Daugiausia būsto paskolų 2022 metais išdavė „Swedbank” – 787 mln. eurų. Po to sekė SEB su daugiau nei 550 mln. eurų, trečias liko „Luminor“ – 500 mln. eurų.
Bankai prognozuoja, kad šiemet naujų būsto paskolų paklausa bus nuosaikesnė, ją lems rinkos situacija – neapibrėžtumas, kylančios palūkanų normos bei gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų.
Procesas sulėtėjo metų pabaigoje
„Swedbank“ pernai išdavė 786,9 mln. eurų būsto paskolų – 10,7 proc. daugiau nei 2021 metais (710,8 mln. eurų). „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziatas sako, kad 2022 metais augo ir vidutinė paskolos suma.
„Vidutinę paskolos sumą augino išaugusios NT kainos rinkoje, taip pat įtakos turėjo ir tai, kad klientai vis dažniau rinkosi naujos statybos turtą. Nepriklausomai nuo augančių kainų pastebime, kad klientai yra sukaupę pradinius įnašus ir nesiskolina maksimaliai“, – BNS Plius komentavo P. Ladziatas.
Jo teigimu, jog skolinimas būstui sulėtėjo nuo 2022 metų ketvirtojo ketvirčio – mažėjo tiek išduodamų paskolų, tiek paraiškų skaičius.
„Paraiškų kiekis pradėjo mažėti nuo 2022 metų lapkričio mėnesio. Metų pabaigoje sezoniškai visuomet pastebimas paraiškų kiekio mažėjimas, kuris kurį laiką pastebimas ir sausio pradžioje. Šiuo metu paraiškų kiekis po truputėlį grįžta į prieš tai buvusį lygį, taip pat po truputį daugiau klientų pradeda domėtis paskolos galimybėmis, kas yra natūralu artėjant pavasariui“, – aiškino P. Ladziatas.
Banko duomenimis, 2022 metų pirmąjį ketvirtį išduota 190,2 mln. eurų, antrąjį – 205,8 mln. eurų, trečiąjį – 234,7 mln. eurų, o ketvirtąjį ketvirtį – 156,2 mln. eurų paskolų – atitinkamai 24 proc., 1 proc., 41 proc. daugiau ir 16 proc. mažiau nei per atitinkamą 2021 metų laikotarpį (153,7 mln., 204,3 mln., 166,4 mln. ir 186,2 mln. eurų).
Anot „Swedbank“, 2022 metais pasirašyta 8,5 tūkst. būsto paskolų sutarčių – 5,9 proc. mažiau nei 2021 metais (9 tūkst.). Vidutinė paskolos suma siekė 92,6 tūkst. eurų ir buvo 17,6 proc. didesnė (78,8 tūkst. eurų), vidutinė paskolos trukmė buvo 25,4 metų (24,4 metų).
SEB pernai suteikė daugiau kaip 550 mln. eurų būsto paskolų –12 proc. daugiau negu 2021 metais, tačiau jų skaičius buvo beveik 9 proc. mažesnis. Vidutinė paskolos suma dėl augusių NT kainų pernai padidėjo 22 proc. iki beveik 92 tūkst. eurų, kiek padidėjo ir vidutinis paskolos laikotarpis – metų pabaigoje jis pasiekė 25 metus.
„Didžiausią augimą stebėjome metų pradžioje, tuo tarpu paskutinį ketvirtį augimas buvo nuosaikiausias. Tai lėmė klientų atsargumas dėl ekonominio neapibrėžtumo, augančios Euribor palūkanos, taip pat ir lūkuriavimas, kaip toliau plėtosis NT rinka“, – BNS Plius komentavo SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
„Luminor“ per 2022-uosius Lietuvoje išdavė 500 mln. eurų būsto paskolų – 17,4 proc. daugiau nei 2021-aisiais, vidutinė paskolos suma per metus paaugo 20 proc. iki 105 tūkst. eurų.
Pasak „Swedbank“, būsto finansavimo pasiskirstymas pagal šalies miestus pernai išliko panašus – daugiausia sutarčių pasirašyta Vilniaus mieste (apie 48 proc.), toliau sekė Kaunas (apie 19 proc.) ir Klaipėda (apie 15 proc.), o Šiauliams ir Panevėžiui teko atitinkamai 6 proc. ir 4 proc. sutarčių.
„Pastebime, kad klientai dažniausiai perka butus – 2022 metais juos rinkosi 62 proc. klientų, o 35 proc. rinkosi privačius namus. Tendencijos nesikeičia – 2021 metais butus pirko 63 proc., o privačius namus – 34 proc. klientų“, – BNS Plius sakė P. Ladziatas.
SEB banko atstovė E. Dovbyšienė sakė, jog daugiau kaip pusę paskolų, kaip ir anksčiau, bankas taip pat išdavė Vilniaus apskrityje, Kauno apskrityje – daugiau negu ketvirtadalį, Šiaulių – 5 proc., Panevėžio – 3,5 proc., Telšių, Tauragės, Marijampolės, Alytaus ir Utenos apskrityse – po 1–2 proc. visų paskolų.
„Luminor“ banko Kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė BNS Plius sakė, jog būsto finansavimo pasiskirstymas pagal šalies miestus taip pat išliko panašus, kaip ir anksčiau – brangiausias NT išlieka Vilniuje, toliau seka Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys.
„Taip pat pastebime, kad klientai, neįperkantys norimo dydžio būsto sostinėje, analogiškos kvadratūros būsto žvalgosi rajonuose, priemiesčiuose arba nedideliuose miestuose (...). Aišku, būstas didžiausiuose miestuose vis dar geidžiamiausias, bet gyventojams čia gali tekti rinktis mažesnio ploto būstus“, – aiškino O. Kazanavičienė.
Nemokių klientų mažai, naujų paskolų šiemet mažės
Pasak „Swedbank“ atstovo P. Ladziato, klientų, kuriems kyla sunkumų grąžinti būsto paskolas, skaičius nėra išaugęs.
„Šiuo metu nematome reikšmingai padidėjusio skaičiaus klientų, kurie susidurtų su sunkumais vykdyti finansinius įsipareigojimus ir grąžinti paimtas paskolas. Manome, kad pastarųjų metų nuoseklus atlyginimų augimas ir pozityvi ekonomikos plėtra plačiąja prasme sukūrė prielaidas stabiliai gyventojų finansinei situacijai“, – sakė P. Ladziatas.
SEB atstovė E. Dovbyšienė sakė, jog šiuo metu sulaukiama tik pavienių klientų prašymų atidėti įmokų mokėjimą dėl pasikeitusių šeimos finansinių aplinkybių.
„Nepaisant to, kad realių prašymų atidėti mokėjimus didėjimo dar nematome, klientai dabar dažniau pasiskambina ar užsiregistruoja į konsultacijas norėdami pasitarti. Tiems gyventojams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais ir dėl to negali dengti savo finansinių įsipareigojimų, rekomenduojame kuo anksčiau kreiptis į banką ir nelaukti, kol susikaups skolos“, – tvirtino E. Dovbyšienė.
P. Ladziatas prognozuoja, jog atsižvelgiant į rinkos tendencijas šiemet bus išduota šiek tiek mažiau paskolų nei 2022 metais.
„Didinamos bazinės palūkanų normos, pokyčiai ekonomikoje gali turėti tam įtakos. Tačiau perkantiems pirmąjį būstą nuolatiniam gyvenimui, būsto finansavimas ir toliau išlieka aktualus“, – sakė „Swedbank“ atstovas.
Pasak E. Dovbyšienės, šiemet tikimasi nuosaikesnės naujų paskolų paklausos – jau šiuo metu mažėja būsto paskolų paraiškų – kreipiasi tikrai norintieji jį įsigyti ar keisti, o mažiau sulaukiama klientų, kurie tiesiog nori pasitikrinti savo galimybes pasiskolinti.
„Dėl kylančių palūkanų stebime, jog mažiau klientų renkasi paskolas, susietas su ilgiausio laikotarpio – 12 mėnesių Euribor palūkanų norma“, – sakė bankininkė.
Jos teigimu, naujausias SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas rodo, kad gyventojų, manančių, kad būstas per artimiausius 12 mėnesių brangs, mažėja: pernai antrąjį ketvirtį taip teigė 80 proc. gyventojų, o paskutinį ketvirtį – 49 proc. 17 proc. manė, kad būstas pigs, 28 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių.
„Luminor“ atstovė O. Kazanavičienė taip pat mano, kad šie metai bus nuosaikesni – nors skolinimosi poreikis išliks panašus, pokyčiai NT rinkoje ir infliacija turės įtakos klientų elgsenai.
„Toliau kylant naujos statybos būsto kainoms ir atsiradus abejonių dėl jau vykdomų ar dar vystomų projektų įgyvendinimo, pirkėjai atsigręžė į senesnės statybos būstą. Taip pat jiems nerimą kelia naujas įstatymas, pagal kurį pirkėjai nebegalės įsigyti būsto su visiems jau įprasta tapusia daline apdaila. Tai darys tiesioginę įtaką galutinei turto kainai, tad galimybės įsigyti geidžiamą būstą gali sumažėti“, – BNS Plius tvirtino O. Kazanavičienė.
„Galimybę pasiskolinti būstui įsigyti šiuo metu smarkiai veikia ir Euribor augimas, tad gyventojų, planuojančių įsigyti nuosavus namus, laukia iššūkių metai“, – pridūrė „Luminor“ atstovė.
