Kaip jau skelbta, prieš savaitę Vyriausybė pakeitė savo nutarimą, kuriuo nustatomi nauji, nuo 2015 m. nekeisti kelių naudotojo mokesčio dydžiai (vinjetės) sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Taršiausiai „Euro 0“ emisijos klasei vinjetės kaina krovininėms transporto priemonėms (N1 kategorija) didės vidutiniškai apie 167 proc., iki 16 eurų už dieną, savaitės vinjetė kainuos 38 eurus, mėnesio – 75 eurus, metų – 810 eurų.
Sunkesni nei 12 tonų vilkikai (N2 kategorija) dienai bus apmokestinami 13 eurų, savaitei – 31 euru, mėnesiui – 62 eurais, metams – 660 eurų.
Taršiausiai „Euro 0“ emisijos klasei dienos vinjetė kainuos 29 eurus, savaitės – 67 eurus, mėnesio – 137 eurus, metų – 1382 eurus.
Brangins bilietus ir prekes?
Vežėjai kritikuoja tokį vyriausybės sprendimą. Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ įspėja, kad dėl jo esą nukentės ne tik transporto įmonės, tačiau ir šalies gyventojai.
Asociacija prognozuoja, kad kai kuriems keleivių vežėjams gali tekti ketvirtadaliu ir daugiau branginti keleivių bilietus. Taip pat, gali pabrangti krovinių pervežimas, o dėl to brangs ir kai kurių paslaugų ar prekių kainos, rašė asociacija.
„Linavos“ viceprezidentas ir Keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius sako, kad, išaugus kelių mokesčiui, kai kuriems keleivių vežėjams gali tekti ketvirtadaliu ar dar daugiau pabranginti keleivių.
„Rezervų, kaip iš savo pusės kompensuoti kelių mokesčio didėjimą vežėjai nelabai turi. Vadinasi, norėdami kompensuotis, turės branginti bilietus. Tad, pavyzdžiui, jeigu iš Vilniaus į Kauną dabar nuvažiuoti kainuoja 9 eurus, jau netrukus ta kaina gali būti 12 eurų ir daugiau“, – prognozavo R. Martinavičius.
Anot jo, situacija galėtų būti kitokia, jeigu vežėjams „būtų numatytos paramos priemonės“.
„Reikėtų pradėti iš kitos pusės. Galbūt pirmiau numatyti kokią nors paramą, pavyzdžiui iš ES, kad su ja transportas lengviau eitų link žaliojo kurso. Tokiu atveju viskas būtų daug sklandžiau“, – sako R. Martinavičius.
ES biudžetas, iš kurio skirstoma parama, yra surenkamas iš valstybių narių. Joms mokesčius moka gyventojai ir verslai – taip pat ir Lietuvos. Taigi, vežėjai siūlo, kad prieš mokėdami didesnį kelių mokestį jie gautų pinigų iš mokesčių mokėtojų.
Pasak „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, vežėjai „bus priversti“ imti sprendimų, kaip kompensuoti ne tik didesnį kelių mokestį, bet ir padidėjusią minimalią mėnesinę algą. Dėl to jie keltų savo paslaugų kainas.
„O blogiausia, kad ir už tam tikras prekes bei paslaugas gyventojams, galimai, tektų susimokėti brangiau“, – sako Z. Buivydas.
Mokestis – pagal taršą
Vis dėlto kai kurie vežėjai neigia, kad padidėjus kelių mokesčiui brangs ir autobusų bilietai.
„Didžioji dalis mūsų maršrutų – į Vilnių, Kauną. Vos pajudėję, išvažiuojam į mokamus kelius, todėl kelių mokesčio didėjimas mums labai aktualu. Vis dėlto dėl dabartinio didėjimo problemos neįžvelgiame, kelių mokestis nedidėja drastiškai, tad ir bilietų branginti kol kas nežadame“, – sako „Klaipėdos paslaugos“ (anksčiau „Klaipėdos autobusų parkas“) Eksploatacijos departamento direktorius Imantas Paliakas.
Jo teigimu, naujojo kelių mokesčio pokytis netaps pagrindu peržiūrėti įkainius.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis pabrėžia, kad labiausiai vinjetės kaina didėja „Euro 3“ ir žemesnio ekologinio standarto reikalavimus atitinkantiems autobusams.
Tačiau nuo šių metų liepos 1 d. tolimojo susisiekimo maršrutais keleiviai gali būti vežami tik ne senesniais nei 14 metų autobusais, t. y., atitinkančiais ne žemesnius nei „Euro 5“ standartų reikalavimus.
„Galima prognozuoti, kad šįkart keleiviai padidėjusio kelių mokesčio pernelyg nepajus“, -– įsitikinęs G. Nakutis.
Anot jo, šiuo metu tolimojo susisiekimo maršrutuose registruota apie 500 autobusų, iš kurių apie 66 proc. atitinka „Euro 6“ standartų reikalavimus, „Euro 5“ – 13 proc., „Euro 4“ – 9 proc., „Euro 3“ ir žemesnės – apie 22 proc.
Vis dėlto keleivių vežėjai mano, jog tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusai turėtų būti visai atleidžiami nuo kelių mokesčio.
„Dar 2020-aisiais asociacija kreipėsi į valdžios institucijas, ragindama netaikyti mokesčio už kelius tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais važiuojantiems autobusams. <...> Viešasis transportas išmeta nedidelę transporto sektoriaus emisijų dalį, net „Euro 6“ dyzelinių autobusų emisijos palyginti nėra didelės, juolab jei jas vertintume pagal vežamų keleivių skaičių“, – teigia LKVA prezidentas.
Pasak jo, netaikomas mokestis tolimojo susisiekimo autobusams neturėtų itin didelės reikšmės šalies biudžetui – jis netektų vos apie 350 tūkst. eurų per metus ar dar mažiau.
„Tai – nereikšmingos sumos biudžetui, bet nauda mažinat teršalų emisiją būtų akivaizdi. Be to, autobusų bilietai dėl kelių mokesčio nebrangtų, tai paskatintų žmones palikti nuosavus automobilius namuose ir persėsti į viešąjį transportą“, – tikisi G. Nakutis.
Už kokius pinigus remontuoti kelius?
Portalui tv3.lt atsiųstame komentare Susisiekimo ministerija tikino nuolat palaikanti dialogą su Lietuvos vežėjais.
„Suprantame išsakomus nuogąstavimus dėl kelių naudotojo mokesčio pakeitimų, tačiau svarbu pažymėti, kad šio mokesčio dydžiai (vinjetės) sunkiasvorėms transporto priemonėms nebuvo keičiami nuo 2015 metų, t. y, net 8 metus“, – priminė ministerija.
Anot jos, akivaizdu, kad vien Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų šalies kelių infrastruktūrai gerinti nepakanka. Esą dėl to, pritarus Seimui, buvo peržiūrėta taršaus ir pirmiausia per Lietuvą tranzitu vykstančio sunkiasvorio transporto apmokestinimo sistema.
„Dabar surenkamas mokestis nėra pakankamas atstatyti sunkiasvorių transporto priemonių padarytą žalą kelių infrastruktūrai. Skaičiuojama, kad dėl didėjančio transporto srauto ir intensyvaus magistralinių kelių naudojimo nuo 2016 m. iki 2022 m. jų nusidėvėjimo vertė per metus vidutiniškai sudarė apie 54,8 mln. eurų“, – skaičiavo ministerija.
Pasak jos, klausimai dėl kelių naudotojo mokesčio turėtų būti įvertinti ir ES Žaliojo kurso kontekste. Nuo kitų metų mokestis už naudojimąsi Lietuvos keliais esą labiausiai didės taršiam, tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstančiam transportui – komercinėms krovininėms transporto priemonėms ir autobusams.
„Tikimasi, kad tai bus postūmis atnaujinti transporto parką Lietuvoje, taip pat paskatinti kitų šalių vežėjus atvykti į Lietuvą ar keliauti tranzitu mažiau taršiomis transporto priemonėmis“, – nurodė ministerija.
Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių tinkle apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – apie 1700 km.
Dabar per metus surenkama apie 53 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio.
