Šiuo metu skaičiuojama, kad euro zonos ekonomika 2023-aisiais augs ne 0,3, o 0,9 proc., nes „palankūs įvykiai“ padėjo jai geriau atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, pažymėjo EK.
Taip pat tikimasi, kad infliacija sulėtės labiau, nei prognozuota anksčiau.
„Dėl tolesnės tiekimo šaltinių diversifikacijos ir staigaus vartojimo kritimo dujų saugyklų lygis viršija praėjusių metų sezoninį vidurkį, o didmeninės dujų kainos nukrito gerokai žemiau prieškarinio lygio“, – nurodė EK.
„Be to, ES darbo rinka ir toliau išlieka stipri, o nedarbo lygis tebėra visų laikų žemiausiame lygyje“, – priduriama pareiškime.
Prognozuojama, kad infliacija kuri spalį pasiekė rekordinius 10,6 proc., šiais metais bus 5,6 procento.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ir jo kolegos visame pasaulyje praėjusiais metais pradėjo didinti bazines palūkanų normas, siekdami sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.
Visgi EK perspėjo, jog ekonominiai „sunkumai vis dėlto išlieka dideli“.
„Vartotojai ir įmonės ir toliau susiduria su didelėmis energijos sąnaudomis, o pagrindinė infliacija (bendra infliacija, neįskaitant energijos ir neperdirbto maisto) sausio mėnesį vis dar didėjo“, – sakoma pranešime.
„Kadangi infliacijos spaudimas išlieka, pinigų politika ir toliau bus griežtinama, o tai apsunkins verslo veiklą ir stabdys investicijas“, – pažymėjo EK.
Europos Komisija euro zonos augimo prognozę 2024 metams paliko nepakeistą – 1,5 procento.
Prognozuojama, kad infliacija kitais metais sieks 2,5 proc., o tai vis dar viršys ECB tikslinį lygį, kuris yra 2 procentai.
Komisija pažymėjo, kad nors neapibrėžtumas, susijęs su naująja prognoze, „išlieka didelis, rizika augimui iš esmės yra subalansuota“.
„Vidaus paklausa gali būti didesnė nei prognozuota, jei pastaruoju metu stebėtas didmeninių dujų kainų smukimas dar labiau persikels į vartotojų kainas ir vartojimas taps atsparesnis“, – sakoma pranešime.
„Vis dėlto, atsižvelgiant į besitęsiančią geopolitinę įtampą, negalima atmesti galimo įvykių posūkio“, – perspėjo Komisija.
