Jis įregistravo tokį naujojo NT apmokestinimo modelio siūlymą, pranešė frakcija.
Pasak V. Mitalo, Lietuvoje daug sklandžiau veiktų mokestis, mokamas pagal turto kainą, o ne pagal savivaldybių medianas, kaip siūloma dabar.
„Mažai kas kalba apie tai, kad keičiamas ir esminis šeimoms principas – turto vertė nebebus dalinama tarp bendrasavininkų, o mokama nuo pat pirmo euro virš 1,5 savivaldybės turto medianos. Tačiau net jei toks modelis būtų priimtas, mano siūlymas leistų apmokestinti tik antrą, trečią ir kitus turimus NT objektus, o prie vienintelio būsto nekišti rankų”, – pranešime sakė V. Mitalas.
Jo teigimu, Lietuvoje 89 proc. žmonių turi nuosavą būstą, nemaža dalis jų dalį atlyginimo skiria paskolai, be to, niekas negali garantuoti, kad jau pasiektas palūkanų normų pikas.
V. Mitalas anksčiau palaikė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, tačiau, anot jo, mokesčio „žirklės“ turėtų būti nuo nulio iki mažiau nei 4 proc.
Seimas prieš savaitę po svarstymo pritarė pritarė 0,05-4 proc. tarifo „žirklėms“, o konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Dabar liko paskutinis balsavimas, po kurio įstatymą pasirašius prezidentui, jis įsigaliotų nuo 2025 metų.
Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Be to, siūloma leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.