Verslas

Sudarius santuoką, atsiranda bendri įsipareigojimai, o susituokus įgytas nekilnojamasis ir kitos rūšies turtas tampa ir kito sutuoktinio disponavimo objektu. O kaip yra su kiekvieno sutuoktinio gaunamu darbo užmokesčiu? Ar šios pajamos taip pat yra laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe? Apie tai – advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas.

Montana trečiadienį tapo pirmąja JAV valstija, uždraudusia „TikTok“, intensyvėjant debatams dėl šios populiarios vaizdo įrašų programėlės poveikio ir saugumo. Montanos gubernatoriaus Grego Gianforte pasirašytas įstatymas turi įsigalioti kitais metais ir pasitarnaus kaip teisinis išbandymas šios kinams priklausančios platformos uždraudimui nacionaliniu mastu. Skelbti tokį draudimą vis labiau ragina įstatymų leidėjai Vašingtone.

JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį paskelbė apie daugiau nei 22 mlrd. JAV dolerių sieksiančias Japonijos investicijas šalyje, tačiau kartu teigė suprantąs automobilių gamintojų nerimą dėl prekybos po „Brexito“ taisyklių, patvirtindamas, jog vyksta derybos su Europos Sąjunga (ES). Lankydamasis Tokijuje prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Hirosimoje, R. Sunakas sakė, kad 17,7 mlrd. svarų Japonijos įmonių investicijos yra didelio pasitikėjimo JK ekonomika ženklas.

Lietuvos automobilių kelių priežiūrai kitais metais reikėtų apie 800 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad papildomų pajamų pavyks gauti iš didesnių mokesčių vilkikams, laikinojo bankų solidarumo įnašo bei akcizų.  „Esame nusimatę poreikį, tikimės, kad bus bendras biudžetas didesnis nei šiemet. 540 mln. eurų nepakanka tai būklei pasiekti, kurios mes norime.

Infliacija Vokietijoje veikiausiai jau pasiekė aukščiausią lygį, tačiau kainos išliks jam artimos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Ekonominių tyrimų institutas (DIW) ekspertus. „Tikriausiai pasiekėme infliacijos viršūnę. Prasidėjo lūžis“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) sakė DIW makroekonomikos skyriaus vadovo pavaduotoja Kerstin Bernot. Kartu ji pabrėžė, kad tai nereiškia, jog dabar kainos visur mažės.

Siekiant saugoti žuvų išteklius Seimas ketvirtadienį uždraudė verslinę žvejybą upėse ir ežeruose bei įteisino kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis bus taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinei žvejybai – jas bus galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas. Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebus draudžiama ir po 2026-ųjų.

Rusijos žiniasklaidai skelbiant, kad  Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomos „Vičiūnų grupės“ parduodamas fabrikas Sovetske bus rekonstruojamas, L. Skierus teigia, kad nedidelis jo remontas atliktas jau anksčiau, tačiau tik dabar įteisintas – tai būtina norint parduoti gamyklą.

Technologijų bendrovė „Wolt“ Vilniuje atidarė antrąją maisto prekių parduotuvę „Wolt Market“. Šiuo metu Lietuvoje veikia keturios „Wolt Market“ koncepto parduotuvės: dvi Vilniuje, po vieną Kaune ir  Klaipėdoje, rašoma įmonės pranešime spaudai. Naujoji parduotuvė Vilniuje įsikūrusi Pašilaičių rajone adresu, Laisvės pr.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos plėtros bendrovė „Orlen Neptun“ Lietuvoje įsteigė savo padalinį.  Registrų centro duomenimis, įmonė „Orlen Neptūnas“ įregistruota gegužės 10 dieną, jos įstatinis kapitalas – 2,5 tūkst. eurų.

Paviešinus kultūros ministro Simono Kairio išlaidų dirbant Kauno taryboje ataskaitas, jis sako, kad dėl savivaldoje galiojančios tvarkos atsakomybę reikia prisiimti visiems politikams. „Akivaizdu, kad čia tenka mums visiems prisiimti atsakomybę, kad visi suprasdami, kaip iš tikrųjų paprastai galima tą problemą imti ir išspręsti, tiesiog susitvarkant reglamentą, įteisinant tas išmokas.

Šveicarija investicijoms į Lietuvos sveikatos apsaugą, švietimą ir pilietinį įsitraukimą skirs apie 46 mln. eurų, o Lietuva – dar apie 7 mln. eurų. Bendra investicija sieks apie 53 mln. eurų. Tai numatantį bendradarbiavimo susitarimą pirmadienį Vilniuje pasirašys finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvoje Martinas Michelet (Martinas Mišelė), ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė išrinkta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos vicepirmininke, pranešė Finansų ministerija.  Į šį postą metiniame susitikime Samarkande ji paskirta vieneriems metams – iki 2024 metų gegužės. „Vienas artimiausio laikotarpio banko prioritetų, prie kurio įgyvendinimo turėsiu galimybę prisidėti – priimti sprendimus, užtikrinančius tęstinę veiklą Ukrainoje, įskaitant investavimą į skubaus atstatymo projektus.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.  „Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Prekės ženklo „Manilla“ gamintoja, bendrovė „Dermofaktorius“, suteikė galimybę įmonėje dirbančioms moterims turėti laisvadienius menstruacijų metu, rašoma įmonės pranešime spaudai. „Manilla“ darbuotojos nuo šiol pačios galės rinktis, kaip joms patogu dirbti atsiradus diskomfortui dėl menstruacijų: pasinaudoti apmokama laisva diena, dirbti iš namų ar mažiau valandų nei įprastai.

Vos dešimtadalis (11 proc.) lietuvių teigia, kad jų finansinė situacija užtikrina visišką saugumo jausmą, o 20 proc. teigia esantys finansiškai nesaugūs, rodo gyventojų finansinės sveikatos indeksas, sudarytas remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, jog pastarųjų metų iššūkiai paveikė ne tik dalies gyventojų finansinio saugumo jausmą, bet ir realią finansinę situaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo suteikti 50 proc. nuolaidas viešojo transporto keleiviams vos sulaukus pensinio amžiaus, plėsti lengvatas vaikams, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. G. Nausėda teikia viešai konsultacijai Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą kartu su jį lydinčiais trimis įstatymų projektais. Suinteresuotos šalys kviečiamos per savaitę pateikti savo pasiūlymus, kurie bus apsvarstyti.

Atlikus tilto per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) ekspertizę ir įvertinus eksperto pateiktas rekomendacijas, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą atnaujinti eismą tiltu per Nevėžį Kėdainiuose. Ekspertų teigimu, tilto vidurinės sijos yra tinkamos naudoti ir transportas gali judėti 1 eismo juosta išilgai tilto viduriu.

Po rekonstrukcijos įjungtos 330 kV elektros perdavimo linijos Grobinė–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Šios linijos yra svarbios ne tik perduodant elektrą Lietuvoje, bet ir ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Seimui ketvirtadienį ruošiantis uždrausti verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinanti kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms, kompensavimo žvejams tvarka dar nėra aiški, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Turizmas Lietuvos kurortuose po Covid-19 pandemijos atsigauna sparčiau nei visoje šalyje ir jau pasiekė ikipandeminį lygį, sako kurortų asociacijos prezidentė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė. „Po pandemijos labai sunkiai atsigauna turizmas Lietuvoje, tačiau kurortai jau pasiekė ikipandeminį lygį ir čia mes iš tikrųjų mes jau sulaukiame daugiau atvykstančių žmonių ir užsienio turistų atvykstančių besigydyti į kurortus ir pailsėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė N. Dirginčienė.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų, draudžiančių verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinančių kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis būtų taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinė žvejybai – jas būtų galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas.   Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebūtų draudžiama ir po 2026-ųjų.

Didėja ne tik prekių ir paslaugų kainos, bet ir įvairūs mokesčiai. Zarasų miesto gyventojai skaičiuoja, kad šiukšlių išvežimas jiems pabrango dvigubai. Žmonės tikino, kad jų sąskaitos didesnės nei kitų miestų gyventojų. Tuo metu šiukšlių išvežimo bendrovė tikino, kad augo išvežimo sąnaudos, todėl ir gyventojai turi mokėti daugiau. Zarasų gyventojas Ignas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad šiemet išaugo šiukšlių išvežimo kainos. Jos didesnės nei didmiesčiuose.

Lietuvoje šiemet sausį-balandį pirmą kartą įregistruota 49,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 14,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, remiantis preliminariais „Regitros“ duomenimis, trečiadienį pranešė „AutoTyrimai“. Vidutinis jų amžius siekė 10,4 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 67,4 proc. – beveik tiek pat, kiek prieš metus (67,5 proc.). Per keturis mėnesius šalyje pakeista 61 tūkst. tokių automobilių savininkų – 0,1 proc.

Artėjant vasarai dauguma jau susiplanavo arba dar planuoja atostogas. Buhalterinės apskaitos specialistai pataria atkreipti dėmesį į laiką, kada išeisite atostogų. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Italijos eksporto atotrūkis nuo importo kovo mėnesį buvo didžiausias nuo 2021 metų liepos – 7,5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ISTAT trečiadienį paskelbti duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, eksportas padidėjo 4,7 proc. iki 59,4 mlrd. eurų, o importas sunyko 9,8 proc. iki 51,8 mlrd. eurų.

Kinijos ekonomika per keturis šių metų mėnesius tiesioginių užsienio investicijų pritraukė 2,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 499,46 mlrd. juanių (65,9 mlrd. eurų), skelbia naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Prekybos ministerijos duomenimis. Investicijos vien tik į aukštųjų technologijų sektorių augo 12,8 proc., o į gamybos sektorių – 4,1 procento.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Rusija sutiko pratęsti susitarimą, leidžiantį Ukrainai eksportuoti grūdus iš svarbiausių uostų per Juodąją jūrą ir padedantį sušvelninti pasaulinę maisto krizę, kurią dar labiau paaštrino daugiau nei prieš metus Rusijos pradėtas karas. Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turėjo baigti galioti gegužės 18 dieną. R. T. Erdoganas trečiadienį sakė, kad susitarimas bus pratęstas dviem mėnesiams.

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per tris šių metų mėnesius uždirbo 2,8 mln. eurų grynojo pelno – 3,3 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis buvo 0,84 mln. eurų. Pelno augimą lėmė aktyvus verslo bei fizinių vartotojų kreditavimas, išankstinius duomenis pranešė bankas.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma padarys neišvengiamą žalą investiciniam Lietuvos klimatui, pakenks ekonomikos vystymuisi bei gyventojų gerovei, teigia šalies verslo organizacijos  – jos prašo valdžios atidėti įstatymų priėmimą ir siūlo juos tobulinti. „Vieningai neigiamai vertiname projektus ir siūlome jų priėmimą atidėti, siekiant platesnės diskusijos su suinteresuotomis pusėmis“, – teigiama Vyriausybei ir visoms Lietuvos politinėms partijoms adresuotame laiške.

Per keturis šių metų mėnesius Kinijoje parduota 8,24 mln. naujų automobilių – 7,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė agentūra „Xinhua“, remdamasi Kinijos automobilių gamintojų asociacijos (CAAM) duomenimis. Vien tik balandį pardavimai per metus šoktelėjo 82,7 proc. iki 2,16 mln., iš jų lengvųjų automobilių – 87,7 proc. iki 1,81 milijono. Vadinamųjų naujos energijos transporto priemonių (NEV) pardavimai balandį išaugo 2,1 karto iki 636 tūkst.

Praėjęs šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo biokuro kainų šuoliu ir įtampa rinkoje, tačiau pesimistinio scenarijaus išvengta – sezono metu ženkliai krito biokuro kainos, o galutinė šilumos kaina vartotojams didėjo nežymiai, teigiama tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ pranešime spaudai.   Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 38,04 eurų už MWh ir buvo 66 proc. didesnė nei 2021-2022 m. sezonu metu. Tačiau vidutinė šilumos kaina per metus padidėjo tik 16 proc.

Praėjusią savaitę į Baltarusijos energetikos tinklą įjungtas Astravo atominės elektrinės (AE) antrasis reaktorius Lietuvos elektros sistemai neturi jokio poveikio, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Vis dėlto, pasak ministro, neaišku, kaip antrojo reaktoriaus blokas galėtų veikti ateityje, jei jis sustotų – tam Baltarusija esą neturi pakankamai rezervų. Tačiau, jo teigimu, tai poveikio Lietuvai taip pat neturėtų.

Energetikos ministerija derinimui pateikė siūlymą ir antrąjį šių metų pusmetį iš dalies kompensuoti gyventojams gamtinių dujų kainą, rašoma pranešime spaudai. Nurodoma, kad pritaikius kompensaciją UAB „Ignitis“ besišildantys dujomis buitiniai vartotojai mokėtų apie 0,91 EUR/m3 su PVM. Tam dar turės pritarti Vyriausybė.  Kompensacijos galiotų iki šių metų pabaigos. Planuojama, jog tam iš viso gali reikėti beveik 54,5 mln. eurų iš pirmąjį pusmetį nepanaudotų lėšų kompensacijoms.

Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais, bei nustatytų teisines sąlygas efektyviau įgyvendinti projektą.  Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

Neaiškumas dėl palūkanų normų verčia verslą stabdyti naujas investicijas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Eivilės Čipkutės teigimu, kreditavimas atlaisvėtų, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiųstų žinią, kada jis nustos didinti bazines palūkanas.  „Euribor“ šiuo metu ypač kuria tą neapibrėžtumą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstant verslo kreditavimo tendencijas sakė E. Čipkutė.

Paprastai Vilniuje būna keli šimtai nakvynės pasiūlymų. Rasti, kur patogiai praleisti naktį, galima už 12, 20 ar 40 eurų. Tačiau didelių renginių metu pasiūlymų lieka vos keletas, apartamentai pabrangsta kartais ir viena naktis asmeniui gali atsieiti kelis šimtus ar net siekti tūkstantį eurų, nes pigesnių variantų tiesiog nėra. Svetainėje „Booking.

Šalies keliams tvarkyti trūkstant lėšų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. eurų. Kai kuriems Seimo nariams keliant klausimą, ar skola netaps papildoma finansine našta valstybei, teigiama, kad direkcija yra pati pajėgi vykdyti tokius įsipareigojimus. LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų reorganizuojami Vidaus reikalų ministerijai pavaldūs poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei tarnautojų mokymo centras „Dainava“. Palangoje esantis „Pušynas“ bus prijungiamas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, o Druskininkuose esanti „Dainava“ – prie Kauno klinikų. Ligoninėms pereis šių įstaigų teisės ir pareigos. Kaip nurodoma teikime, įstaigos reorganizuojamos siekiant atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai nebūdingų funkcijų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam vadinamajam pieno įstatymo projektui, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus.

Kiekvienos mūsų kelionės prioritetas turėtų būti saugumas. Turbūt tai ir akcentuoja dauguma vairuotojų. Tačiau svarbu ne tik apie tai kalbėti, bet ir elgtis taip, kad būtume saugūs visos kelionės metu. Suaugusiam žmogui saugumas kelionės metu įprastai reiškia tai, kad automobilyje įjungtos oro pagalvės, o keleivis dėvi saugos diržą. Tuo tarpu mažamečio vaiko ar gyvūno saugumo užtikrinimui teks imtis papildomų priemonių. Kitu atveju – net viena nedidelė klaida gali kainuoti ypač daug.

Baigiantis nemokamam elektromobilių įkrovimui valstybės įrengtose stotelėse ruošiamasi nustatyti jų įkainį.  Paslaugos apmokestinimo tvarką siūloma nustatyti Susisiekimo ministerijos parengta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa. Jos projekte teigiama, kad mokestį įvesti būtina ir dėl to, kad nebūtų iškreipiama rinka, tai paskatintų privatų verslą teikti šias paslaugas.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiųmetis pasėlių deklaravimas su nedideliu atotrūkiu vejasi praėjusių metų tempą. Viceministro duomenimis, antradienį buvo 35,1 tūkst. patvirtintų paraiškų, jose deklaruotas plotas – 412 tūkst. hektarų, taip pat pradėta pildyti 11,3 tūkst. paraiškų su daugiau nei 1 mln. ha.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 13,3 proc. bei buvo šeštoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (24,5 proc.), toliau rikiavosi Latvija (15 proc.) ir Čekija (14,3 proc.). Estijoje metinė infliacija siekė 13,2 proc., ji buvo septintoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7 procentais.

Smarkiai pabrangus verslo kreditavimui, įmonės vis dažniau skolinasi ne iš didžiųjų vietos bankų, o viena iš kitos, mažesnių šalies ar net užsienio bankų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Algirdas Prapiestis teigia, kad šiuo metu vidutinė naujų paskolų palūkanų norma siekia apie 5 proc. – dukart daugiau nei 2021 metų viduryje, kai ji buvo apie 2,5 procento.  Tačiau, anot jo, tikimasi, kad palūkanų augimas šių metų pabaigoje turėtų sumažėti, o kitais metais ir visai sustoti.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) privalo maždaug 1,2 mln. eurų iki 17,1 mln. eurų padidinti bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) statomų universiteto laboratorijų statybų kainą, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 16-ąją tenkino PST skundą ir patvirtino statybos sąnaudų kainų indekso formulę taip, kad darbų galutinė kaina siektų 17,1 mln. eurų. Pirmos instancijos teismas šį įmonės prašymą buvo atmetęs.

Kovo mėnesį apie šių metų planus įsitvirtinti Lietuvos viešo elektromobilių įkrovimo rinkoje paskelbusi energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ jau pradeda pirmųjų objektų įrengimo darbus. Šiuo metu pasirašytos sutartys dėl 34 įkrovimo stotelių įrengimo skirtingose šalies lokacijose. Darbus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, o bendrovės investicijos vien į šias įkrovimo stoteles sieks apie 1,5 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad siekiant finansų sistemos saugumo naujoji geopolitinė aplinka reikalauja greitesnių nei bet kada anksčiau bankų ir kitų finansų institucijų veiksmų, o verslas ir privatus sektorius turi labiau dalintis informacija.

Vynuogių augintojai ir perdirbėjai pirmą kartą galės teikti paraiškas gauti paramą vynuogių auginimui ir vyno gamybai. Nuo birželio 1 iki 30 d. laukiama jų paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 43 000 Eur lėšų.