Verslas

Rudenį Lenkijoje numatyti eiliniai parlamento rinkimai, tačiau jau dabar kaimyninės šalies politikai žeria naujienas, kurios rinkėjams patiks. Čia antrą kartą per metus padidinta minimali alga, pakelti vaiko pinigai, įvestos palūkanų kompensacijos perkantiems būstą. Galiausiai Lenkijoje buvo įteisinta ir 14-a pensija. Tai numatančius įstatymus pasirašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jie įsigaliojo nuo pirmadienio.

Seimo narys siūlo sankcionuotos įmonės valdybai suteikti galimybę labiau bendradarbiauti su valstybe skiriant laikinąjį administratorių – finansų ministrui arba Lietuvos bankui valdyba  galėtų pasiūlyti jo kandidatūrą ir administravimo sutarties projektą. Nauja tvarka būtų aktuali Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“.  Tokias Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas Seime įregistravo „darbietis“ Vytautas Gapšys: „Nežinau, ar juos tenkintų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.

Nedarbo lygis Lenkijoje praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 5,0 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Naujasis galutinis įvertis – mažiausias nuo 2019-ųjų, jis sutapo su šalies vyriausybės anksčiau šį mėnesį skelbtu išankstiniu. Nedarbas Lenkijoje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. GUS duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje darbo neturėjo 783,5 tūkst. žmonių – 18,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.

Nuo liepos nelikus valstybės kompensacijų už elektrą nepriklausomi elektros tiekėjai sako birželį stebėję didžiausią gyventojų aktyvumą keičiant fiksuotos kainos planus į pigesnius. Bendrovės „Ignitis“ teigimu, pirmąjį pusmetį elektros kainą susimažino 470 tūkst. iš 920 tūkst. jos klientų. „Prieš pasibaigiant valstybės kompensacijai už elektros energiją 470 tūkst.

Vokietijos „Adidas AG“, viena didžiausių pasaulyje sporto prekių gamintoja, pranešė antrąjį metų ketvirtį susižėrusi 5,34 mlrd. eurų pardavimų pajamų – 5 proc. mažiau nei prieš metus. Negalutiniais duomenimis, veiklos pelnas sunyko nuo 392 mln. iki 176 mln. eurų. Pranešime akcentuotas „Yeezy“ prekės ženklo sportinių batelių atsargų išpardavimo teigiamas poveikis.

Nedarbo lygis Suomijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, pakilo nuo 6,8 proc. iki 7,2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Bedarbių per metus padaugėjo 11 tūkst. iki 211 tūkst., dirbančiųjų – 8 proc. iki 2,737 milijono. Užimtumo lygis padidėjo nuo 71,1 proc. iki 71,4 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis sumažėjo nuo 76,9 proc. iki 76,8 procento.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) keturiems Lietuvos ir Estijos klientams paskirstė 6 teravatvalandžių (TWh) išdujinimo pajėgumus 2024 metams.  Planuojama, jog 2024-aisiais metais bus išdujinta apie 34 TWh dujų – tiek pat, kiek šiemet, į Klaipėdos uostą atplauks 34 dideli dujovežiai, o terminalo paslaugomis kitąmet naudosis iš viso 6 klientai, pranešė bendrovė.

Švedijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 1,5 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Šio kainų indekso augimas per mėnesį užfiksuotas pirmąkart nuo praėjusių metų gruodžio. Metinis jo kritimas pagilėjo iki 3,1 proc. nuo 2,1 proc. gegužę. Energijos kainas atmetus, gamintojų kainų metinis prieaugis sumenko nuo 5,6 proc. iki 4,4 procento.

Lietuvos žemės ūkio ministras antradienį Briuselyje su kitais Europos Sąjungos (ES) ministrais tarsis dėl galimybių per ES, įskaitant Baltijos šalis, eksportuoti Ukrainos grūdus, Rusijai blokavus jų eksportą per Juodąją jūrą.  „Keletas klausimų, vienas yra intensyviau naudoti Europos Sąjungos infrastruktūrą ir uostus. Lietuva savo ruožtu pasiūlė kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą“, – žurnalistams Briuselyje sakė ministras.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 10,5 proc. mažesnė nei pernai birželį – 409,6 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys išaugo 8,8 proc. iki 71,4 tūkst. tonų, iš jų 59,6 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 3,8 proc., bendroms supirkimo apimtims sumenkus 3,2 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,8 proc.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatyta 1 mln. eurų parama ekologiškiems produktams kurti. Vienam projektui gali būti skiriama nuo 15 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. Didžiausia galima finansavimo suma aplinkosaugos vadybos sistemai diegti ir sertifikuoti – 5 tūkst. eurų, technologiniam auditui atlikti – 12 tūkst. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Ekologinės inovacijos suteiktų galimybę verslui sutaupyti iki 50 proc.

Per vasarą pailsėję nemažai darbuotojų nusprendžia keisti darbus. Vis dėlto išėjimas iš senos darbovietės gali apkarsti. Kita vertus, ir finansiškai galima nukentėti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Rygoje susitinka su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu, kuriems pristatys Valstybės gynimo tarybos (VTG) sprendimą pavesti Vyriausybei sutarti su Latvija ir Estija dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų vasario mėnesį. D. Kreivys antradienį teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje.

Visai netoli Lietuvos sienos esančiame Liepojos mieste užfiksuota ekologinė nelaimė. Čia esančioje nuotekų valymo įmonėje įvykus avarijai, į Baltijos jūrą išsiliejo daug nevalytų atliekų. Gyventojai raginami tualete naudoti kuo mažiau vandens, nes viskas esą teka tiesiai į jūrą. Dėl šios priežasties buvo uždaryti paplūdimiai ir uždrausta maudytis, pranešė vietos valdžios institucijos. Sekmadienį 70 tūkst.

Sunkvežimių „Volvo“ ir „Renault“ prekybos ir techninio aptarnavimo įmonė „Volvo Lietuva“ praėjusiais metais gavo 67,7 mln. eurų pajamų – 47,5 proc. daugiau nei 2021-aisiais (45,9 mln. eurų). Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 12,5 proc. iki 3,6 mln. eurų (2021 metais – 3,2 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos „Volvo Lietuva“ ataskaitos.  Anot pelno paskirstymo projekto, visą praėjusių metų uždarbį numatoma perkelti į kitus finansinius metus.

Viena didžiausių šalyje ir Kėdainių rajone trąšų gamykla „Lifosa“ netrukus gali būti uždaryta, o šimtai jos darbuotojų – atleisti. Įmonės vadovai tikina, kad, kitaip nei panaši gamykla Belgijoje, Lietuvoje jie negali dirbti dėl sankcijų. Tačiau už jų taikymą atsakingi specialistai tai neigia. Gamyklos darbuotojų atstovai ruošiasi protestui prieš Vyriausybę ir kitas institucijas, kurios esą daro nepakankamai, kad būtų išsaugotas žmonių darbas ir pajamos.

Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį sudaryta 11,13 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandorių už 1,25 mlrd. eurų. Abu šie rodikliai – kuklesni nei prieš metus, tačiau per metų ketvirtį padidėjo tiek sandorių skaičius, tiek ir bendra jų vertė, pirmadienį skelbia Žemės departamentas. Vien tik gyvenamųjų patalpų patalpų pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta 5,89 tūkst. – penktadaliu mažiau nei pernai antrąjį ketvirtį, bet ketvirtadaliu daugiau nei šiemet pirmąjį ketvirtį.

Didžiausias Europoje uostas – Nyderlandų Roterdamo pranešė per pirmąjį pusmetį perkrovęs 220,738 mln. tonų krovinių – 5,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Konteinerių krova sumenko 8,2 proc. iki 6,681 mln. TEU, o šių krovinių bendras svoris – 9,3 proc. iki 64,445 mln. tonų. Skystų krovinių srautai sumažėjo 0,6 proc. iki 104,820 mln. tonų, iš jų žaliavinės naftos – 1,4 proc. iki 51,848 mln. tonų, naftos produktų – 1,9 proc. iki 27,300 mln.

Lietuvos regionuose veikiančioms 11 mažų inovatyvių įmonių paskirstyta beveik 1,8 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė teigė, kad sulaukta didelio susidomėjimo, todėl nuspręsta finansuoti ne tik aukščiausius balus surinkusius 11 projektų, bet ir antruoju etapu – dar 36 projektus, kuriems padidinus kvietimo sumą bus skirta 5,7 mln. eurų.

Tarptautiniu mastu veikiančio JAV picerijų tinklo „Domino's Pizza“ antrojo metų ketvirčio pardavimų pajamos netikėtai sumenko bemaž 4 proc., nors grynasis pelnas išaugo beveik 7 procentais. Pasak tinklo valdytojos „Domino's Pizza Inc.“ pranešimo, jos grynasis pelnas balandžio-birželio mėnesiais, palyginti tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo nuo 102,5 mln. iki 109,4 mln. dolerių, arba 3,08 dolerio akcijai. Įplaukos sumažėjo 3,8 proc. iki 1,024 mlrd. dolerių.

Estijoje per pirmąjį pusmetį įregistruota 12,25 tūkst. naujų įmonų – 8,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo Registrų ir informacinių sistemų centro (RIK) paskelbti duomenys. Daugiausiai naujų įmonių šiemet per mėnesį sukurta sausį – 2,33 tūkstančio. Toliau tokiame sąraše rikiuojasi kovas ir gegužė – atitinkamai 2,2 tūkst. ir 2,06 tūkstančio.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 5,47 proc. iki 826,78 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 3,29 proc. iki 194,9 mln. eurų: alaus – 10,24 proc. iki 50,3 mln. eurų, vyno – 7,1 proc. iki 24,1 mln. eurų, spiritinių gėrimų – mažėjo 0,2 proc. iki 117,6 mln. eurų, tarpinių produktų – 2,5 proc. iki 2,8 mln.

Seimui palaiminus naujas įstatymo pataisas, Lietuvos parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų. Tiesa, bus leidžiama nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Naujiems pokyčiams jau ruošiasi ir didieji prekybininkai, kurie parduotuvių vietose pradėjo statyti specialius automatus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susisiekimo ministras Marius Skuodis bei žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį bendrame laiške paragino Europos Komisiją (EK) stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

Vyriausybės suinteresuota, kad sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ tęstų veiklą ir išsaugotų darbo vietas, teigia su įmonės profesinių sąjungų vadovais susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė. Sankcionuota įmonė veiklą gali tęsti dėl to, kad valdžia jai paskyrė laikinąjį administratorių, teigiama Vyriausybės komunikacijos departamento pirmadienį išplatintame pranešime.

Per antrąjį šių metų ketvirtį pasaulyje parduota 59,652 mln. asmeninių kompiuterių – 16,6 proc. mažiau nei prieš metus, rodo rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ paskelbti išankstiniai duomenys. Ataskaitoje pažymima, jog nepaisant metinio nuosmukio septintą metų ketvirtį iš eilės, rinka rodo teigiamas tendencijas – balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu, užfiksuotas pristatymų augimas.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.

Jau kuris laikas turistų pamėgtoje Graikijos Rodo saloje siaučia didžiuliai gaisrai. Salos valdžia ir šalies vyriausybė evakuoja nelaimės paveiktus gyventojus ir keliautojus. Kai kurie užsienio kelionių organizatoriai atšaukė keliones į salą. Tačiau iš Lietuvos kelionės vis dar vyksta. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paaiškino, kada kelionė gali būti nutraukiama ir kokios yra keliautojų teisės.

Latvijos skrydžių bendrovė skelbia lėktuvų bilietų išpardavimą, kuris tęsis iki trečiadienio. Bendrovė siūlo gana pigius bilietus tiek norintiems pakeliauti po Europą, tiek ir toliau – Vidurio Rytus ar Afriką. Oro bendrovės interneto svetainėje bilietus su nuolaida galima užsisakyti iki liepos 26 dienos, o skristi nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d. Pigiausia siūloma akcijos kelionė yra iš Vilniaus į Rygą. Bilietas į vieną pusę kainuoja 33 eurus, o į abi – 59 eurus.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Aukščiausio rango Kinijos lyderiai pirmadienį vykusiame 24 asmenų Politinio biuro posėdyje pareiškė, kad šalies ekonomika susiduria su naujais sunkumais ir iššūkiais, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Pastarosiomis dienomis turistų pamėgtą Graikijos Rodo salą niokoja miškų gaisrai, iš salos skubiai evakuojami žmonės. Užsienio operatoriai atšaukia naujas keliones į salą, tačiau Lietuvos verslas, panašu, ir toliau lyg niekur nieko skraidins keleivius. Savaitgalį visą pasaulį apskriejo liepsnų niokojamos ir evakuojamos Rodo salos vaizdai. Bėgdami nuo miškų gaisrų daugelis poilsiautojų priversti patogius viešbučius pakeisti į mokyklų sporto sales ir karštligiškai bandyti ištrūkti iš salos.

Lietuvos orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ įsigijo naują orlaivį „Airbus A321“. Tai jau šeštasis įmonės orlaivis. Komercinius skrydžius jau pradėjęs „Airbus A321“ registruotas Lietuvoje, jo salonas talpina 220 ekonominės klasės vietų, jis aptarnauja įmonės klientus Europoje, pranešė įmonė. Šiuo metu „GetJet Airlines“ orlaivių parke yra „Boeing“ 737-800 ir „Airbus“ A320-200 tipų orlaiviai.

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“, atsigaunanti po oro susisiekimo sutrikimų pernai, sukeltų Rusijos invazijos į Ukrainą, grynąją pelną savo finansinių metų pirmąjį ketvirtį išaugino 3,5 karto – gerokai labiau nei prognozavo ekspertai. Pasak Airijos aviakompanijos pranešimo, grynasis pelnas balandžio-birželio mėnesiais išaugo iki 662,9 mln. eurų nuo  187,5 mln. eurų per tą patį laikotarpį metais anksčiau, įplaukoms didėjus 40 proc. iki 3,65 mlrd. eurų.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 91,7 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji sumažėjo 2 proc. iki 80,8 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 40 proc. ir siekė 23,5 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo kuro brangimas, 10 proc.

Klaipėdos automobilių dalių pardavėja „Autoaibė“ iš nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ nusipirko prekybos centro Klaipėdoje „Smiltė“ patalpas. Sandorio suma neskelbiama, pranešė „Eika“. „Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis teigė, kad keičiantis rinkos sąlygoms ir vartotojų įpročiams sprendimų, kaip racionaliai išnaudoti prekybos centrą, bendrovė ieškojo kelerius metus.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai mano, kad antrasis šių metų pusmetis turėtų būti ramus bei stabilus, o dalis jų į antrąją 2023 metų pusę žvelgia su atsargiu optimizmu, rodo naujausia apklausa. Medicinos banko užsakymu atlikta apklausos duomenimis, 50 proc. įmonių vadovų mano, kad liepą-gruodį jų pajamos liks to paties lygio, kaip ir pirmąjį metų pusmetį, 40 proc. verslų tikėjosi, kad ir pelno pavyks uždirbti tiek pat. Daugiau kaip trečdalis, arba 35 proc.

Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 139 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei 2022 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžioji dalis – 111,3 mln. eurų – sugrąžinta privatiems asmenims ir įmonėms, 27,7 mln. eurų sugrąžinta valstybės institucijoms, pranešė Lietuvos antstolių rūmai. „Pasibaigus pandemijos sukeltiems staigiems svyravimams, bendras naujų skolų srautas pastaruoju metu išlieka stabilus“, – teigiama pranešime.

Bulgarijos parlamentas pritarė Roseneco naftos terminalo netoli Burgaso ilgalaikės nuomos Rusijos koncernui „Lukoil“ sutarties nutraukimui pirma laiko, terminalo valdymo grąžinant valstybei, skelbia agentūra praneša „Bloomberg“. Šį terminalą, aptarnaujantį „Lukoil“ valdomą didelio pajėgumo naftos perdirbimo gamyklą prie Juodosios jūros, koncesijai Rusijos koncernas gavo 2011-aisiais, o pernai Bulgarijos laikinoji vyriausybė sutartį pratęsė 24 metams.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba (TTJA) išdavė pirmąjį leidimą europinės vėžės gelėžinkelio „Rail Baltica“ pagrindinės linijos tiesimui. „Departamentas išdavė leidimą tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją Kohilos ruože. Trasa suskirstyta į projekto ruožus, o išduotas statybos leidimas yra pirmasis, leidžiantis statybos darbus pagrindinėje trasoje“, – nurodo TTJA.

Socialinis tinklas „Twitter“ pirmadienį pristatė naują logotipą: vykdant platesnę prekės ženklo pertvarką, vietoje mėlyno paukštelio dabar naudojamas simbolis „X“. Interneto svetainėje jau rodomas naujasis bendrovės logotipas – baltas iksas juodame fone. „Twitter“ savininkas Elonas Muskas ir naujoji generalinė direktorė sekmadienį pareiškė, kad tinklas atsisako paukščio logotipo, bus pervadintas į „X“ ir sparčiai žengs į mokėjimų, bankininkystės ir prekybos sritis.

Lietuviškas bankas „Mano bankas“ nuo liepos 18 dienos padidino 12  ir 18  mėnesių terminuotųjų indėlių palūkanas iki 4,15 proc. Be to, tiek įmonėms, tiek gyventojams „Mano bankas“ moka palūkanas ne tik už indėlius, bet ir už lėšų laikymą einamosiose banko sąskaitose. Už lėšų likutį, lygų ar viršijantį 50 tūkst. Eur, mokamos 1,50 proc. metinės palūkanos. Tai neįpareigoja klientų nuolat turėti pinigų likučių sąskaitoje, tačiau suteikia galimybę uždirbti.

Kaimyninės šalies Vyriausybė nusprendė panaikinti akcizus sidrui ir kriaušių sidrui. Jau netrukus mokestis už gėrimus, pagamintus iš obuolių ir kriaušių, kurių alkoholio kiekis neviršija 5 proc. tūrio, bus 0 zlotų. Tikimasi, kad tai lems 10 proc. mažesnes kainas, teigia įstatymo pataisų projekto autoriai, praneša vietos žiniasklaida. Nuo 2023 m. spalio 1 d. akcizas sidrui ir kitam alkoholiui, pagamintam iš obuolių ir kriaušių, kurio alkoholio koncentracija neviršija 5 proc. tūrio, bus 0 zlotų.

Įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymo savivaldybėms tvarką – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonams kitąmet siūloma skirti joms faktiškai įplaukusias lėšas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teigimu, tokiu atveju trys savivaldybės atsidurtų geresnėje padėtyje. Iniciatyvą kritikuoja ir parlamento teisininkai.  Vilniaus rajonas šiemet gauna 79,9 proc. jo gyventojų sumokėto pajamų mokesčio, o 20,1 proc.

Pakankamai daug diskusijų kyla dėl laivybos Lietuvoje. Visų pirma pramoginės laivybos, kuri patiria didžiulę transformaciją. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota apie 600 papildomų laivų ir šis skaičius tik augs šaliai turtėjant. Bet trūksta švartavimosi vietų, degalinių, nuotekų iškrovimo vietų. Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) nuveikė puikų darbą – pastatė 500 bunų, kurios valo ir giliną Nemuną.

Jau beveik mėnuo, kai visame šalies prekybos sektoriuje nemokamai nebedalijami labai lengvi vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau pastebi į naudą aplinkai besikeičiančius pirkėjų įpročius – skaičiuoja, kad vienkartinių plastikinių maišelių nebesirenka kas trečias pirkėjas.

Apdailos, statybinių medžiagų ir sodo prekių prekybos tinklą „Depo“ valdanti Latvijos kapitalo bendrovė „Depo DIY LT“ pernai uždirbo 3,4 mln. eurų grynojo pelno – 7,1 karto daugiau nei 2021 metais (0,48 mln. eurų). Šiemet bendrovė planuoja plėtrą.  Bendrovės pajamos augo 32 proc. iki 167,2 mln. eurų (126,3 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.  Šiemet „Depo DIY LT“ planuoja dar vieną parduotuvę atidaryti Kaune.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.