Verslas

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas pranešė klientams svarbią žinią. Skelbiama, kad visi vartotojai, kurie turi fiksuotos kainos sutartis, nuo rytojaus galės pasikeisti tarifus į palankesnius. Priduriama, kad keičiant planą ir pasiliekant „Ignitis“ klientu, nereikės grąžinti suteiktų nuolaidų.  „Ignitis“ teigia, kad šio žingsnio ėmėsi, nes nukrito didmeninės elektros kainos.

Trečiadienį įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų gruodį sutarta 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinė dujų kainos riba tebus formalumas ir energetikos rinkai poveikio neturės, sako BNS kalbinti ekspertai.  Pasak jų, dujų kainoms nukritus į 2021 metų lygį, jų „lubų“ tvarkos šį šildymo sezoną aktyvuoti nereikės, be to, šiemet neturėtų pasikartoti ir pernai rugpjūtį buvęs energijos kainų šuolis.

Vilnius kviečia minėti 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Tradicinius renginius šįmet papildys pokalbis su Jonu Basanavičiumi – priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją pastatytas skulptoriaus Gedimino Piekuro paminklas taps jau 24–ąja MO projekto skulptūra, siūlančia netikėtą ir kūrybišką susipažinimo su istorija būdą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  9 val. Rasų kapinėse bus pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. 10 val.

Didžiausi Lietuvoje SEB, „Swedbank” ir „Luminor“ bankai pernai išdalijo daugiau  būsto paskolų, tačiau pasirašė mažiau sutarčių nei 2021-aisiais, rodo BNS Plius surinkti duomenys. Daugiausia būsto paskolų 2022 metais išdavė „Swedbank” – 787 mln. eurų. Po to sekė SEB su daugiau nei 550 mln. eurų, trečias liko „Luminor“ – 500 mln. eurų.

  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį Vilniuje susitiks su Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministru Volkeriu Wissingu ir aptars bendradarbiavimo perspektyvas plėtojant viešojo sektoriaus skaitmeninimą. Susitikimo metu dėmesys bus skiriamas Lietuvos duomenų valdymo modelio, kuris apimtų visus valstybės informacinius išteklius, sukūrimui, pranešė ministerija.

Vis dar esant aukštai infliacijai gyventojai bando taupyti, tačiau tai pavyksta ne visiems. Ir ne todėl, kad gyventojai iššvaisto pinigus pramogoms ar brangiems pirkiniams. Beveik visą algą tenka pakloti mokesčiams už butą. Vilnietė skundėsi, kad daugiabučio stogo remontas jai atsieis virš 600 eurų. Tuo metu namo administratorius įspėja, kad tai – dar ne pabaiga. Suremontuoti pavyko tik pusę stogo. Todėl gyventojų laukia dar vienas remontas.

Blogiausia, kas galėjo nutikti su elektros ir maisto kainomis, jau yra praeityje, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis. Anot jo, jei kare prieš Ukrainą nenutiks nieko netikėto, kainos dramatiškai augti neturėtų, o infliacija turėtų mažėti. Duona, mėsa ir pienas Lietuvoje brangsta labiau nei kitos maisto prekės, o pieno produktai Lietuvoje apskritai brango 50 procentų.

Lietuvių geidžiamiausia ir bene labiausiai perkama prekė visose parduotuvėse – bananai – brangsta. Prekybininkai vardija priežastis, kodėl gyventojams už šiuo vaisius tenka mokėti daugiau. Be to, užsimena, ar tokia situacija rinkoje tęsis ir toliau. Maisto produktams parduotuvėse ir toliau brangstant, prekybos tinklai, panašu, pradėjo nuolaidų dvikovą.

Atskiruose regionuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) nemokamai priimamų statybų ir griovimų atliekų kiekiai skiriasi kartais, o juos viršijus įkainiai yra itin dideli, todėl gyventojams jas tenka gabenti į sąvartynus, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.  „Kainų skirtumai yra per daug dideli ir neišgirdau, kaip juos paaiškinti.

Muitinei nutraukus daugiau nei 3 mln. eurų vertės rentgeno kontrolės sistemų įrengimo Klaipėdos uoste konkursą, kurios laimėtoja buvo paskelbta bendrovė „Inta“, departamentas gali skelbti naują konkursą, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas (VAT) praėjusią savaitę atmetė „Intos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Baltarusijos vyriausybė planuoja, kad Astravo atominės elektrinės antrasis energijos blokas bus pirmą kartą įjungtas į tinklą kovo mėnesį, pirmadienį pareiškė Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka. Premjerą cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Įgyvendinamos visos pasiruošimo fiziniam įjungimui etapo priemonės.

Lietuvos teismas nusprendė nenagrinėti Šveicarijos chemijos ir plastiko gaminių prekybos  įmonės „Polymers Trading International“ ir Portugalijos prekybos ir pramonės rūmų „Outeirinho – Turismo e Industria“ bei natūralaus ir šaltinio mineralinio vandens išpilstymo bendrovės „Aguarela do Mundo – Aguas Nascente“ ginčo dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę ieškinį paliko nenagrinėtą.

Jeigu pakankamai dirbote legaliai ir mokėjote visus priklausančius mokesčius, netekus darbo jums priklauso teisė į nedarbo draudimo išmoką. Ji priklauso nuo anksčiau gauto atlyginimo ir gali siekti nemenką sumą.

Europos Komisijos pirmadienį paskelbtomis atnaujintomis prognozėmis, Latvijos ir Estijos ekonomikos šiais metais augs 0,1 proc., Lietuvos – 0,3 procento. Prognozuojama, jog kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 2,5 proc., Latvijos – 2,7 proc., Estijos – 2,8 procento. EK naujausiais skaičiavimais, vidutinė suderinta metų infliacija Lietuvoje 2023-aisiais sieks 8,7 proc., Latvijoje – 7,9 proc., Estijoje – 6,2 proc., o 2024 metais – atitinkamai 2,1 proc., 1,5 proc.

Į Ukrainą eksportuojamoje „Vičiūnų grupės“ produkcijoje rastas Europos Sąjungoje (ES) leistiną normą viršijantis kadmio kiekis, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Anot VMVT, sausio 8-ąją grupės bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“ į Ukrainą iš Lietuvos eksportavo 22 tonas Kinijos gamintojo „Zejiang Zhoufu food Co.“ jūros gėrybių mišinių. Tarnybos specialistai iš šios siuntos paėmė mėginius sunkiųjų metalų nustatymui.

Prekybos tinklas „Maxima“ ėmėsi dar vienos iniciatyvos, kuria siekiama ne tik didinti lietuviškų pieno produktų paklausą, bet ir mažinti infliacijos įtaką. Pirkėjai nuo pirmadienio visose „Maxima“ parduotuvėse su „Ačiū“ kortele galės pigiau įsigyti Lietuvoje pagamintų pieno produktų. „Mums rūpi pirkėjų gerovė bei finansinis saugumas, tad nuolatos ieškome būdų, kad „Maxima“ parduotuvėse mėgiamas prekes galėtų įsigyti pigiau.

Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė suprojektuoti ir pastatyti naują šliuzą-reguliatorių Drevernos upės senvagėje, jis užtikrins laivybos potencialo išnaudojimą šiame regione, pirmadienį pranešė direkcija. Drevernos upė yra svarbi jungiamoji grandis maršrute Dreverna-Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios-Dreverna.

Prekybos tinklas „Iki“ didina ilgalaikes kainų mažinimo apsukas ir greta 29 proc. pigesnio sviesto nuo vasario 14 d. pirkėjams pasiūlys reguliarias mažesnes pieno ir kefyro kainas. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, naujosios kainos bus iki 15 proc. mažesnės, jos galios tam tikriems privačių prekių ženklų „Clever“ ir „Iki“ produktams. „Esame įsitikinę, kad dabartinėje situacijoje nebepakanka pirkėjams pasiūlyti įvairių nuolaidų ir akcijų.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl draudimo auginti kailinius žvėrelius. Tokios diskusijos vyksta kelis dešimtmečius Europoje ir yra labai daug praktikos, kai kur yra priimti sprendimai drausti, tačiau įgyvendinimo keliai yra skirtingi. Daugiausiai Lietuvoje tai aktualu audinių fermoms, kurios turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje ir valdo apie 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos.

Europos Komisija (EK) mažina Lietuvos ekonomikos augimo šiemet prognozę iki 0,3 proc., pirmadienį skelbia naujausi ES numatomi rodikliai.  Rudenį EK prognozavo 0,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą 2023-aisiais.  Dabar teigiama, kad ekonomikos augimą lėtins blogėjanti verslo finansinė padėtis ir sumažėjęs vartojimas, taip pat neapibrėžta padėtis pasaulyje.

Euro zonos ekonomika 2023 metais augs daugiau nei buvo prognozuota anksčiau, nes energijos krizė sušvelnėjo, o bendros valiutos zonai, regis, pavyko išvengti nuosmukio šią žiemą, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK). Šiuo metu skaičiuojama, kad euro zonos ekonomika 2023-aisiais augs ne 0,3, o 0,9 proc., nes „palankūs įvykiai“ padėjo jai geriau atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, pažymėjo EK. Taip pat tikimasi, kad infliacija sulėtės labiau, nei prognozuota anksčiau.

Klausimus dėl „Facebook“ taikomų turinio moderavimo priemonių ketinama kelti Europos Sąjungos lygiu, po pirmadienio susitikimo Vilniuje su socialinį tinklą valdančios kompanijos „Meta“ atstovais sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Ji pažymėjo ,kad apie tai planuojama kalbėti Europos Komisijos atstovais, eurokomisarais. „Klausimus dėl turinio moderavimo norime kelti europiniu lygiu“, – žurnalistams sakė G. Balčytytė.

Nepriklausomus elektros tiekėjus iki šiol pasirinko 94,5 proc. pirmojo ir antrojo rinkos liberalizavimo etapų vartotojų – daugiau nei 790 tūkst. iš 836 tūkst., skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tuo metu likę 46,3 tūkst. vartotojai dabar gauna garantinio tiekimo paslaugą, kuri yra 15 proc. brangesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina Lietuvos kainų zonoje.

Europos Komisija (EK) penktadienį pritarė planui, kad keturios didžiausios žemyno telekomunikacijų įmonės – „Vodafone“, „Orange“, „Deutsche Telekom“ ir „Telefonica“ – sukurtų bendrą platformą, remiančią prekių ženklų ir leidėjų skaitmeninės rinkodaros ir reklamos veiklą, kurioje šiuo metu dominuoja „Google“ ir Facebook savininkė „Meta“. Platforma bus skirta dalytis anoniminiais vartotojų duomenimis su kitomis įmonėmis naudojimui rinkodarai ir reklamos personalizavimui.

Netgi oficialioji statistika rodo, kad pastaruoju metu lietuviams maisto produktai brango bene sparčiausiai, palyginti su kitų šalių gyventojais. Be to, Lietuvoje išlaidos maistui ir gėrimams sudaro bene didžiausią dalį šeimos ūkių išlaidų. Kokios yra to priežastys, mėgino išsiaiškinti Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį jo valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė maisto kainų analizės rezultatus.

Sulaukėte įtartino telefono skambučio, el. laiško ar SMS žinutės iš VMI ar kitų institucijų? Būkite budrūs – tai gali būti bandymas sukčiauti. Pasitaiko atvejų kuomet VMI vardas yra naudojamas bandant sukčiauti internete, siunčiant SMS žinutes ar skambinant telefonu. Norime paaiškinti, kaip atpažinti tokius pranešimus, jog netaptumėte sukčiavimo aukomis bei ką svarbu žinoti, jei jau patekote į tokią situaciją, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.

Lėtėjanti ekonomika, infliacija ir kylančios palūkanų normos jau dabar verčia didžiąją dalį Lietuvos gyventojų peržiūrėti savo finansinį elgesį: vieni šiemet nusiteikę mažinti išlaidas pramogoms ar atsisakyti atostogų, kiti – didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui. Tik 1 iš 10 gyventojų įsitikinęs, kad nusistovėjusių įpročių nereikės keisti, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Norintieji nusipirkti garsaus prekinio ženklo „Pringles” bulvių traškučių, to Maximoje padaryti negalės. Traškučiai laikinai išimti iš parduotuvių lentynų. Tad Maximos pirkėjams, norintiems būtent šių traškučių, teks ieškotis jų kitur. „Šiuo metu laikinai nebeprekiaujame bulvių traškučiais „Pringles“, nes pirminiame derybų etape su bulvių traškučių „Pringles“ tiekėju neradome bendrų sprendimų, o keliamos naujos komercinės sąlygos nėra priimtinos”, – portalui MadeinVilnius.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ ieško „Rail Baltica“ projekto dalies – Vilniaus geležinkelių mazgo – projektuotojų.  Bendrovė paskelbė projektavimo konkursą, kurio laimėtojas turės suprojektuoti tarptautine „Rail Baltica“ stotimi tapsiančią Vilniaus keleivinę stotį, Vilniaus oro uosto ir Lentvario regioninę stotis bei krovinių aptarnavimui skirtus Vilniaus intermodalinį terminalą, prekinių traukinių kelyną bei jungiamuosius ir privažiuojamuosius geležinkelio kelius.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ieško, kas parengs šalies geležinkelių tinklo „architektūros“ galimybių studiją. Bendrovė paskelbė tokios studijos rengėjų konkursą, o jo laimėtojas turės parengti geležinkelių vystymosi gaires įvertinant komercinį potencialą bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių tinklų plėtrą. Studija turės apimti ir inovatyvius bei ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus tinklo vystymo scenarijui 10-čiai, 30-čiai bei 50-čiai metų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur aptars Bendrijos makroekonomines perspektyvas karo Ukrainoje akivaizdoje ir ES fiskalinių taisyklių peržiūrą. ECOFIN posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, daugiausia dėmesio skiriant taisyklių įgyvendinimui, skolos mažinimo reikalavimų ir makroekonominių disbalansų klausimams, pranešė ministerija.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį su „Facebook“ valdančios kompanijos „Meta“ atstovais aptars socialinio tinklo turinio moderavimo ir paskyrų blokavimo klausimus Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Vyriausybės ir kompanijos atstovai taip pat turėtų aptarti tolimesnį dvišalį bendradarbiavimą. Pastaruoju metu Lietuvos susirūpinimą kelia tai, jog Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje „Facebook“ blokuoja kai kuriuos Ukrainą palaikančiųjų komentarus.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Anksčiau ar vėliau daugelis žmonių pagalvoja apie arba susiduria su sužadėtuvėmis ir vestuvėmis. Nepaisant visų kitų išlaidų šventėms surengti, vienas svarbiausių dalykų jose yra žiedai. Vis tik ne visiems taip lengva nuspręsti, kokią sumą verta skirti žiedams, kad ji nebūtų „gėdinga“, bet taip pat ir neviršytų protingų ribų. Juvelyrikos atstovai nurodo, kad žiedas su natūraliu deimantu gali kainuoti tik 314 eurų, bet jam neprilygs 26 tūkst. eurų kainuojantis vieno karato žiedas.

Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai. Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos.

Prekybos centruose įsibėgėjo sėklų pirkimai, pardavėjai pastebi ne tik padidėjusius gėlių sėklų pardavimus, bet ir išaugusią šiltiems kraštams ne visai įprastų vaisių, daržovių ir gėlių prekybą.

Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo penkerius metus trukusią vadinamąją „filmai.in“ bylą ir nuteisė vieną iš dviejų nelegalaus turinio svetainės administratorių. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) pranešė, kad dėl piratinės svetainės administravimo asmeniui skirta 15 tūkst. eurų dydžio bauda. Dar beveik 8 tūkst. eurų jis privalės sumokėti advokatams. Taip pat iš jo priteisti 38 tūkst. eurų LATGA naudai ir per 11 tūkst.

JAV centrinis bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanas. Sekantis kilstelėjimas laukia kovą, kai palūkanos pasieks 5 procentus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl to maždaug liepos mėnesį į JAV ekonomiką ateis krizė, kuri paveiks ir pasaulio dinamiką. Pokalbis su ekonomistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Sakote, kad ateis krizė.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Smiltynės perkėla iki kitų metų vasaros sezono ketina įrengti naujus bilietų savitarnos terminalus – senieji per ilgiau nei dešimtmetį nusidėvėjo morališkai, jų remontuoti neįmanoma, teigia bendrovės vadovas. Pasak Smiltynės perkėlos vadovo Mindaugo Čiako, nauji terminalai tikrai bus įrengti iki kitos vasaros.   „Įrangos tiekimas labai ilgas, tai tikram ne šiam vasaros sezonui, diegimas bus jam pasibaigus, rudenį. Kitą vasarą tikrai bus, o galbūt dar spėsim ir iki Naujų metų.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Skambios valdžios frazės, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, nėra tikslios. Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad į Lietuvą rusiškų automobilinių dujų importas karo metu išaugo net 8,5 karto. Statistikos departamentas, nors ir turi kitokius skaičius, bet patvirtina, kad rusiškų dujų importas gerokai išaugo. Tiesa, kam konkrečiai jos skirtos, lieka iki galo neaišku.

Tiesa, 2022-ųjų vasarį Kauno miesto savivaldybei (ji turi per 92 proc. įmonės akcijų) pavaldžios AB „Kauno energijos“ tiekiamos vartotojams šilumos, o taip pat ir karšto vandens kainos buvo žemesnės, lyginant su dabartinėmis. Kodėl jos pernai pakilo, visuomenei aiškinta ne vieną kartą. Juolab kad energetikos kainos dėl karo Ukrainoje, sankcijų bei kitų reikšmingų priežasčių drastiškai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių.

Auga žmonių, įsiskolinusių už šildymą, gretos – vien Vilniuje tokių padaugėjo beveik dešimtadaliu – 28 tūkst. namų ūkių skolingi 9 milijonus eurų. Esą tarp jų, tikėtina, yra vis dar nežinioje laukiančių savivaldybės atsakymo dėl to, ar jiems priklauso kompensacijos. Mat sostinės savivaldybė per 3 mėnesius sugebėjo išnagrinėti tik pusę visų prašymų, teisindamasi, kad to nepavyksta padaryti dėl elektroninės sistemos klaidų bei išaugusio besikreipiančiųjų srauto.

Nukritus didmeninėms elektros kainoms Energetikos ministerija siūlo gyventojams nutraukti brangias tiekimo sutartis ir pasirašyti naujas. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai neketina taip paprastai ir greitai paleisti savo klientų. Už sutarties nutraukimą jie grasina baudomis. Tiekėjai taip pat siūlo naujas taisykles dėl sutarčių nutraukimo, jeigu žmogus nutraukęs sutartį neišeis pas kitą tiekėją, suteiktų nuolaidų grąžinti nereikės.

Švenčionių rajone esanti Pabradės gimnazija įrodė, kad nors ir gyvename rekordinių maisto kainų laikmetyje, pietus moksleiviams galima pagaminti ir už eurą. Kitose šalies ugdymo įstaigose tiek kainuoja vien sriuba, o antrasis patiekalas 2–3 eurus. Pabradės gimnazijoje stebina ne tik kainos, bet ir pietų meniu pasirinkimas. Ten lašišos kepsniai, varškės apkepas kainuoja nuo penkiasdešimties centų iki euro. O už sriubą moksleiviai moka vos 15 centų.

Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams nuo liepos perpus pigiau kainuos naujos asmens tapatybės kortelę išdavimas, kai kartu bus keičiamas ar išduodamas naujas pasas. Vyriausybė šią savaitę šį įkainį nuo 100 eurų sumažino iki 50 eurų. Taip viliamasi paskatinti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius kartu su pasu užsisakyti ir ID kortelę. Naujo paso išdavimo įkainio keisti neplanuojama, ir toliau ši paslauga atsieis 100 eurų.

Sostinėje jau netrukus iš viso bus įrengta 16 greičio matuoklių. Tačiau iki galutinio jų veikimo starto įranga vis dar yra testuojama. Tačiau ar vairuotojai gali sulaukti baudos, jeigu prietaisų testavimo laikotarpiu pralėkėte viršydami greitį? Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė teigė, kad iki balandžio mėnesio iš viso sostinėje bus įrengta 16 naujų greičio matuoklių.

Sumažėjusių pieno supirkimo kainų neapsikentę ūkininkai ėmė pilti pieną į laukus arba jį atidavinėti žmonėms už dyką. Ūkininkai tikina, kad jiems mokami grašiai, o prekybininkai ir perdirbėjai susižeria visą pelną. Tad kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai perdirbėjai mausto ūkininkus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.