Matijošaitis turėjo 4,5 mln.

Prieš kelias savaites pirmosios pasirodžiusios miškuose, lietuviškos voveraitės jau parduodamos ir įprastose parduotuvėse, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Voveraitės yra vieni mėgstamiausių grybų, todėl stengiamės jų pasiūlyti kuo anksčiau. Natūralu, kad pirkėjams svarbu ne tik šviežumas, bet ir gera kaina, todėl kaip ir praėjusiais metais, pirmųjų lietuviškų voveraičių indelis kainuoja 4,49 euro“, – pranešime cituojama „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Bendrovės „Enefit“ veiklos pelnas pernai siekė 16,5 mln. eurų ir buvo kone 6,5 kartų didesnis nei 2022-aisiais, bet ji patyrė 254 mln. eurų grynąjį nuostolį, rašoma bendrovės pranešime. Per 2023 m. „Enefit“ iš viso gavo 16,5 mln. eurų veiklos pelno. Toks rezultatas fiksuotas eliminavus nerealizuotų ateities sandorių įtaką. 2022 m. šis bendrovės veiklos rodiklis sudarė 2,5 mln. eurų.  Tačiau vertinant pelną neatėmus išvestinių finansinių priemonių, bendrovė patyrė 254 mln.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti 2023 m. gyventojų turto deklaracijų duomenys rodo, kad tarp politikų didžiausią turtą valdė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotojos Jolantos Kačinskaitės sutuoktinis, verslininkas Audrius Zakas, gerokai aplenkęs pernai pirmoje vietoje buvusią užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinę Austėją Landsbergienę.

Per ketverius „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo veiklos metus jo turto vertė išaugo iki 51,3 mln. eurų, o per šį laiką išmokėta 4,3 mln. eurų. Per metus fondo turtas augo beveik 20 mln. eurų. Bendra gautų įmokų suma siekė 50,3 mln. eurų, anuitetų gavėjų skaičius – 3,4 tūkst., teigia „Sodros“ atstovė.  „Veikiame jau ketverius metus ir rezultatai mus džiugina“, – ketvirtadienį pristatydama fondo rezultatus teigė Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Pernai ir šiemet nepavykus parduoti Estijos kapitalo Lietuvos lėktuvų nuomos bendrovės „Let’s Jet“ (buvusi „AviaAM B01“) lėktuvo, pradinė jo pardavimo kaina dar kiek sumažinta – šį kartą nuo 2,4 mln. iki 2,237 mln. eurų. Pirmajame aukcione ji siekė 3,2 mln. eurų.      Portalo e. varžytynės duomenimis, trečiasis lėktuvo „Bombardier CRJ 200“ aukcionas prasidėjo birželio 21 dieną ir tęsis iki liepos 22 dienos.

Daliai žiniasklaidos priemonių keliant klausimus, kodėl Medijų rėmimo fondas (MRF) dar neišdalino maždaug 500 tūkst. eurų iš visų žiniasklaidai numatytų lėšų, fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius pažymi, kad kai kurios paraiškos neatitiko naujai MRF suformuluotų atrankos kriterijų. „Žiniasklaidos priemonės dažnu atveju paramos prašė veikiau kasdienei žurnalistinei veiklai, o ne konkrečiam projektui.

Ketvirtadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė metinius gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašus. Iš jų matosi, kas ir kiek turto deklaravo 2023 m. Atskleisti savo turtą neprivalo visi gyventojai, tačiau VMI duomenys yra vieni iš patikimiausių, aiškinantis turtingiausius šalies gyventojus.

Naujai įtrauktiems gyventojams į pensijų kaupimą liko apsispręsti vos kelios dienos. Tuo metu „Sodros“ specialistai suskaičiavo, kiek papildomai pridės prie pensijos tiems, kurie kaupia papildomai. Šiuo metu vidutinė pensijų anuiteto išmoka siekia 65 eurus. „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas veikia ketverius metus. Šiais metais, kaip ir pernai, gavėjams bus paskirstytas Pensijų anuitetų fondo uždirbtas pelnas. Vidutinė pensijų anuiteto išmoka dabar siekia 65 eurus.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies kontroliuojamos vienos didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ ketina palikti „Viči“ prekės ženklą Baltijos šalyse, tačiau keis jo dizainą, „Verslo žinių“ portalui sako grupės valdybos narys Dainius Matijošaitis. „Viči“ ženklą grupė pardavė kartu su verslu Rusijoje ir kitose Rytų šalyse, jis sudarė reikšmingą dalį pardavimo kainos.   „Liks („Viči“ prekės ženklas Baltijos šalyse – BNS), be abejo.

Prezidento ketvirtadienį paskirtas naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas abejoja darbdavių, darbuotojų ir kitų partnerių ambicija rasti sutarimą dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio iki sprendimą priimant Vyriausybei. „Jeigu (socialiniai partneriai – ELTA) susitartų iki Vyriausybės sprendimo, tai, be abejo, Vyriausybė tvirtins tą skaičių, kurį susitars. Tik nežinau, ar socialiniai partneriai investuos į diskusijas.

Kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vytautas Šilinskas sako, kad siekiant tobulinti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje bei įgyvendinti su tuo susijusį Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą reikia ieškoti balanso tarp skirtingų požiūrių į pensijų kaupimą. „Antra pakopa turi būti kaupimas pensijai, o ne kažkam kitam. Reikės pasižiūrėti, kad ir neprarastų tikslo – kad tai turi būti taupymas pensijai.

Finansinių ataskaitų už 2023 metus dar nėra pateikę apie 50 tūkst. juridinių asmenų iš maždaug 156 tūkst. tokią prievolę turinčių įmonių bei organizacijų, remdamasis Registrų centro duomenimis skelbia portalas „Verslo žinios“. Tarp didžiausių įmonių, patekusių į tokį sąrašą – logistikos grupės „Girteka Logistics“ valdytoja „Willgrow“, krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“, Lietuvos kapitalo elektronikos, filmų prekybos ir atsinaujinančios energetikos grupė „Acme Grupė“, Danij...

Kas geriau gyvena: našlė, gaunanti 1 tūkst. eurų pensiją, vieniša mama, kuriai skirta 1 tūkst. eurų motinystės išmoka, ar bedarbė su 1 tūkst. eurų nedarbo išmoka? Visos jos „Sodros“ įmokas moka nuo vienodo dydžio ir taip pat apmokestinamų pajamų. Dėl to, regis, ir vienoda jiems skiriamų išmokų suma turėtų būti apmokestinama taip pat.

Savaime suprantama, kad už svetimo turto sugadinimą atlyginti reikia. Tačiau reikalavimas susimokėti už kito asmens padarytą žalą vien dėl to, kad niekas defekto nepastebėjo, kelia nemenką pasipiktinimą. Taip nutiko Vilniečiui Erikui (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuris tv3.lt portalui papasakojo, kad neatidžiai apžiūrėjo išsinuomotą „Spark“ automobilį, tad nepastebėjo kiauros padangos.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose iš daugiau nei 20 valstybių trečiadienį pasiskolino 1 mlrd. eurų, išleisdama 7 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Už ją bus mokamos 3,5 proc. metų palūkanos. „Nepaisant Lietuvos kredito reitingo sumažinimo gegužę, vienai iš agentūrų priėmus tokį sprendimą dėl užsitęsusio karo Ukrainoje, užsienio investuotojai teigiamai vertina mūsų šalį ir jos ekonominę bei politinę situaciją.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ pateikė pasiūlymą įsigyti JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „Blackstone“ valdomą Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ dalį.  Italijos bankas konkuruoja su didžiausiu Vengrijos banku „Orszagos Takarek Penztar“ (OTP), remdamasi šaltiniais pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.  „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis teigė ketinantis įdarbinti akcininkų kapitalą įsigyjant kitų bankų.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar sprendžia, ar pradėti visų konkursų, kuriuos laimėjo teisėsaugos ir kitų institucijų tiriama finansinių technologijų įmonė „Foxpay“, vertinimą, pranešė Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Algirdas Stončaitis „VPT vadovas patikino, kad baigia bendrinti informaciją ir priiminės sprendimą, ar pradėti atskirą tyrimą ir vertinimą šito vykdyto viešojo pirkimo (2022 metais pasirašytos sutarties su Informacinės visuomenės plėtros komitetu – BNS) ir pratęsimo“, – žur...

Įstatymas numato, kad kai kurių išmokų maksimalūs ir minimalūs dydžiai turi būti perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį atsižvelgiant į tai, kaip pasikeičia vidutinis darbo užmokestis. Paprastai jis didėja, o taip yra ir šį kartą. Taigi nuo liepos prasidėjus trečiajam 2024 m. ketvirčiui dalis išmokų gavėjų gaus daugiau pinigų. Be to, metų pradžioje įsigaliojus įstatymo pataisoms, buvo padidintos ir kai kurios pensijos. Padidintos jos bus mokamos nuo liepos.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2022 metais neturėjo duomenų apie teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje dabar atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, jos savininkės ar susijusių asmenų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, nes šie asmenys stengėsi slėpti informaciją, teigia kai kurie Seimo Antikorupcijos komisijos nariai.  Komisijos narė iš opozicijos Agnė Širinskienė sako, kad suinteresuoti asmenys stengėsi, kad informacija apie juos nebūtų lengvai gaunama.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojama nekilnojamojo turto plėtros ir mažmeninės prekybos bendrovė „Kauno saulėtekis“ atleidžia 26 iš 45 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. „Atleidimo priežastys – Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas (kai darbuotojų funkcijos tampa perteklinės – BNS) (...), dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla“, – BNS pranešė tarnyba.

Bulgarija, Čekija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija neatitinka visų kriterijų narystei euro zonoje, teigiama Europos Komisijos (EK) trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje. Ataskaita parengta remiantis konvergencijos kriterijais, arba vadinamaisiais Mastrichto kriterijais, kurie apima kainų stabilumą, viešųjų finansų patikimumą, valiutų kurso stabilumą, palūkanų normų suvienodėjimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praneša, kad Lietuvoje veiklą pradės 2 akseleratoriai – švietimo startuolių vystytojas „xEdu“ ir kompiuterinių žaidimų kūrėjams padedantis „Peninsula Corporate“. Ministrė tikino, kad būtent „Plug and Play“ veiklos pradėjimas Lietuvoje pritraukė ir šiuos investuotojus.

Lietuvos bankas liepos 3 d. į apyvartą išleidžia kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą XXXIII Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečiui. Likus lygiai 30 dienų iki olimpinių žaidynių pradžios, naujoji olimpinė moneta šiandien pristatyta Prancūzijos ambasadoje Vilniuje.

Ar gali būti, kad visame pasaulyje garsus restoranų tinklas sumažino mėsainius arba sumuštinius mūsų šalyje? Bent jau tuo skundžiasi kai kurie jo lankytojai. Tačiau greitojo maisto restoranų tinklo valdytojai tikina, kad nieko nekeitė, nors patys neatskleidžia pigiausių mėsainių svorio.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms. Jomis panaikinta mokestinė lengvata gyvybės draudimui ir savarankiškam pensijų kaupimui. Taip pat sudaroma daugiau sąlygų gyventojams investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) siūlo keisti nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesijos sutartyje numatytą indeksuotos kainos pasidalijimą tarp valstybės ir projekto bendrovės, taip pat neindeksuoti apie 7,2 mln. eurų vertės  nekilnojamojo turto.  Tarnyba trečiadienį pranešė Vilniaus savivaldybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikusi poziciją dėl gegužės viduryje sostinės tarybos patvirtintų komplekso koncesijos sutarties pakeitimų.

Ministrų kabinetui trečiadienį skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „3,03 proc., šiandien yra toks rodiklis. Šokame į 3 procentų klubą, ten yra šešios NATO šalys, mes uždarome šešetuką“, – per Vyriausybės posėdį sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Gynybai šiemet papildomai skirta 136 mln. eurų. Pasiskolintos lėšos numatytos spartesniam ginkluotės projektų įgyvendinimui: 51 mln.

Vyriausybė nusprendė denonsuoti arba nutraukti prieš 25 metus Lietuvos su Rusija pasirašytą tarptautinę sutartį, kurioje numatyta mažiau apmokestinti abiejų šalių įmonių ir gyventojų pajamas. Ministrų kabinetas šį sutarties su Rusija dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo nutraukimo projektą priėmė trečiadienį. Kaip skelbiama, šia 1999 metais sudaryta sutartimi siekta stiprinti Lietuvos ir Rusijos ekonominį bendradarbiavimą.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė Seimui įstatymų keitimo paketą, kuriuo siekia sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinti jos finansavimą bei tvarkytojų kompetenciją ir sumažinant verslo naštą vykdant atliekų apdorojimą.

Siekiant įgyvendinti nacionalinio susitarimo dėl švietimo įsipareigojimus, Ministrų kabinetas papildomai skyrė beveik 32 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčio didinimui. Šiomis lėšomis mokytojų atlyginimai bus didinami nuo rugsėjo 1 d. Parlamentinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta, kad vidutinė pedagogo alga iki 2024 m. pabaigos turėtų sudaryti 130 proc.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektui, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, išskyrus traukinio mašinistus, mokymo turinio, žinių ir įgūdžių įvertinimo tvarką. Ministrų kabinetui pritarus siūlymui, dėl jo spręs Seimas.

Ministrų kabinetas nutarė skirti papildomus 136 mln. eurų svarbios karinės ginkluotės įsigijimų spartinimui. Iš numatytos sumos 51 mln. eurų ketinama nukreipti išankstiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, 45 mln. eurų už mobilaus trumpo nuotolio oro gynybos sistemas bei likusius 40 mln. eurų – už pėstininkų kovos mašinas. Asignavimai krašto apsaugos sistemai skiriamos iš valstybės vardu skolintų lėšų.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė keisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką ir suvienodinant nutarimo sąlygas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Žemės įstatymo pakeitimais. Kaip aprašoma Aplinkos ministerijos parengtame projekte, kompensacijų už aktais nustatytą servitutą nuostatos, reglamentuojančios sumos apskaičiavimą, papildomos kompensacijos už naudojimąsi valstybinės žemės patikėtinių sandoriu nustatytu žemės servitutu taisyklėmis.

Parlamentiniai Biudžeto ir finansų bei Kultūros komitetai trečiadienį nebaigė svarstymų dėl Seime inicijuojamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo pokyčių. Parlamentarai sutarė prie diskusijų stalo vėl susėsti gavus daugiau informacijos iš LRT ir Finansų ministerijos apie pokyčių įtaką nacionalinio transliuotojo finansams.

Valstybės gynimo taryba (VGT) trečiadienį parėmė ketinimus karinei paramai Ukrainai kasmet skirti mažiausiai 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „VGT nariai pritarė, kad artimiausių trejų metų laikotarpiu Lietuvos kasmetinė parama kariniam ir saugumo reikmėms neturėtų būti mažesnė, nei 0,25 proc. nuo BVP arba kas sudarytų šiandien dienos skaičiais skaičiuojant – 190 mln.

Estijos vartotojų pasitikėjimas, stiprėjęs tris mėnesius iš eilės, pirmąjį vasaros mėnesį nepakito, bet išliko aukštesniame nei prieš metus lygyje. Estijos konjunktūros instituto per sociologinius tyrimus skaičiuojamas šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas birželį išliko ties minus 27 punktų žyma. Pernai birželį jo vertė buvo minus 29 punktai.

Suomijos kapitalo tarptautinės kepinių ir konditerijos gamybos grupės „Fazer“ bendrovė „Fazer Lietuva“, ketinanti uždaryti kepyklą Kaune, atleidžia 182 iš 218 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Dar balandį bendrovė pranešė svarstanti Baltijos šalyse esančias kepyklas sujungti į vieną padalinį, kuris veiktų Latvijos mieste Uogrėje. „Fazer Bakery Baltics“ generalinė direktorė Anne (Ane) Mere sako, jog bendrovė priėmė sprendimą visą gamybą sujungti į vieną modernią kepyklą Uogrėje.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad siūlymas LRT skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto augimu gali prieštarauti Konstitucijai. Anot jos, tokiomis iniciatyvomis yra griaunamas finansavimo modelis, kuris laikomas pavyzdiniu visoje Europoje.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė parlamentaro Justo Džiugelio siūlymą kriminalizuoti nelegalius azartinius lošimus, nes jau šiuo metu neteisėtas vertimasis bet kokia komercine veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę. „Galiojančiame Baudžiamajame kodekse (BK) yra kriminalizuotas neteisėtas vertimasis bet kokios rūšies komercine veikla, įskaitant ir azartinius lošimus.