Už pasiūlymą, kad dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama, būtų taikomas ir vėjo elektrines nuomojantiems gyventojams, balsavo keturi komiteto nariai, tiek pat – prieš ir trys susilaikė, todėl jam buvo nepritarta.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas trečiadienį svarstęs komitetas, nepritarė ir analogiškam Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymui.
„Vėjo energetika yra daug tolygesnė (...), matome, kad tas pastovumas yra didesnis negu saulėje, kur yra tos duobės ir kalniukai, o žiemą visiškai duobė. Vėjo elektra yra visai kitokia, užtai mes nesiūlome taikyti tos pačios apmokestinimo sistemos, kaip saulės elektrinėms“, – teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
„Vėjo elektrinės, palyginti su saulės elektrinėmis, generuoja didesnius elektros kiekius ir atsižvelgiant į galingumus yra prijungiamos į perdavimo tinklą. Ekonomiškai racionalesnė yra grynojo atsiskaitymo modelio („net billing“ – BNS) technologija“, – komitete sakė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pažymėjo, kad vėjo elektrai netaikant dvipusio atsiskaitymo („net metering“) modelio, šių jėgainių vystymas, palyginti su saulės, taptų nekonkurencingas.
„Mes tikrai pažeidžiame tų (vėjo elektrinių – BNS) vystytojų, kurie dabar vysto, teisėtus lūkesčius. (...) Jeigu sudarome skirtingas sąlygas vėjui ir saulei, ateityje mes stabdome vėjo elektrinių vystymą skirstymo tinkle“, – komitete kalbėjo M Nagevičius.
D. Garbaliauskaitė teigė, kad tie vėjo jėgainių vystytojai, kurie leidimus plėtrai gavo prieš svarstomų pataisų įsigaliojimą, projektus galės užbaigti pagal dabartinę tvarką.
„Nauji (vystytojai – BNS), kurie pradės projektus ir gaus leidimus plėtrai po įstatymo įsigaliojimo, jiems, be abejonės, galios naujos taisyklės“, – teigė viceministrė.
Už suvienodinimą pasisakęs Liberalas Andrius Bagdonas teigė, jog Energetikos ministerija „iš esmės net neįtikina ir neturi svarių argumentų, kodėl nepritarti šitam pasiūlymui“.
Ministerija Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisomis balandį pasiūlė keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, gaminančioms ir vartojančioms elektrą, – jų į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis.
„Net billing“ modelis būtų taikomas ir tiems gamintojams, kurie naudoja vėjo elektrines ir kuriems suteiktas gaminančio vartotojo statusas. Pagal šį modelį perteklinę elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui. Tuo metu saulės elektrines turintiems gyventojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis. Pagal jį perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.
Vis dėl to Seimo komitetas iš dalies pritarė bendrovės „Ignitis“ pasiūlymui saulės jėgaines įsirengusiems buitiniams vartotojams leisti patiems pasirinkti perteklinės elektros apskaitos modelį. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas pasiūlė tam numatyti saugiklius.
„Esmė yra, kaip užtikrinti, kad paprastas buitinis vartotojas nebūtų paklaidintas į sistemą, į kurią jis nenorėtų pakliūti. Manau, kad yra galimi du saugikliai (...) įtvirtinti pirmenybę, kad „net meteringas“ būtų standartinis pasirinkimas, nebent gaminantis vartotojas paprašo kitaip“, – sakė L. Savickas.
„Kitas – teisė keisti. Vieną kartą nuėjus į „net billing“ aš galiu sugrįžti į „net metering“, – pridūrė jis.
Pasiūlymui gyventojams patiems pasirinkti apskaitos modelį pritarė ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Jeigu mes norime judėti ir link pažangių investicijų, ir lanksčių paslaugų įdiegimo, manytume, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti (apskaitos modelį – BNS)“, – teigė R. Pocius.
Savo ruožtu, D. Garbaliauskaitė pažymėjo, kad siūlant tokią galimybę būtina įvertinti mokestinius ir paramos aspektus – pasak jo, visos su Europos Sąjunga suderintos paramos schemos, kurios yra skirtos buitiniams vartotojams, numatytos „net metering“ sistemoje.
Tuo metu Energetinių tyrimų agentūros siūlymui nepriklausomiems elektros tiekėjams kompensuoti jų patiriamus nuostolius dėl buitinių gaminančių vartotojų į tinklą tiekiamos ir atgaunamos elektros kainų skirtumų Seimo komitetas nepritarė bendru sutarimu.
„Kol kas nėra tų nuostolių, ir jie (nepriklausomi tiekėjai – BNS) nepateikė tų nuostolių“, – teigė komiteto pirmininkas K. Starkevičius.
Nuostolių kompensavimui anksčiau siūlęs pritarti A. Bagdonas pažymėjo, jog prie šio klausimo ateityje teks sugrįžti: „Aš manau, kad tokie nuostoliai anksčiau ar vėliau tikrai bus, (...) vis tiek kažkada teks grįžti prie šito klausimo“.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos keliaus į plenarinių posėdžių salę svarstymui.
Komiteto nariai bendru sutarimu taip pat pritarė, jog pataisos įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.
