Komisijos narė iš opozicijos Agnė Širinskienė sako, kad suinteresuoti asmenys stengėsi, kad informacija apie juos nebūtų lengvai gaunama.
„Buvome patikinti, kad VSD objektyviai tuo metu tos informacijos neturėjo, duomenų reikšmingų vertinant grėsmes, o asmenys, kurie buvo suinteresuoti, ėmėsi visų priemonių pasiekti, kad ta informacija nebūtų lengvai surenkama“, – žurnalistams trečiadienį po uždaro komisijos posėdžio, kuriame ji aiškinosi su „Foxpay“ veikla susijusias aplinkybes, sakė A. Širinskienė.
„Visi žinome, kad Židelis (Vilius Židelis – BNS) tapo Germanu (Vilhelmu Germanu – BNS). O vien duomenų apie teistumą komisijai (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai – BNS) nepakanka priimti išvados dėl nacionaliniams saugumui keliamų grėsmių“, – aiškino politikė.
Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Jurgis Razma taip pat teigė, kad VSD prieš dvejus metus nedisponavo dabar žinoma informacija apie „Foxpay“ savininkę Ievą Trinkūnaitę ir jos ryšius.
„Mums tvirtai aiškino VSD vadovo pavaduotojas, kad 2022 metais jie neturėjo tokios informacijos, kurią galėtų pateikti strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyriausybinei komisijai ir tuo pagrindu siūlyti jai pripažinti keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui“, – po posėdžio teigė J. Razma.
„Būtų puiku, jeigu tarnybos visą reikiamą informaciją gautų nuo pat pradžių. Bet visi suprantame, kad yra tam tikros ribotos galimybės, todėl informacija pasiekia tada, kada pasiekia“, – pridūrė jis.
„Ryšiai su V. Germanu 2022-ais nebuvo žinomi“
Nepaisant to, kad 2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų Ievai Trinkūnaitei buvo leista įsigyti „Foxpay“, šiemet vyriausybinė komisija nustatė jos kaip galimos strateginės investuotojos neatitiktį nacionalinio saugumo interesams.
BNS turimame komisijos protokole teigiama, jog atliekant I. Trinkūnaitės atitikimo nacionalinio saugumo interesams patikrą VSD nurodė, kad „su investuotoja (I. Trinkūnaite – BNS) susiję asmenys turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar vasario viduryje rašte komisijai nurodė, kad su „investuotoja susijęs asmuo yra Vilhelmas Germanas“, taip pat pateikta informacija apie 2014–2015 metų teismų nuosprendžius dėl jo nusikalstamų veikų.
Be to, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) informavo komisiją apie netiesioginius I. Trinkūnaitės verslo ryšius su verslininku Viliumi Kavaliausku. Jo kontroliuojamų bendrovių valdoma „Lewben“ (dabar – „Noewe“) anksčiau buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.
Komisijos protokole teigiama, kad I. Trinkūnaitės ryšiai su V. Germanu, jai 2022 metais įsigyjant „Foxpay“, institucijoms nebuvo žinomi.
VSD praėjusią savaitę BNS teigė tuomet neturėjęs vyriausybinei komisijai teiktinų duomenų apie I. Trinkūnaitę, o STT nekomentavo, ar tarnybai 2022 metais buvo žinomi „Foxpay“ savininkės ryšiai su anksčiau teistais asmenimis.
Savo ruožtu KAM nurodė, kad dėl „Foxpay“ bei I. Trinkūnaitės įvertinimo į AOTD bei kitas institucijas 2022–2024 metais buvo kreiptasi keturis kartus.
„Nė vienu atveju iš AOTD nebuvo pateiktas neigiamas vertinimas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, nes vertinta investuotoja, vykdanti veiklą finansų ir kredito sektoriuje, kuris nepatenka į AOTD atsakomybės lauką“, – BNS nurodė KAM.
Su V. Germanu I. Trinkūnaitė turi tris mažamečius vaikus. „Foxpay“ savininkė interviu BNS teigė, kad dėl finansinių nusikaltimų praeityje kalėjęs V. Germanas jau 2022 metais jai įsigyjant bendrovę buvo jos sugyventinis.
Paaiškėjus ryšiams su I. Trinkūnaite bei V. Germanu birželio 12 dieną atsistatydino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurios vyras anksčiau dirbo „Foxpay“ valdyboje bei 2023 metų pabaigoje–šių metų pradžioje vadovavo šiai įmonei.
