Gamyklos darbuotojų atstovai ruošiasi protestui prieš Vyriausybę ir kitas institucijas, kurios esą daro nepakankamai, kad būtų išsaugotas žmonių darbas ir pajamos.
Tuo metu Kėdainių rajono meras apgailestauja, kad šiuo klausimu savivaldybė mažai ką gali padaryti.
Sankcijos pritaikytos rusų milijardieriui
„Lifosa“ priklauso Šveicarijoje įsikūrusiai „Eurochem Group AG“ grupei, kurios galutinis naudos gavėjas yra Rusijos turtuolis Andrey Melnichenko. Dėl ryšių su Kremliaus režimu, kuris tęsia karą Ukrainoje, jam yra taikomos tarptautinės sankcijos.
Liepos pradžioje „EuroChem“ pranešė ketinanti inicijuoti Lietuvoje veikiančios „Lifosos“, kuriai Finansų ministerija yra paskyrusi laikinąjį administratorių, gamyklos laikino konservavimo procesą.
Pasak pranešimo, trąšų gamykla bus stabdoma esą neradus sprendimo, kuris leistų efektyviai vykdyti įmonės veiklą turint prieigą prie būtinų gamybai žaliavų tiekimo ir distribucijos grandinės, bendrovė nuo spalio bus priversta pradėti gamyklos laikino konservavimo procesą.
„Dėl to iškyla pavojus prarasti daugumą gamykloje sukurtų darbo vietų. Taip nutarta po daugiau kaip metus trunkančių tiekimo grandinės sutrikimų ir žaliavų trūkumo, Lietuvos Vyriausybei pritaikius „Lifosai“ sankcijas ir paskyrus laikinąjį administratorių“, – nurodo gamyklos atstovai.
Esą pritaikius sankcijas ir atribojus bendrovę nuo pardavimų bei tiekimo grandinės, susidarė neįmanoma situacija, dėl kurios trūko būtinų gamybai žaliavų, buvo stabdoma gamyba, bendrovė turėjo ribotą prieigą prie rinkų ir finansinių išteklių.
„Per pastaruosius 15 mėn. palaikėme dialogą su Lietuvos valdžios institucijomis, kad rastume abiem pusėms priimtiną susitarimą, kuris leistų „Lifosai“ toliau vykdyti efektyvią veiklą, užtikrinant, kad būtų visiškai laikomasi ES sankcijų.
Deja, nėra galimybių toliau tvariai vykdyti veiklą aplinkoje su tiek apribojimų. Kaip atsakingas darbdavys turime priimti kai kuriuos svarbius sprendimus jau dabar“, – pranešime cituojamas „EuroChem Group AG“ direktorių valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius Samiras Brikho.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Lifosa“ turi 907 darbuotojus, kurie uždirba vidutiniškai po 2,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Juos atleidus, daugelis kėdainiškių ilgiau ar trumpiau liktų be įprastinių pajamų. Jei nesusirastų darbo jiems tektų mokėti ir nedarbo išmokas.
Neigia, kad veikla apribota
Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose „Lifosa“ nurodo pernai gavusi 274 mln. eurų pajamų (2021 m. – virš 526 mln. eurų) ir uždirbo per 30 mln. eurų grynojo pelno (2021 m. – daugiau kaip 120 mln. eurų).
Bendrovė prognozuoja, kad šiemet jai išliks ribotos galimybės apsirūpinti žaliavomis ir parduoti produkciją, todėl gamyba esą bus vykdoma minimaliu pajėgumu.
Vis dėlto už sankcijų įgyvendinimą atsakinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) neigia, kad jos riboja Kėdainių gamyklos verslą.
„Informuojame, kad „Lifosa“ verslo veikla nėra apribota ir Tarptautinių sankcijų įstatyme numatytas laikinojo administratoriaus institutas leidžia bendrovei tęsti veiklą laikantis bei įgyvendinant sankcijas“, – komentavo FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.
Anot jos, administratorius užtikrina, kad iš įmonės sandorių tiesioginės ar netiesioginės naudos negautų subjektai, kuriems taikomos sankcijos (t.y. netiesioginis naudos gavėjas A. Melnichenko – aut. past.), taip pat kitų tarptautinių sankcijų laikymąsi įmonės veikloje, pasirenkant atitinkamas priemones ir įrankius rizikai sankcijų pažeidimo srityje suvaldyti.
„Bendrovės valdymo organai ir toliau vykdo savo funkcijas bei priima sprendimus, tačiau atitinkamiems įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir vadovo sprendimams ir toliau yra reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas“, – aiškino M. Zdanauskaitė.
Į klausimą, kodėl Belgijoje tai pačiai grupei priklausanti panaši trąšų gamykla veikia, o Lietuvoje gali būti sustabdyta, ji atsakė taip:
„Belgijos nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už sankcijų įgyvendinimą, priimtų sprendimų nekomentuojame ir esant poreikiui prašome tiesiogiai kreiptis į jas.“
Belgijoje su valdžia susitarė?
Pasak „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistės Indrės Mažeikienės, Belgijoje veikianti ir „EuroChem“ priklausanti bendrovė „EuroChem Antwerpen NV“ veikia pagal pasiektą susitarimą su Belgijos kompetentingomis institucijomis.
„Belgijos finansų ministerija priėmė sprendimą, kad bendrovei netaikomi jokie apribojimai įmonės veiklai, turtui ar lėšoms, jei ji laikysis sankcijų atitikties įstatymų. Bendrovė įsipareigojo užtikrinti, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai nebūtų skiriami arba naudojami sankcionuotų asmenų naudai.
Kad būtų užtikrintas aukščiau išvardintų įsipareigojimų laikymasis, bendrovės veikla yra reguliariai audituojama ES licencijuoto nepriklausomo atitikties sankcijų politikai auditoriaus“, – komentavo įmonės atstovė.
Ji priminė, kad tiek „EuroChem Antwerpen NV“, tiek „Lifosa“ yra gamybos bendrovės.
„Norint, kad jų veikla būtų pelninga ir nepertraukiama, jos turi būti didesnės žaliavų tiekimo ir produkcijos pardavimų grandinės dalimi. Tai užtikrina stabilų žaliavų tiekimą ir pajamų srautą nepertraukiamos gamybos palaikymui.
Kaip parodė pastarieji metai, neturėdama galimybės gauti kokybiškų žaliavų konkurencingomis kainomis ir atkirsta nuo pasaulinio klientų tinklo, „Lifosa“ patyrė didelius nuostolius ir toliau nėra pajėgi vykdyti veiklos tokiomis aplinkybėmis“, – aiškino I. Mažeikienė.
Savivaldybė rašo raštus aukščiau
Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis apgailestauja, kad sustabdžius įmonę daugybė rajono gyventojų gali likti be darbo.
„Kėdainių rajono savivaldybės vadovų noras – matyti visas rajono įmones dirbančias. Šiuo atveju norėtųsi, kad bendrovė dirbtų ir duotų pridėtinę vertę nepažeisdama sankcijų“, – komentavo meras.
Jis priminė, kad „Lifosoje“ dirba arti 1 tūkst. darbuotojų. Tuo metu pačiuose Kėdainiuose gyvena kiek daugiau nei 23 tūkst. žmonių.
„Įmonės sustabdymas paveiks šiuos žmones, jų šeimas ir gamyklą aptarnaujančias įmones. Tai nėra maža mūsų krašto bendruomenės dalis. Labai gaila, kad „lifosiečiai“ gyvena nežinioje ir įtampoje“, – apgailestavo V. Tamulis.
Kėdainių meras pripažino, kad savivaldybė neturi veiksmų plano tuo atveju, jei iš tikrųjų bus atleista dauguma trąšų gamyklos darbuotojų.
„Savivaldybė neturi svertų, galinčių daryti įtaką įmonės veiklai, tačiau turi norą, kad gamykla dirbtų nepažeisdama reikalavimų. Yra išsiųsti raštai Vyriausybės vadovams, ministerijoms, kad būtų ieškoma sprendimų, leisiančių „Lifosai“ įveikti iššūkius ir tęsti veiklą“, – aiškino V. Tamulis.
Darbuotojai planuoja protestuoti prieš Vyriausybę
Trečiadienį Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” kartu su Nepriklausoma „Lifosos darbuotojų profesine sąjunga prie Vyriausybės rengia mitingą. Jame esą informuos visuomenę apie „vangias valdžios pastangas“ užkirsti kelią darbuotojų atleidimams, darbo vietų naikinimui, biudžeto pajamų išsaugojimui.
„Esame pasipiktinę Vyriausybės abejingumu ir neveiksmingumu, kai vengiama prisiimti atsakomybę ir įvertinti tai, kokius didžiulius nuostolius patirs Lietuva, sustabdžius vienos iš didžiausių Lietuvos įmonių veiklą. <...>
„Reikalaujame, kad Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savo kompetencijų ribose imtųsi visų diplomatinių, politinių, ekonominių priemonių, kad būtų pašalintos perteklinės kliūtys, dėl kurių įmonė nebegali tęsti veiklos“, – sako „Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Darbuotojų atstovai reikalauja iš valdžios pastangų rasti sprendimus, kurie leistų įmonei dirbti visu pajėgumu ir išsaugoti darbo vietas bei mokesčių įplaukas į šalies biudžetą.
Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė „Lifosa“ profesinių sąjungų vadovais – įmonės darbuotojų profesinės sąjungos vadovu Kęstučiu Šlama ir įmonės nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininku Vitalijumi Varnu.
Pasak Vyriausybės pranešimo, jos interesas yra sėkminga tolesnė įmonės veikla ir darbo vietų išsaugojimas. Esą dėl to ir buvo paskirtas laikinasis – priešingu atveju įmonė veiklos tęsti nebūtų galėjusi:
„Tačiau valstybė ar laikinasis administratorius įmonės nevaldo, už tai kaip ir anksčiau yra atsakingi tiesioginiai jos vadovai.“
Laikinojo administratoriaus funkcija – verifikuoti sandorius teisiniu atžvilgiu, užtikrinti, kad jų naudos gavėju nebūtų su įmone tiesiogiai susiję asmenys, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sakė premjerė.
Paskyrus laikinąjį administratorių, už įmonės valdymą, jos komercinę veiklą lieka atsakingi „Lifosa“ valdymo organai, jos veiklos vykdymas ekonomiškai naudingiausiu ir darbuotojų interesus geriausiai atliepiančiu būdu išlieka bendrovės atsakomybėje.
„Atitinkamai ir sprendimas inicijuoti gamyklos laikino konservavimo procesą, apie kurį pranešta liepos pradžioje, priimtas tik pačių bendrovės valdymo organų“, – nurodo Vyriausybė.
Valstybės institucijos ar laikinasis administratorius esą taip pat negali paveikti ir situacijos žaliavų rinkose ir trikdžių pardavimų grandinėje, kilusių tarptautiniu mastu po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
Vyriausybės žiniomis, „Lifosa“ yra pateikusi siūlymus dėl tolesnės veiklos laikinajam administratoriui, kuris šiuo metu analizuoja juos sankcijų kontrolės požiūriu.
