Visos jos „Sodros“ įmokas moka nuo vienodo dydžio ir taip pat apmokestinamų pajamų. Dėl to, regis, ir vienoda jiems skiriamų išmokų suma turėtų būti apmokestinama taip pat.
Tačiau taip nėra: net didžiausios pensijos ir nedarbo išmokos visiškai neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tuo metu motinystės, kaip kitoms išmokoms, jis yra taikomas.
Vadinasi, iš tos pačios „Sodros“ paskirtos pinigų sumos į rankas vieni gauna daugiau, o kiti – mažiau.
Taigi, galima sakyti, kad po 1 tūkst. eurų gaunantys pensininkai ir bedarbiai, kuriems netaikomas GPM, gyvena ar nusipelno gyventi geriau nei mamos, tėčiai ar sergantys darbuotojai, kurių pajamos apmokestinamos 2 kartus: ir prieš mokant atitinkamas įmokas, ir gaunant išmokas.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl šia prasme vieni gyventojai yra labiau skriaudžiami, o kitiems – tarsi suteikiamos privilegijos.
Pensijos ir kitos išmokos – kaip santaupos
Pagal įstatymą, valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba išmokamos nustatytos išmokos.
Pensijų atveju toks įvykis ar veikiau gyvenimo faktas yra pensinis amžius, motinystės išmokų atveju – vaiko gimimas, o nedarbo draudimo išmokos atveju – darbo netekimas.
Visais šiais atvejais darbinės pajamos prarandamos vienodai. Tačiau jas turinčios kompensuoti išmokos apmokestinamos skirtingai.
Pavyzdžiui, ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad pensijų nereikia apmokestinti, nes jos yra tarsi santaupos banko sąskaitoje, kurios nėra apmokestinamos.
Esą vieną kartą sąskaitoje esantys pinigai jau būna apmokestinami išmokant atlyginimą. Dėl to pensijų apmokestinimas esą reikštų jų apmokestinimą antrą kartą.
Kita vertus, šis argumentas (bent jau teisiškai) galiotų tik toms darbinėms pajamoms, kurios gaunamos nuo 2019 m., kai po reformos darbuotojų „popierinės“ algos buvo padaugintos 1,29 karto, bet jiems nuo darbdavių buvo perkeltos ir įmokos „Sodrai“.
Neapmokestinamos ir valstybinės pensijos
Anksčiau darbdavių už darbuotojus mokėtos socialinio draudimo įmokos nebuvo apmokestinamos. Taigi, bent jau teisiškai, būtų nuoseklu iš jų gaunamas išmokas apmokestinti.
Tiesa, tokį požiūrį R. Kuodis kiek pašiepiamai vadina „lojerizmu“ (nuo angliško žodžio „teisininkas“ – lawyer).
Pagal jo siūlomą sistemą, tiek pensijas, tiek kitas „Sodros“ išmokas gyventojai turėtų naudoti kaip savo santaupas, kurias sukaupia per visą darbinę karjerą.
Jeigu jos pradžioje tokių „santaupų“ ir nepakanka, draudiminiu atveju (vaiko gimimo ar darbo netekimo) gyventojui būtų suteikiamas mokestinis arba „Sodros“ kreditas. Ir, kitaip nei dabartinės išmokos, jis veikiausiai irgi neturėtų būti apmokestinamas.
Kita vertus, požiūris, kad „Sodros“ išmokos yra tik nuosavų santaupų ar suteiktos paskolos naudojimas, nėra suderinamas su tokiomis išmokomis, kaip, pavyzdžiui, valstybinės pensijos (jas R. Kuodis vadina „gyvulių ūkiu“ išmokų srityje).
Jos skiriamos gavėjui nesumokėjus nė cento – tiesiog už nuopelnus ar statusą, bet irgi niekaip neapmokestinamos.
Taigi, regis, būtų nuoseklu, jeigu visos socialinio draudimo ir kitos panašios išmokos būtų (ne)apmokestinamos vienodai. Tačiau kodėl taip nėra?
Išmokų apmokestinimas – nenuoseklus
Už socialinę apsaugą ir šios srities politiką atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į tokį klausimą neatsakė.
Tuo metu Finansų ministerija aiškino, kad GPM įstatyme gaunamų socialinio draudimo išmokų priskyrimas apmokestinamosioms ar neapmokestinamosios pajamomis grindžiamas „įvertinus minimų išmokų pobūdį“.
„Kuomet išmokos mokamos siekiant kompensuoti dėl tam tikrų priežasčių atitinkamą laikotarpį prarandamą darbo užmokestį (ir siejamos su kompensuojamo darbo užmokesčio dydžiu, darbo stažu), pvz., motinystės, motinystės (tėvystės) ar ilgalaikio darbo išmokos, joms taikomas apmokestinimo režimas paprastai prilyginamas darbo užmokesčio apmokestinimui, įskaitant neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą“, – nurodė Finansų ministerija.
Vis dėlto ji nepaaiškino, kodėl tuomet neapmokestinamos išmokos dėl tokių draudžiamų įvykių, kaip senatvė arba darbo netekimas.
Ilgai socialinio draudimo srityje dirbanti specialistė anonimiškai pripažino, kad iš tiesų toks skirtingas išmokų apmokestinimas yra visiškai nenuoseklus.
Jis atsiradęs gana seniai, kai pensijos ar nedarbo išmokos buvo labai mažos, tad politikai nedrįso jų apmokestinti. O kitos išmokos apmokestinamos, nes kitu atveju valstybės biudžete truktų gana nemažai pinigų.
Dvigubas išmokų apmokestinimas
Seimo narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad apmokestinti pensijas „būtų visiškai neteisinga“.
„Mūsų darbo užmokesčiai, o ypač po 2019 m. mokestinės reformos, yra apmokestinami GPM, taigi apmokestinamos ir įmokos į „Sodrą“, iš kurių paskui mokamos pensijos. Jeigu būtų apmokestintos ir pensijos, turėtume dvigubą jų – įmokų ir išmokų – apmokestinimą, o tai nėra teisinga“, – aiškino L. Kukuraitis.
Jis priminė, kad GPM įmokų tarife nemažą dalį sudaro įmoka pagrindinei pensijos daliai, mat jos mokėjimas buvo perkeltas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. Esą „Sodros“ įmoka buvo sumažinta, o GPM padidinta.
„Apmokestinus pensijas reikštų, kad pensininkai per GPM mokestį ir toliau patys sau susimokėtų dalį pensijos“, – svarstė politikas ir pridūrė, kad pensininkai yra labiausiai skurstantys iš visų amžiaus grupių gyventojų.
Anot jo, viskas gerai yra su mūsų neapmokestintomis pensijomis ir šios temos vystyti tikrai nereikia, nes tai esą kelia sumaištį tarp senjorų. Esą, jei ir būtų svarstomas pensijų apmokestinimas, tai tik kartu su automatiniu jų bruto padidinimu.
„Apie ką tikrai reiktų kalbėti, tai apie kitas socialinio draudimo išmokas, kurios, skirtingai nuo pensijų, yra apmokestinamos. Kaip nutiko, kad ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos yra apmokestinamos, turėtų paaiškinti istorinę mokestinę atmintį turinčios institucijos, t. y. ministerijos“, – įsitikinęs L. Kukuraitis.
Anot jo, kaip ir nuo pensijų, taip ir nuo šių įmokų yra atskaitomas GPM mokestis, dėl to papildomas GPM nuskaitymas nuo gaunamų išmokų gali būti vertintinas kaip dvigubas apmokestinimas.
„O tai nėra gerai ir nėra nuoseklu vertinant visą socialinio draudimo sistemą. Tai yra tikrai tvarkytini dalykai“, – svarstė buvęs ministras.
Vertėtų apmokestinti išankstines išmokas?
Kitaip nei visose Vakarų valstybėse, Lietuvoje neapmokestinamos ir išmokos iš II pensijų kaupimo pakopos fondų. Net ir ta dalis, kurią kaupiantys už nieką gauna dovanų iš valstybės biudžeto.
Pensijų fondų valdymo įmonių „Go index“ valdybos narys Marijus Kalesinskas mano, kad pensijų neapmokestinimas gali būti iš dalies paaiškintas tuo, kad pensijų įmokos skaičiuojamos didesnės, nuo pajamų prieš mokesčius.
„Jei sumokame įmoką nuo pajamų, nuo kurių dar nuskaičiuojamas GPM, tai vargu, ar teisinga būtų dar kartą nuskaičiuoti GPM išmokų fazėje. Svarbu ir tai, kad savo esme pensijų įmoka yra pajamų atidėjimas (daug) vėlesniam vartojimui senatvėje.
Valstybė savotiškai „verčia” atsidėti dalį savo pajamų senatvei. Tuo pačiu užsitikrina, kad dauguma gyventojų nebus našta valstybei būdami pensijoje. Tai yra svarbi valstybės funkcija ir šio mechanizmo apmokestinimas gali būti kitoks, nei kitų, trumpalaikiškesnių sprendimų, užtikrinamų išmokomis iš valstybės“, – komentavo M. Kelsinkas.
Vis dėlto jis pritaria tam, kad būtų kuo daugiau nuoseklumo apmokestinant skirtingas išmokas.
„O dėl pensijų išmokų apmokestinimo – tai visiškai teisingai: neapmokestinamos ir „Sodros“ pensijos, ir pensinės išmokos iš pensijų fondų.
Kaip minėjau, gal ir logiška antrą kartą neapmokestinti, kai įmokos daromos nuo pajamų, kurios pilnai apmokestinamos GPM, pajamų gavimo metu“, – pažymėjo pašnekovas.
Vis dėlto, jo nuomone, gal ir būtų prasmės apmokestinti GPM išankstines išmokas nesulaukus pensinio amžiaus ar kitos panašios ribos.
„Tai būtų kaip savotiška bauda, atgrasymo priemonė: jei eini prieš valstybės siekį užtikrinti tam tikrą pajamų lygį senatvėje, tuomet turi susimokėti valstybei papildomai. Nes gali būti, kad pravalgęs pensijų santaupas 50-ies, vėliau, būdamas 70-ies, vis tiek ateisi pas valstybę su ištiesta ranka“, – įspėjo M. Kalesinskas.
