Tai numatančius įstatymus pasirašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jie įsigaliojo nuo pirmadienio.
Kaip bandomoji priemonė, papildoma išmoka pensininkams pradėta taikyti 2020 m. Ji galiojo laikinai, nes buvo baiminamasi, kad papildomoms pensijoms neužteks pinigų valstybės biudžete. Tačiau dabar tokia išmoka įteisinta neribotą laiką.
„14-osios pensijos įstatymas ir kiti teisės aktai, kuriais remiami senjorai, yra gero valdžios institucijų bendradarbiavimo rezultatas. Senjorai yra mūsų turtas, jie nusipelno padorių gyvenimo sąlygų“, – pirmadienį sakė A. Duda.
Papildoma pensija skirsis priklausomai nuo to, kokio dydžio įprastinę išmoką gauna gyventojas. Visa ji mokama bus tiems, kieno pensija neviršija 2,9 tūkst. zlotų (646 eurų).
Lenkijos Šeimos ir darbo ministerijos duomenimis, 14-ąją pensiją gaus apie 8,3 mln. gyventojų, o 5,8 mln. iš jų galės gauti visą išmoką.
Skaičiuojama, kad šiemet 14-oji pensija mokesčių mokėtojams kainuos 11,6 mlrd. zlotų (2,58 mlrd. eurų), o 2026 m. ši suma padidės iki 13,1 mlrd. zlotų (2,92 mlrd. eurų).
Taigi, kiekvienam pensininkui jau šiemet bus papildomai išmokėta vidutinė 311 eurų dydžio 14-a pensija.
13-ą pensiją, kaip papildomą išmoką prie įprastinių pensijų, lenkai gavo prieš Velykas.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais lenkams turėtų būti išmokėta ir 14-a pensija už šiuos metus.
Be kita ko, Lenkijos valdžia neseniai pristatė naujas socialinės gerovės priemones, tarp kurių – išmokos vaikui padidinimas nuo 500 zlotų (111 eurų) iki 800 zlotų (178 eurų) per mėnesį, nemokami vaistai vyresniems nei 65 m. ir jaunesniems nei 18 m. asmenims, taip pat greitkelių rinkliavų panaikinimas privatiems vairuotojams.
Pasak Vyriausybės pranešimų, šios programos valstybės biudžetui kasmet kainuotų 26 mlrd. zlotų (5,77 mlrd. eurų).
Kaip skelbia Lenkijos valdžios institucijos, pernai vidutinė senatvės pensija šioje šalyje siekė 551 eurą (perskaičiavus iš zlotų). Dėl indeksavimo, šiemet ji turėtų būti didesnė.
„Sodros“ duomenimis, dabar Lietuvoje vidutinė senatvės pensija sudaro beveik 540 eurų.
Lenkijoje ir Lietuvoje pensijų sistemos yra panašios, bet turi ir esminį skirtumą. Kitaip nei mūsų šalyje, kaimynystėje (ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje ar Estijoje) pensijos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Vis dėlto dėl taikomo neapmokestinamojo dydžio didesnė dalis pensininkų Lenkijoje nemoka pajamų mokesčio.
Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija siekia užsitikrinti jau trečią daugumą iš eilės.
Birželio mėnesį šalies vadovybė daugiau kaip trečdaliu (iš viso daugiau nei 5,4 mlrd. eurų) padidino valstybės biudžeto deficitą.
Paprastai kalbant, jie surinks daug mažiau mokesčių, nei patirs išlaidų. Trūkstamą lėšų dalį teks skolintis ir už jas mokėti palūkanas, kurios finansuojamos iš surenkamų mokesčių.