„Baterijos yra vienas iš pagrindinių mūsų energetinio saugumo komponentų. Galime pasidžiaugti, kad sėkmingai įgyvendinome tokį didelį projektą ir mūsų baterijos šiuo metu yra didžiausios Europoje“, – interviu BNS šią savaitę sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Jo teigimu, baterijų parkai yra dar vienas svarbus žingsnis didinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, nes buvimas jos kontroliuojamoje IPS/UPS sistemoje yra nesaugus.
„Ši sistema (baterijų parkai – BNS) leis užtikrinti, kad įvykus bet kokiai avarijai mes neturėsime vadinamo blackouto. Įvykus sistemoje bet kokiam dažnio susvyravimui, bet kokiam atsitikimui, baterijos išskart įsijungia ir stabilizuoja visą elektros tiekimą valstybėje“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.
Ministras patikino, kad atsijungti nuo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa Baltijos šalims pavyks 2025 metų pradžioje.
„Kitais metais rugpjūčio mėnesį mes visi draugiškai išeiname iš BRELL žiedo, pranešame, kad jo (sutarties– BNS) nepratęsiame, o 2025-ųjų metų pradžioje visos Baltijos šalys išeiname į nepriklausomo veikimo bandymą ir prisijungiame prie europinės sistemos“, – sakė D. Kreivys.
Pasak „Energy cells“ atstovės Karolinos Žukauskienės, jau yra gauti visi reikalingi leidimai ir projektas yra baigtas.
Pirmasis iš keturių pernai pradėtų statyti baterijų parkų nuo rugpjūčio veikia Utenos transformatorių pastotėje, rugsėjį įjungti dar du parkai Šiauliuose ir Alytuje, o nuo praėjusios savaitės – ir Trakų Vokėje esančioje Vilniaus pastotėje.
Pagrindinė kaupiklių paskirtis iki 2025 metų pradžioje numatyto Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa užtikrinti momentinį energijos rezervą, jei Lietuvai prireiktų veikti izoliuotu salos režimu ar įvyktų netikėta avarija, kiltų jos grėsmė. Tokiu atveju baterijos į tinklą galią atiduos per mažiau nei 1 sekundę ir veiks ne trumpiau nei 30 minučių.
Kaupiklius įrengė ir juos aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“. Bendra projekto vertė siekia 109 mln. eurų. Europos Sąjunga (ES) projektui skyrė 87,6 mln. eurų.
