Maisto produktams parduotuvėse ir toliau brangstant, prekybos tinklai, panašu, pradėjo nuolaidų dvikovą.
Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad tokia situacija, kuomet prekybos tinklai rungiasi vieni su kitais dėl geresnių pasiūlymų, susiklostė dėl to, kad pirkėjai tiesiog ėmė taupyti maistui, sumažėjo elektros ir dujų kainos.
O į maisto produktų kainų didėjimo sūkurį patenka ir lietuvių pamėgti vaisiai – bananai. Tačiau, kaip aiškina prekybininkai, šių vaisių kainų augimui įtaką darė skirtingi veiksniai.
Vardija, kodėl brangsta vaisiai
„Maximos“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanto teigimu, prekybos tinkle gyventojai žiemos laikotarpiu dažniausiai perka vaisius ir citrusus.
Bene dažniausiai įsigyjama mandarinų, didžiųjų greipfrutų, apelsinų, taip pat obuolių, bananų, persimonų, vynuogių, šilauogių.
„Šylant orams, nuo gegužės mėnesio, prasideda arbūzų, šviežių lietuviškų bulvių, trumpavaisių agurkų sezonas, kuris tęsiasi iki ankstyvo rudens. Vasarą turime didelę šviežių persikų, šilauogių, trešnių, braškių derliaus pasiūlą. Rudenį parduotuvių lentynose gausu obuolių, šakniavaisinių daržovių“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Tilmantas pastebi, kad vaisių ir daržovių kainos labai susijusios su derliaus sezoniškumu.
„Paprastai kainos nuosekliai mažėja iki derliaus sezono vidurio ir vėl palaipsniui auga sezonui einant į pabaigą. Įtakos turi ir kiti veiksniai: derliaus gausumą lemiantys palankūs arba nepalankūs orai, gamtos stichijos tam tikrame regione, ūkininkų sąnaudos, reikalingos užauginti ir nuimti derlių – pavyzdžiui, darbo jėgos kaina“, – pastebėjo prekybos tinklo atstovas.
Didelę įtaką kainų pokyčiams, pasak pašnekovo, lemia ir transportavimo bei sandėliavimo kaštai. Pavyzdžiui, kaina gali didėti tada, jeigu tuo metu už energiją ar degalų kainas tenka mokėti daugiau.
„Logistika – vaisių ir daržovių transportavimas iki parduotuvių lentynų – reikšmingai daro įtaką kainai, todėl pigiausi vaisiais ir daržovės yra iš vietinių – lietuviškų, arba kaimyninių šalių ūkių, o brangiausia yra parsiskraidinti egzotiškus vaisius iš Azijos ir Pietų Amerikos šalių“, – paaiškino M. Tilmantas.
Prekybos tinklo atstovas tvirtina, kad lietuvių pamėgta prekė – bananai – prekybos tinklo vietose išlieka itin populiari. Žiemą šių vaisių nuperkama daugiau nei vasarą, mat tada gyventojai dažniau perka arbūzus.
Nors dabar už kilogramą bananų pirkėjams gali tekti pakloti beveik 2 eurus, M. Tilmantas ramina, kad situacija rinkoje gali keistis.
„Šią savaitę bananų kilogramo kaina siekia 1,79 euro. Šių vaisių kainos augimui įtaką darė dėl geopolitinės situacijos sumažėjęs į Europą importuojamų bananų kiekis ir ženkliai pabrangusi logistika.
Didžioji dalis bananų parduotuvių lentynas pasiekia iš Ekvadoro, kuriame derlius šiais metais yra apie 30–40 proc. mažesnis, tačiau prognozuojame, kad bananų kaina jau turėtų stabilizuotis“, – paaiškino jis.
Svarbios 3 priežastys
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigia, kad prekybos tinklo vietose šiuo metu už bananus gali tekti pakloti 1,79 euro, tačiau beveik pusę atsivežtų bananų kiekio yra parduodama akcijų metu.
Šiuo metu bananų augintojai, pasak pašnekovės, padidėjusią kainą už šiuos vaisius grindžia 3 pagrindiniais argumentais.
„Pirma, transportavimo kaštai iš Ekvadoro per paskutinius kelis metus paaugo 30 proc. Antra, trąšų kainos, naudojamos bananų auginimui, didėjo net 5 kartus. Tai darė įtaką smulkiųjų bananų augintojų pasitraukimui iš rinkos, todėl smarkiai smuko išauginami kiekiai, t.y. mažėjo pasiūla, esant dar vis didelei paklausai.
Trečia, dėl euro ir dolerio santykio, mat bananai parduodami tik doleriais, o pernai ši valiuta euro atžvilgiu stiprėjo 20 proc. Ji tokia išlieka ir šiemet.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė, vertindama kainų pokyčius, pastebi, kad vaisiai ir daržovės – tai prekės, kurios labai stipriai priklauso nuo oro sąlygų ir derliaus.
„Jei derlius yra prastas, rinkoje formuojasi prekių trūkumas ir atitinkamai kyla jų kainos. Šiuo metu rinkoje yra daug didesnis bananų trūkumas, nei įprastai būna metų pradžioje.
Palyginti su pernai metais, dar prisidėjo ir išaugę transporto bei nokinimo kaštai. Tad šie visi veiksniai daro įtaką bananų kainoms, kurios, tikimės, stabilizuosis“, – kalbėjo G. Šerėnienė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė taip pat antrina, kad bananų kainų pokyčiams didelę įtaką daro oro sąlygos.
„Vaisių ir daržovių kainos gali keistis dėl trumpalaikių oro sąlygų, kas lemia ir pirkimo bei pardavimo kainą.
<...> Bananai išlieka populiarūs ištisus metus, tačiau dėl sezoniškumo kartais įgyja rimtų konkurentų, tokių kaip arbūzai, šilauogės ar trešnės vasarą, persimonai rudenį arba mandarinai žiemą. Vis dėlto, bananai vaisių ir daržovių kategorijoje beveik visą laiką išlieka tarp perkamiausių prekių“, – teigė ji.
Kas lėmė maisto produktų brangimą
Energijos kainų šokas turėjo didesnę įtaką maisto kainoms Lietuvoje nei vidutiniškai euro zonoje, o dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios visi rinkos dalyviai galėjo lengviau perkelti išaugusias sąnaudas galutiniam vartotojui, teigia Lietuvos bankas (LB).
Banko ekonomistų atlikta analizė parodė, kad maisto produktų kainų pikas jau pasiektas ir ateityje sąnaudų spaudimas kainoms silpnės.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas teigė, kad infliacijos pikas jau praeityje, jei nebus rimtų sukrėtimų.
„Tačiau nemanome, kad maisto kainų infliacijos lėtėjimas bus tolygus ir akivaizdžiai atitiks dažnai besikeičiančių energijos kainų sumažėjimą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Dabušinskas.
Ant jo, gruodį maisto produktų infliacija sudarė beveik 40 proc. bendros infliacijos.
„Maisto kainų infliacija pasiekė labai aukštą lygį, nuo rugsėjo tos dalies infliacija dabar yra pagrindinė bendrosios infliacijos dedamoji“, – sakė A. Dabušinskas.
Pasak jo, labiausiai prie infliacijos augimą skatino duona ir grūdų produktai, pienas ir jo produktai – jų brangimas gruodį, palyginti su tuo pačiu metu prieš metus, siekė maždaug 40-50 procentų.
„Maisto kainų infliacija yra didelė, Europoje taip pat labai didelė, nekalbant apie Baltijos šalis, trečdaliu pabrangęs maistas yra reikšmingas pokytis. Tačiau panašios tendencijos regione suponuoja, kad yra bendrų veiksnių, o ne tik Lietuvoje specifinės maisto brangimo priežastys“, – sakė A. Dabušinskas.
Pasak jo, maisto kainų lygis 2020 metais Lietuvoje siekė 85 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tai dėl pastaruoju metu ypač sparčiai brangusio maisto, LB ekonomistų vertinimu, per 2022 metus Lietuva pasiekė 98 proc. ES vidurkio.
LB teigimu, pagrindinė maisto kainų augimo priežastis yra Rusijos energetinio šantažo ir karo prieš Ukrainą sukeltas energijos išteklių kainų šokas bei išaugusios žemės ūkio produktų kainos regione.
Nurodoma, kad pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys iki pat praėjusių metų rugsėjo buvo energijos kainos, o dabar – maisto kainos.
