Vienoje socialinio tinklo grupėje kilo diskusija, kokių išlaidų reikėtų atsisakyti, kad pavyktų sutaupyti bent 20–100 eurų per mėnesį.
Vienas komentatorius iš karto pateikė sąrašą, kokių pirkinių reikėtų atsisakyti.
„Kava, rūkalai, alkoholis, gazuoti gėrimai, maistas į namus, vanduo buteliuose“, – vardijo vyras.
Daugelis šiam sąrašui pritarė.
„Yra keletas kategorijų, kurias galima vadinti pinigų siurbėlėmis. Ir visi šie dalykai yra nesveiki, tai yra alkoholis, cigaretės, vaikščiojimai į barus ir klubus, spontaniški pirkiniai (drabužiai, batai, niekučiai namams), prekės vaikams ir augintiniams, nes jiems niekada nieko negaila ir norisi visko kas geriausia. Todėl būtina sekti savo išlaidas ir nepirkti nereikalingų daiktų“, – rašė vilnietė.
Tačiau atsirado norinčių paprieštarauti, kad drabužiai ir batai yra investicijos.
Vis tik moteris laikėsi savo.
„Žinoma tai yra investicija, jeigu batus perkame kas pusmetį. Tačiau jeigu batus ar drabužius perkame kas mėnesį, tai yra pinigų švaistymas“, – tikino moteris.
Siūlo taupyti maistui
Nemažai diskusijos dalyvių vieni kitiems patarė pataupyti ir maistui.
Anot Miglės, geriausia pasidaryti savaitės meniu ir apsipirkti parduotuvėje tik vieną kartą per savaitę.
„Taip neliks pagundų eiti ir apsipirkinėti kasdien. Pinigų tikrai susitaupys“, – patarė mergina.
Kita komentatorė patarė mažiau valgyti ir gerti kavinėse ar restoranuose.
„Geriausia pietus neštis dėžutėje – ir pinigų susitaupo, ir svoris krenta, dviguba nauda“, – tikino moteris.
Reda pasakojo, kad daug pinigų išleisdavo kavai kavinėse.
„Suskaičiavau, kad beveik 80 eurų per mėnesį išleisdavau. Todėl nusprendžiau kavą gerti namuose.
Visiems reikėtų nuosekliai sekti išlaidas, tada ir paaiškėtų, kam daugiausiai pinigų išleidžiate. Vienas pažįstamas per mėnesį beveik 100 eurų išleisdavo sūreliams. Kiekvienas turime silpnybių, kurios ėda mūsų pinigus“, – pastebėjo Reda.
Vilnietis Tomas patarė taupyti atsisakant automobilio.
„Stengiuosi visur važiuoti dviračiu, automobilio nebeturiu. Tikrai susitaupo nemažai pinigų. Beje, su dviračiu dažnai mieste nuvykstu į reikimas vietas dar ir greičiau negu važiuočiau automobiliu.
Be to, jeigu automobilis ima daug kuro, galbūt verta jį pakeisti ekonomiškesniu“, – siūlė vyras.
Kristina sakė, kad 100 eurų per mėnesį sutaupo, nes atsisakė gelinių nagų, priklijuojamų blakstienų ir soliarumo.
„Visos paslaugos labai pabrango, ypač grožio. Todėl stengiuosi grožiu rūpintis pati, o ne eiti į salonus ir ten leisti šimtus eurų“, – patarė mergina.
Įmonės savo sąnaudas perkėlė vartotojams
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad energijos kainų šoko aplinkoje įmonėms dažnu atveju pavyko visą sąnaudų padidėjimą perkelti galutiniam vartotojui.
„Tiek Tarptautinio valiutos fondo, tiek Europos Centrinio Banko tyrimai rodo, kad pernai vidutinės įmonių pelno maržos buvo stabilios ar net padidėjo.
Tačiau tokia situacija nesitęs ilgai. Vis daugiau įmonių susiduria su krentančiomis kainomis. Labiausiai tai pastebima sektoriuose, dirbančiuose su žaliavomis ir prekių gamyba. Lietuvoje gamintojų kainos (be naftos) krenta jau kurį laiką, vadinasi, įmonės, aptarnaujančios ne tiesioginius vartotojų, bet kitų įmonių poreikius, patiria spaudimą mažinti kainas“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, infliacija išsikvepia ir galutinėse vartotojų kainose.
„Jau keturis mėnesius iš eiles kainos nekyla, ar net krenta. Paslaugų sektoriuje kainos vis dar auga, bet anksčiau ar vėliau jų augimas sustos ir čia“, – prognozavo V. Šimkus.
Infliacija dvigubai sumažės tik 2024 metais?
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, dėl infliacijos slopinamos vidaus ir užsienio paklausos Lietuvos ekonomika šiemet šiek tiek trauksis.
Anot TVF, šiemet Lietuvos ekonomika gali trauktis 1,4 proc., tačiau kitais metais turėtų augti 2,9 proc. Tiesa, TVF prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems 2023 m. antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.
Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje išliktų reikšmingai didesnė nei euro zonos vidurkis ilgesnį laikotarpį, nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.
Tiesa, pastaruoju metu skirtumas tarp infliacijos Lietuvoje (6,4 proc. rugpjūtį) ir euro zonoje (5,3 % rugpjūtį) traukiasi, o kainos šalyje ketvirtą mėnesį iš eilės mažėja (-0,2 proc. rugpjūtį). Be to, kadangi mūsų šalies ekonomika vejasi kitų euro zonos šalių ekonomikas, šiek tiek didesnė infliacija Lietuvoje yra įprastas reiškinys.
TVF prognozuoja, kad 2023 m. metinė infliacija Lietuvoje turėtų sumažėti nuo 6,4 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. metų pabaigoje, o 2024 m. pabaigoje ji turėtų sudaryti 3 proc.
