„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, jog pastarųjų metų iššūkiai paveikė ne tik dalies gyventojų finansinio saugumo jausmą, bet ir realią finansinę situaciją.
„Apklausos patvirtina, kad dėl šoktelėjusių kainų ir bendro ekonominio neapibrėžtumo dažnam teko daugiau taupyti ar bent jau atidžiau planuoti finansus. Tačiau finansinio saugumo sąvoka apima galimybes pasirūpinti ne tik šiandienos, bet ir ateities finansiniais poreikiais, o tai, tyrimo duomenimis, – vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria gyventojai“, – pranešime sakė J. Cvilikienė.
Pasak tyrimo, 69 proc. respondentų tik iš dalies sutinka, kad yra finansiškai saugūs: 17 proc. jaučiasi labiau saugūs nei nesaugūs, 38 proc. savo saugumą vertina vidutiniškai, 14 proc. – yra labiau nesaugūs nei saugūs.
Tyrimo duomenimis, 35 proc. gyventojų neturi nė mėnesio pajamų finansinio rezervo. Mėnesio ar dviejų pajamų dydžio santaupų turi po 11 proc. respondentų, o trijų mėnesių – 35 proc.
41 proc. šalies gyventojų sako esantys visiškai neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų santaupų ar kitaip kaupiamų senatvei lėšų pakaks norimam gyvenimui.
Tyuo metu vos 12 proc. gyventojų yra visiškai užtikrinti dėl savo ir savo finansų saugumo − yra apdraudę ar kitaip teisiškai apsaugoję tai, kas vertinga jiems ir jų šeimai.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.
