Verslas

Vandeniliu varomas autobusas nuo antradienio iki penktadienio bus bandomas ir Vilniuje, pranešė Vilniaus savivaldybė. Pirmą kartą jis išbandytas Kaune praėjusį šeštadienį.  Vilniaus savivaldybė rugpjūčio pabaigoje pranešė planuojanti įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų, kurie pakeis dyzelinius – miesto taryba pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte vystymui. Viso projekto vertė viršys 8 mln. eurų.

Ne paslaptis, kad privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turi mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nebent jie yra draudžiami valstybės lėšomis. Jei šie įsipareigojimai nevykdomi, kaupiasi skola ir pinigai gali būti nurašomi nuo asmeninių sąskaitų. Asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniuose tinkluose teigė nemokantis PSD jau porą metų, tad skola siekia tūkstančius.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad mokesčių reformos projektą jau galima laidoti ir jis nebus priimtas. Ji taip pat tikino, kad socialdemokratai numatytiems mokestiniams pakeitimams pritarti negali. „Tokiai (mokesčių – ELTA) reformai, kokia yra dabar pasiūlyta, mes, socialdemokratai, tikrai pritarti negalime. Pasidėjo naujas politinis sezonas – ir vėl valdantieji tarpusavyje nesusikalba.

Patekus į Lietuvą su Rusijoje registruotu automobiliu, vairuotojui, kuris nevyksta Kaliningrado tranzitu, grės automobilio konfiskacija, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Taip ji komentavo atnaujintą Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, draudžiantį į Europos Sąjungą (ES) net laikinai įvežti automobilius iš Rusijos.

Nemunu iš Klaipėdos į Kauną rugsėjo 1-ąją atgabentas vienas iš trijų sinchroninių kompensatorių pirmadienio vakarą iš Marvelės prieplaukos specialiai paruoštu maršrutu pajudės link Alytaus transformatorių pastotės.  „Litgrid“ teigimu, pirmieji du milžiniško – daugiau nei 460 tonų sveriančio kompensatoriaus komponentai Alytų pasieks ankstų antradienio rytą, o likusios dvi didžiausios ir sunkiausios įrenginio dalys – generatoriaus statorius ir dangtis – naktį iš antradienio į trečiadienį.

Vasaros pabaigoje, prieš mokslo metus, nekilnojamojo turto (NT) nuomos rinka būna aktyviausia – atsilaisvina dalis prieš tai nuomotų butų ir ieškoti naujų namų pradeda į didžiuosius miestus atsikraustantys studentai. Dėl to esą sukyla ir kainos. Specialistai pastebi, kad studentai dažniausiai ieško arba 1 kambario, arba 3–4 kambarių butų, kur galėtų gyventi keliese. Vis tik didžiąją dalį skelbimų sudaro 2 kambarių butai.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus nepakliūti į sukčių pinkles. Jie sugalvojo naują būdą vilioti pinigus socialiniame tinkle „Facebook“. Oficialioje paskyroje bankas gyventojus informuoja: „Pastaruoju metu pastebime naują sukčiavimo būdą. Sukčiai įsilaužia į gyventojų „Facebook“ paskyras ir jų vardu per „Messenger“ susirašinėjimo platformą siunčia žinutes visiems nulaužtų paskyrų kontaktams neva laimėję loterijoje ir norintys tariamą laimėjimą pasidalinti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį atvyko į Bangladešą, siekdamas įtvirtinti Paryžiaus strategiją pietinėje Azijos dalyje ir atsverti, jo teigimu, naująjį imperializmą regione, kuriame vis labiau plečiasi Kinijos įtaka.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 7,5 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 50,06 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,29 tūkst. (20,6 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Rugpjūtį užregistruota 7,59 tūkst. naujų bedarbių – 2,4 proc. mažiau nei liepą. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 9,03 tūkst.

Atliekų tvarkymo grupė „Ekonovus“ pernai uždirbo 2,4 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei 2021 metais (apie 1,1 mln. eurų), jos pajamos padidėjo 37 proc. iki 35,2 mln. eurų (25,7 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Visoje Lietuvoje veikianti „Ekonovus“ planuoja, kad šiemet jos pajamos sumažės 3,6 proc. iki 33,9 mln. eurų, ji ketina toliau plėsti veiklos geografiją ir paslaugas bei išlaikyti lyderės pozicijas šalies atliekų tvarkymo rinkoje.

Pirmadienį Finansų ministerijai paskelbus atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, tampa aišku, kiek nuo kitų metų bus didinamos senatvės ir kitų rūšių pensijos. Dalis ministerijos prognozių yra kiek geresnės už buvusias birželį. Dėl to ir pensijos bus keliamos kiek daugiau, nei buvo manyta – 9,58 proc. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, kasmet pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.

Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšų krovą pernai nutraukęs Klaipėdos uosto Birių krovinių terminalas (BKT) atnaujino veiklą, skelbia jo pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis.  „Dideli laivai grįžo į BKT. Mes vėl veikiame“, – feisbuke rašė I. Udovickis.   Pasak jo, įmonė krauna lietuviškus grūdus.

Grožio klinikai „Estetus“ skirta 40 tūkst. eurų bauda už reklamoje naudojamus pacientų atvaIzdus, pranešė VVTAT. „Estetus“ nesilaikė Reklamos įstatyme numatyto draudimo sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, įskaitant pacientą vaizduojantį aktorių“, – pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).  Anot tarnybos, dėl galimo pažeidimo ji ne kartą kreipėsi į bendrovę, teikė rekomendacijas dėl reklamos, tačiau atsakymų į VVTAT siųstus...

Rugsėjo 4–10 d. didmeninė elektros kaina padidėjo 14 proc. – iki 127,5 Eur/MWh, kai ankstesnę savaitę buvo 111,8 Eur/MWh praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Ši savaitė elektros vartotojams yra antra brangiausia šiemet – brangiau elektra kainavo tik rugpjūčio 21–27 d., kai vidutinė savaitės kaina pasiekė 142,58 Eur/MWh. Tiesa, pernai tokiu pačiu metu ši kaina buvo 351,06 Eur/MWh.

Prekybos tinklas pirmadienį atidarė dar vieną autonominę parduotuvę Vilniuje, adresu Kalvarijų g. 2. Šalia viešojo transporto stotelės „Žaliasis tiltas“ pradedanti veikti autonominė parduotuvė skiriasi nuo kitų, praneša bendrovė. „Prieš pusantrų metų rinkai pirmieji pristatėme inovaciją – autonomines parduotuves.

Lietuvos muitinė, įgyvendindama tarptautines ir Lietuvos Respublikos taikomas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai informuoja, kad per 2023 m. rugpjūtį 53 kartus neįleido arba apgręžė krovininius automobilius, bandžiusius įvežti į Lietuvos ar Europos Sąjungos teritoriją prekes, ir neatitikusius reikalavimų dėl taikomų sankcijų. Nuo metų pradžios iš viso buvo 712 tokių atvejų, kai prekės nebuvo įleistos į Lietuvą.

Klaipėdos rajono savivaldybė planuoja, kad vos per kelerius metus rajonas pasikeis neatpažįstamai – vis daugiau gyventojų visose seniūnijose sulauks asfaltuotų gatvių, šaligatvių, apšvietimo. Anot jų, vien šiuo metu visame Klaipėdos rajone vykdomi kelių rekonstrukcijos darbai, kurių vertė – beveik 23 mln. eurų. „Nuolat augantis rajono gyventojų skaičius, bei per 1000 km kelių, iš kurių apie 800 km – žvyrkeliai, įpareigoja skirti didelį dėmesį saugiai bei patogiai infrastruktūrai.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlo valstybės biudžeto  lėšomis nefinansuoti antros pensijų pakopos. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje ji siūlo įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant GPM lengvatą antros pakopos pensijų fondų įmokoms.

Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose per liepą padidėjo 270 mln. eurų arba 5,2 procento. Liepos pabaigoje Lietuvos kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių.  Palyginti su birželiu, labiausiai didėjo vienerių metų trukmės indėliai – jų padaugėjo 257 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Einamieji indėliai liepą siekė 15,9 mlrd. eurų, palyginti su birželiu, jų sumažėjo 281 mln. eurų, o terminuotieji – 5,5 mlrd. eurų.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų nebeteiks taupomojo indėlio paslaugos. Kitaip nei terminuotasis indėlis, taupomasis leido klientams bet kada jį papildyti ir atsiimti dalį lėšų nesuėjus terminui. „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė paslaugos atsisakymą paaiškino taip: „Prieš keletą metų savo klientams pasiūlėme labai panašią, tačiau kur kas funkcionalesnę paslaugą – E.taupyklę.

Europos Komisija pirmadienį sumažino euro zonos ekonomikos augimo 2023 metais prognozę nuo 1,1 proc. iki 0,8 proc., daugiausia dėl prastų Vokietijos rezultatų. „Pastarieji duomenys patvirtina, kad ekonominis aktyvumas Europos Sąjungoje pirmąjį pusmetį buvo silpnas dėl rimtų sukrėtimų“, – nurodė ES vykdomosios valdžios institucija. Euro zonos infliacijos šiemet prognozė sumažinta nuo 5,8 proc. iki 5,6 proc.

Baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos kaltinamuoju esantis „Grigeo Klaipėda“ ir „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prašo teismo panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. „Iš tikro ta kardomoji priemonė labai apsunkina darbo santykius, komandiruotes ir keliones. Turim savo įmones šalia esančioje Latvijoje, reikalingas išvažiavimas, reikalinga greit išvažiuoti, ryte išvažiuoju, vakare grįžtu. (...) Tas pats Lenkija.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda unikalius 1 MW eksperimentinės baterijos ir šiluminės energijos kaupimo sistemos bandymus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skelbia nustačiusi, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba diskriminuoja vyresnius nei 36-erių metų amžiaus studentus. Tarybos sprendimu, į paramą studentams, įsipareigojusiems po studijų dirbti savivaldybės įstaigose, pretenduoti gali tik jaunesni asmenys.

Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir „Amber Grid“ diegs vieningą verslo, žmogiškųjų išteklių, projektų bei rizikų ir atitikties valdymo skaitmeninę platformą. Jai įsigyti bendrovės paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą, pirmadienį pranešė elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“. Pasak grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovo Tomo Varnecko, siekiama standartizuoti ir susieti įmonių veiklos procesus, padidinti jų integraciją bei efektyvumą.

Baltijos šalyse sumažėjus vėjo energijos gamybai didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 127,48 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 13 proc. iki 122,82 euro. Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę nukrito 66 proc. ir siekė 17,37 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 42 proc.

Baltarusijai sustabdžius pasų išdavimą ambasadose ir konsulatuose, į Lietuvą nuo režimo pabėgę baltarusiai galės kreiptis į Migracijos departamentą dėl užsieniečio paso išdavimo. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė prognozuoja, kad norinčių išsiimti užsieniečio pasą baltarusių skaičius ženkliai išaugs, o tai, pasak jos, dar labiau padidins šiuo metu institucijai tenkantį darbo krūvį. „Tai yra labai svarbi naujiena.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

Žinomas ekonomistas neteko savo tėčio Mykolo Maurico, su kuriuo atsisveikino praėjusį savaitgalį. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Ž. Mauricas pasidalijo jautria žinute: „Savaitgalį į kitą pasaulį išlydėjau savo tėvelį Mykolą Mauricą. Mykolas man buvo ne tik mylimas ir mylintis tėtis, bet ir labai brangus bei artimas draugas, su kuriuo patyrėme daugybę įdomių akimirkų. Mano tėvelio kelionė šioje žemėje truko 75 metus.

Siekdama sumažinti gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams, valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ teigia iš anksto užfiksavo penktadalio kitų metų pirmąjį ketvirtį buitiniams vartotojams planuojamo patiekti dujų kiekio kainą.

Kinijos nacionalinės statistikos tarnybos šeštadienį paskelbti duomenys parodė šalies vartotojų kainų indekso metinį prieaugį 0,1 proc. – antroji pagal dydį pasaulio ekonomika išbrido iš defliacijos, nepaisant vangaus vidaus vartojimo, kuris apsunkina šalies ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Liepą, pirmąkart per daugiau kaip dvejus metus, buvo užfiksuota 0,3 proc. metų defliacija. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai pranašavo spartesnę metų infliaciją rugpjūtį – 0,2 procento.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad Seimui nepriėmus mokesčių reformos, Lietuva gali negauti iki 250 mln. eurų, numatytų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) fondo. Jis taip pat akcentavo, kad beveik visos šios lėšos jau yra išleistos ir už tai reikia susimokėti. „Yra daug Vyriausybės įsipareigojimų gyventojams, kelti pensijas, viešo sektoriaus atlyginimus, krašto apsaugos finansavimą, tam pinigų neturima.

Taivane pirmadienį atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija, kuri turėtų paskatinti spartesnį šių technologijų vystymąsi ir naujų kūrimą. Į laboratorijos įrangą 1,5 mln. eurų investavo 14 Lietuvos lazerių ir fotonikos įmonių, tokią pat sumą investavo ir Taivanas, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, tai dar vienas žingsnis, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą.

Siauromis senamiesčio gatvelėmis keliones trumpinantiems ar betiksliai riedantiems vairuotojams jau kitąmet teks keisti šiuos ydingus įpročius ar jų išvis atsisakyti. Ties įvažiavimais iš Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono gatvių ir Karaliaus Mindaugo prospekto bei išvažiavimuose įdiegta Mažų emisijų zonos sistema, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministerija gerina birželį skelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad šalies ekonomika šiemet smuks 0,4 procento. Birželį manyta, kad ekonomika smuks 1 procentu. Kitais metais prognozuojamas 1,7 proc. ekonomikos augimas, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Birželį manyta, kad BVP 2024 metais augs 2,5 procento. „Po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,5 procento. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (13,5 proc.) ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (1,2 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc.

Degalų kainos Baltijos valstybių mažmeninėje rinkoje per savaitę iki rugsėjo 8-osios imtinai kiek pakilo tik Lietuvoje. Latvijoje jos buvo stabilios, o Estijoje degalinių operatoriai praėjusį penktadienį surengė laikinu kainų sumažinimu išreikštą protesto akciją. Vieną dieną Estijoje trukusios kainų sumažinimo akcijos tikslas buvo atkreipti dėmesį į tiriamą galimą bendrovės „Olerex“ sukčiavimą dėl biologinių priedų dalies degaluose.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jau šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje gali siekti apie 2,5 proc. Pasak jo, dar yra daug erdvės prekių pigimui, o taip pat šiais metais toliau sulauksime defliacinių mėnesių. „Tęsis tą pati tendencija, kurią matėme. (...) Metų pabaigoje ji (infliacija – ELTA) bus apie 2,5 proc. ir tam yra visi veiksniai. Matome, kad gamintojų kainų indeksas, Lietuvos parduodamos pramonės produkcijos kainos yra 8,5 proc.

Gyventojai pastebi, kad išaugus kainoms, mėnesio pabaigoje algos beveik nebelieka. Todėl dalis žmonių ėmė drastiškai taupyti, pavyzdžiui, atsisako dalies maisto produktų, vandens buteliuose, gazuotų gėrimų ar kavos. Taip pat dalis gyventojų rečiau lankosi kavinėse, restoranuose ar grožio salonuose. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje infliacija vis dar aukštesnė nei kitose Europos šalyse, bet žada, kad kitais metais ji bus dvigubai mažesnė.

Nuo 2014-ųjų iki 2024-ųjų pradžios galiojančią pelno mokesčio lengvatą filmų gamybai siūloma pratęsti dar penkeriems metams – iki 2028-ųjų pabaigos. Lengvatos tęsimą numatančią Pelno mokesčio įstatymo pataisą siūlo liberalas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, jau sukurta ekosistema užtikrina didelį Lietuvos konkurencinį pranašumą pritraukiant kino industrijos lyderius „Netflix“ ar HBO.

JAV prezidentas Joe Bidenas  sekmadienį sakė, kad JAV ir Vietnamas pasirašė susitarimą dėl puslaidininkių tiekimo grandinių, kad padėtų geriau išnaudoti patikimų partnerių pajėgumus. „Naujai pasirašytu bendradarbiavimo memorandumu dėl puslaidininkių tiekimo grandinių (...) bus įteisinta ši dvišalė partnerystė, siekiant geriau išnaudoti Vietnamo puslaidininkių ekosistemos pajėgumus ir paremti JAV pramonę“, – sakė J. Bidenas per spaudos konferenciją Hanojuje.

Kai kurie lietuviai skundžiasi, kodėl viešuoju transportu vis dar negali iš Vilniaus ar Kauno pasiekti pajūrio greičiau nei per 5 valandas ir kodėl tarp šių dviejų pagrindinių miestų negali keliauti naktimis. Vis tik šiuo klausimu vėžėjai didelių vilčių nesuteikia – esą koją kiša eismo taisyklės ir per mažas keleivių skaičius. Vieno skaitytojo teigimu, Lietuva – maža šalis, tad susisiekimo problemų būti neturėtų.

Kol vieni specialistai prognozuoja neišvengiamą krizę, kiti kalba apie galimą Lietuvos ekonomikos pakilimą. Bent kol kas labiausiai jis jaučiamas darbo rinkoje, kurioje daug gerų darbo pasiūlymų, o algos ant popieriaus siekia ir 8 tūkst. eurų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.

Seimas sekmadienį atmetė opozicinių demokratų siūlymą neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo autoriai sako, kad tokia PVM lengvata reikalinga dėl ekonominio neapibrėžtumo, bet projekto kritikai teigė, jog mažesnis maitinimo sektoriaus apmokestinimas būtų neteisingas kitų verslų atžvilgiu.

Į priekį stumiasi įstatymo pataisos, numatančios, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas. Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas sekmadienį per svarstymo stadiją balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo keturi parlamentarai, susilaikė 21 politikas.

Dabar – kaip niekada geras laikas rūpintis savo biudžetu ir skirti daugiau dėmesio taupymui. Sakysite, kad tam visada yra tinkamas metas? Esate visiškai teisūs. Tačiau tai itin aktualu, kai kainos parduotuvėse kyla nekontroliuojamai. Tiesa, tik ne LIDL, kurią net 43% iš apklaustų pirkėjų nominuoja pigiausia parduotuve. Ar jau išbandėte visas LIDL siūlomas galimybes? Nustebsite sužinoję, kad įmanoma sutaupyti dar daugiau.

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų. Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Gyventojai dar nenusiteikę uždaryti vasaros sezono. Nors ruduo neprastas ir pas mus, saulės ar gero oro žmonės ieško Turkijoje, Tunise ar Graikijoje. Paskutinės minutės kelionę į šias šalis galima įsigyti už 200 eurų. Tačiau kelionių organizatoriai pažymi, kad žmonės perka keliones ne tik rudeniui, bet ir žiemos sezonui. Tiesa, žiemą nuvykti į šiltus kraštus jau gali atsieiti 1 tūkst. eurų. Kelionių organizatoriai tikina, kad daugumai gyventojų vasara dar nesibaigė.