„Tęsis tą pati tendencija, kurią matėme. (...) Metų pabaigoje ji (infliacija – ELTA) bus apie 2,5 proc. ir tam yra visi veiksniai. Matome, kad gamintojų kainų indeksas, Lietuvos parduodamos pramonės produkcijos kainos yra 8,5 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Vartotojų kainų indeksas, per pastaruosius kelis mėnesius, prekės atpigo 2,5 proc.“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.
„Dar yra labai daug erdvės prekių pigimui ir manau, kad matysime defliacinių mėnesių iki šių metų pabaigos. Taip pat, jeigu paklausa išliks silpna, tai vėl gali susitraukti įmonių pelno maržos ir to sąskaita gali sumažėti kainos. Infliacija man visiškai nekelia nerimo“, – pabrėžė jis.
Vis tik N. Mačiulis tikino, kad nerimą kelti gali atlyginimų augimo komponentas, nes jis paveikia kainas. Anot jo, Vyriausybės pažadai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) gali turėti šalutinių neigiamų pasekmių – paslaugų brangimą ir galima nedarbo lygio padidėjimą.
„Jeigu matome stagnaciją, galimą ekonomikos nuosmukį, įsibėgėti su minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimu ir pažadais, kad jis didės ir didės irgi yra pavojinga, nes jis turi šalutinių neigiamų pasekmių – ypač brangsta paslaugos ir gali padidėti nedarbo lygis. Tai kas veikė pastaruosius penkerius metus nebūtinai veiks kitais metais“, – sakė ekonomistas.
Išankstinis mėnesinis (2023 m. rugpjūtį, palyginti su liepa) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudarė -0,2 proc., rugpjūčio pabaigoje pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai kainos Lietuvoje mažėja. Liepą defliacija siekė -0,3 proc., o birželį ir gegužę -0,1 proc.
Išankstinis metinės (2023 m. rugpjūtį, palyginti su 2022 m. rugpjūčiu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudarė 6,4 proc.
Tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, rugpjūtį sudarė 14,9 proc.