Kitais metais prognozuojamas 1,7 proc. ekonomikos augimas, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje skelbia ministerija. Birželį manyta, kad BVP 2024 metais augs 2,5 procento.
„Po ekonomikos sulėtėjimo šiemet, kitąmet numatomas grįžimas į augimo teritoriją. Darbo rinka išlieka atspari – tęsiasi spartus atlyginimų augimas, kuris šiemet išliks dviženklis ir bus didesnis nei vidutinė metinė infliacija, o tai pozityviai veiks gyventojų perkamąją galią ir namų ūkių vartojimą. 2024 metais, projektuojama, kainų augimo tempas toliau lėtės ir grįš į tvaresnes ribas“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prognozuojama, jog ekonomikos augimas 2025–2026 metais turėtų paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.
2023 metais vidutinė metinė infliacija, numatoma, sieks 9 proc., o prie palankesnės nei pernai kainų raidos prisidės ne tik žemesnės energijos kainos, bet ir pasaulinių tiekimo grandinių normalizavimasis bei monetarinės politikos griežtinimas.
2024 metais toliau mažėjant infliaciniam spaudimui vidutinė metinė infliacija, tikėtina, sumažės iki 2,9 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacija sieks 2,3–2,4 proc.
Numatoma, kad užimtų gyventojų skaičiaus pokytis šiemet sieks 0 proc., o nedarbo lygis – 6,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis ims mažėti ir 2024 metais sieks 6,6 proc., 2025 metais – 6,4 proc., o 2026 metais – 6,3 proc.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 12,1 proc. Ateinančiais metais tikėtinas kiek nuosaikesnis atlyginimų augimo tempas, kuris galėtų siekti 6,5 proc., o 2025–2026 metais – po 5 proc. per metus.
Namų ūkių vartojimo išlaidos prekėms ir paslaugoms 2023 metais galėtų augti 0,3 proc. Vidutiniu laikotarpiu kainoms nebedarant tokio stipraus poveikio gyventojų perkamajai galiai, o pajamoms toliau augant, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti sparčiau, 2024–2026 metais vidutiniškai po 3,3 proc. per metus.
Scenarijuje numatoma, jog dėl monetarinės politikos pokyčių ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių globali paklausa eksportui iš Lietuvos šiemet bus prislopinta, o galimybės didinti eksporto apimtis priklausys nuo eksportuojančių įmonių lankstumo ir galimybių investuoti į technologinę pažangą ir produktyvumą didinančias priemones.
Projektuojama, kad 2023 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis nuosmukis sieks 4,5 proc. Vėliau, atsigavus užsienio paklausai, tikėtinas vidutiniškai 4,5 proc. eksporto augimas per metus.
Pabrėžiama, jog prognozės parengtos didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis.
Karo Ukrainoje eskalacija ir tiekimo grandinių trikdžiai, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas, nauji COVID-19 viruso protrūkiai – neigiamos rizikos veiksniai, dėl kurių rodiklių įverčiai gali keistis.
Prie teigiamų rizikų priskiriamos stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
