Verslas

Valstybės kontrolė teigia neturinti pagrindo paneigti ir patikslinti savo audito išvadose pateiktą informaciją apie 2018–2021 metais susidariusią vidutinę 88,8 euro vartotojų permoką bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) už elektros skirstymo paslaugas.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad jo pasienyje su Lenkija, kur lenkų sunkvežimių vairuotojai jau ketvirtą dieną blokuoja Ukrainos pasienio punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš kaimyninės šalies įmonių pusės, didėja eilės. Abiejose sienos su Lenkija pusėse buvo užblokuota daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių. „Šiuo metu abiejose pusėse yra užblokuota daugiau kaip 20 tūkst.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Valstybės kontrolės prašo paneigti ir patikslinti informaciją dėl 2018-2021 metais susidariusios gyventojų permokos už elektros skirstymo paslaugas. Pasak bendrovės, Valstybės kontrolės žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių. Bendrovė taip pat prašo kontrolierių oficialiai patikslinti informaciją apie permokos grąžinimo būdą bei maksimalų  laiką.

Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) ketvirtadienį priėmė 2024-ųjų valstybės biudžeto įstatymą, numatantį apytikriai penktadalio tikėtino bendrojo vidaus produkto deficitą. Įstatymu suplanuotos 1,768 trln. grivinų biudžeto pajamos, 3,35 trln. grivinų išlaidos, 1,57 trln. grivinų deficitas, kurį tikimasis padengti skolinantis ir kitoki išoriniu finansavimu. Karinėms reikmėms numatyta 1,69 trln. grivinų. Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, jog ekonomika kitąmet augs 4,6 proc.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti trijų Seimo opozicijos frakcijų siūlymo tęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui.  Už tai, kad tokia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas būtų svarstoma, balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 47, o susilaikė  17. Kitu balsavimu projektą Seimas atmetė: už tai buvo 54 parlamentarai, o 51 norėjo, kad pakeitimai būtų tobulinami.

Nemažai Lietuvos darbuotojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o juo gauna 2,6 tūkst. gyventojų.

Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ pranešė trečiojo metų ketvirčio grynąjį pelną beveik padvigubinusi dėl didelės vėžio gydymo paklausos, nepaisant smarkiai sumažėjusių COVID-19 preparatų pardavimų. Pasak bendrovės pranešimo, liepos-rugėjo mėnesiais uždirbta 1,26 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – beveik 90 proc. daugiau nei prieš metus, pardavimų pajamoms didėjus 5 proc. iki 33,8 mlrd. dolerių.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas iki 2 gigavatų (GW) nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo, prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimo nariams kreiptis į KT bei atsižvelgiant į jo sprendimus Seimui keisti įstatymus yra įprasta procedūra.

Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pervežusi 424,8 tūkst. keleivių – 28 proc. daugiau nei pernai spalį. Skrydžių padaugėjo 18 proc. iki 4,06 tūkstančio. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) keleivių sumažėjo 4,8 proc., skrydžių – 1,5 procento. BNS skaičiavimais, per 10 šių metų mėnesių „Air Baltic“ paslaugomis pasinaudojo 3,872 mln. žmonių – 39 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį.

85-erių metų istoriją menantis Lietuvos zoologijos sodas nuo lapkričio 13-os dienos po daugiau negu dvejus metus trukusios renovacijos atveria vartus. Šventinę savaitę (lapkričio 13–18 dienomis) lankytojų lauks ne tik atsinaujinusios erdvės, naujai atvykę gyvūnai, bet ir išskirtinės veiklos: filmų seansai, knygų pristatymai, edukacijos, teatriniai užsiėmimai, koncertas ir daugybė kitų užsiėmimų visai šeimai, tiek mažiems, tiek dideliems.

Per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugus daugeliui maisto produktų, pirkėjai ėmė jų pirkti mažiau. Nenorėdami prarasti pajamų prekybos tinklai ėmė taikyti įvairias akcijas. O kai kurios jų rodo, kad sumažinus kainą pardavimas gali išaugti kelis ar keliolika kartų.

Spalio viduryje iš Lenkijos atkeliavo dar daugiau gerų žinių – šalyje atidaryta priešpaskutinė magistralės „Via Baltica“ dalis. Ši atkarpa dar labiau pagreitins kelionę iš Lietuvos į Lenkijos sostinę – Varšuvą. „Lenkijos vyriausybė įvykdė savo pažadą: jau baigė beveik visą „Via Baltica“ maršrutą. Jau dabar Mazovijos provinciją, Palenkės bei Varmijos Mozūrų vaivadijas jungia patogus ir saugus greitkelis. Taip Lenkijos greitkelių tinklą papildo dar daugiau kilometrų.

Spalio mėnesį „Kerpame kainas“ produktų reguliarias kainas skirtingose prekių kategorijose ypač aktyviai mažino „Iki“ parduotuvės. Nauja iniciatyva prekybos tinklui leido reguliarias pigiausių produktų kainas išlaikyti tokias pačias kaip konkurentų parduotuvėse. Tai praėjusį mėnesį užfiksavo kainų stebėseną atliekanti nepriklausoma tyrimų įmonė „Tyrimų spektras“. „Spalio mėnesį „Iki“ pradėjo iniciatyvą „Kerpame kainas“, kurios pagrindinis tikslas – taupyti pirkėjų pinigus ir laiką.

Šiemet devynis mėnesius iš dešimties pirkėjai didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galėjo apsipirkti pigiausiai. Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ duomenimis, spalio mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kainos reitinge „Maxima“ išliko pirmoje vietoje, užtikrindama lietuviams mažiausias maisto produktų kainas. „Net 89 procentai pirkėjų kasdien į savo krepšelį deda prekę su nuolaida ir sumažinta kaina.

„Ignitis grupę“ valdančios Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė sako, kad atsakomybę dėl 160 mln. eurų grupės bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susidariusios vartotojų permokos turėtų prisiimti ir buvusi Vyriausybė.  „Kaip jau buvo minėta, problema susiformavo 2016–2021 metais, todėl turbūt atsakomybę turėtų prisiimti ir buvusi Vyriausybė“, – ketvirtadienį Seime teigė G. Skaistė, atsakydama į „darbiečio“ Valentino Bukausko klausimą.

Neapgyvendintose miestų, miestelių bei kaimų teritorijose Seimas leido įteisinti siauresnes negu reikalaujama kelio juostas – faktiškai esamo pločio. Tai dabar leidžiama tik urbanizuotose teritorijose.    Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Kelių įstatymo pataisą: už balsavo 113 Seimo narių, o  susilaikė septyni.

Seimas gerokai padidino baudas už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudos didės daugiau kaip du kartus, gyventojai taip pat bus baudžiami griežčiau.

Kai atsakingų – daug, tai galiausiai atsakingo nelieka nei vieno. O dėl to nukenčia niekuo dėti gyventojai. Ne paslaptis, kad šiais laikais gyventi be elektros daug kam atrodo beveik neįmanoma: nei šildymo, nei šilto vandens, nei maisto pasigaminsi, nei telefoną pakrausi. Į tokią situaciją pakliuvusiai kaunietei teko skambinėti įvairioms institucijoms, kurios metė nuo savęs atsakomybę nukreipdamos gyventoją viena pas kitą.

 Išnagrinėjusi Lietuvos pašto prašymą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido didinti universaliosios pašto paslaugos tarifus ir keisti korespondencijos siuntų, siunčiamų Lietuvoje, kainodarą. „Mes tvirtiname didžiausius universaliosios pašto paslaugos tarifus, o Lietuvos paštas turi teisę taikyti ir mažesnius, atitinkančius naudotojų interesus, vykdomos pašto veiklos pobūdį bei patiriamas sąnaudas, tarifus“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Seimas leido kurortuose įrengti daugiau automobilių aikštelių ir jų saugyklų už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, skiriamas savivaldybėms. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias KPPP finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 113 parlamentarų, o susilaikė septyni.  Pakeitimų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas anksčiau tvirtino, kad didesnio finansavimo ir pokyčių reikia, nes kurortuose trūksta automobilių aikštelių.

 Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pasirengusi svarstyti visus siūlymus, kur rasti papildomų pajamų kelių finansavimui kitais metais – ji neatmeta, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio, tačiau suma būtų simbolinė – maždaug 30 mln. eurų.  „Kai tik bus pateikti pasiūlymai, iš kur turėtų ateiti pajamos tiems papildomiems dalykams finansuoti, Vyriausybė bus pasirengusi tuos pasiūlymus svarstyti.

Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą analitikas sieja su sumažėjusiu reeksportu, tuo metu pramoninkų atstovas sako, kad nuosmukį lemia visoje Europos Sąjungoje (ES) sumažėjęs vartojimas.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad metinį eksporto nuosmukį lėmė ir sugriežtintas sankcionuojamų prekių reeksportas siekiant, kad jos per trečiąsias šalis nepatektų į Rusiją.

Lietuvoje šiemet sausį-spalį įregistruota 94,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įregistruota 109,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien spalį įregistruota 9,8 tūkst. NT objektų pardavimų – 11,8 proc. mažiau nei pernai spalį (11,2 tūkst.), bet 5,8 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (9,3 tūkst.), skelbia Registrų centras.

Seimo opozicijai vėl siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė neteiks siūlymo 2024 metais tęsti iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą. Pasak premjerės, Vyriausybė ne kartą sakė, kad lengvata yra laikina ir buvo nustatyta pirmiausiai siekiant kompensuoti Covid-19 pandemijos netekimus.

 Bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdomos sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintojos Lukšių pieninės bankrotas paskelbtas neteisėtai ir turi būti nutrauktas, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 7 dieną atsisakė priimti Lukšių pieninės skundą dėl Apeliacinio teismo nutarties, kuria bankrotas paskelbtas neteisėtu, ir procesą nutraukė.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliajai mėnesinei algai (MMA), padidėjo ir PSD įmokos.

Po dvejų metų turėtų paaiškėti, kaip bus plečiamas Klaipėdos uostas – ar maždaug  milijardo eurų vertės projektas guls ant valstybės pečių, ar tuo užsiims privatus investuotojas, o galbūt – verslo ir valdžios tandemas, sako uosto vadovas Algis Latakas.  Pasak jo, vienai valstybei tai būtų sunki užduotis, todėl geriausias variantas būtų didelės tarptautinės bendrovės pritraukimas. Be to, svarstoma, kad naujos teritorijos vystymas galėtų būti perduotas ir Klaipėdos uosto kompanijoms.

„Mano BŪSTAS“ fiksuoja naujus paslaugų kokybės rekordus. Bendrovės Klientų patirčių centras trečiąjį šių metų ketvirtį į 9 iš 10 klientų skambučių atsiliepė greičiau nei per 20 sekundžių ir tai yra bene geriausias rezultatas per visą įmonės veiklos istoriją. Klientų pasitenkinimo indeksą (NPS) kasdien matuojantis „Mano BŪSTO“ Klientų patirčių centras per pastaruosius metus pagerino bene visus veiklos rodiklius, o klientų pasitenkinimą išaugino net 136 proc.

Laikraščių ir žurnalų leidėjai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu nekeisti Lietuvos pašto periodinių leidinių prenumeratos pristatymo įkainių.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.

Vilniaus Kalėdų eglė šiemet savivaldybei atsieis 89,5 tūkst. eurų, tuo metu gatvių papuošimai – 205 tūkst. eurų. Šiųmetės eglės idėjos ir kompozicijos išpildymo konkursą laimėjo įmonė „Lumidėja“, su kuria spalio viduryje buvo pasirašyta sutartis. Katedros aikštės puošyba turėtų prasidėti kitos savaitės pabaigoje, o Kalėdų eglės įžiebimas numatytas gruodžio 1 dieną. Pernai, minint 700 metų sostinės jubiliejų, šventinė torto formos eglė atsiėjo daugiau nei 230 tūkst. eurų.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) 360 tūkst. eurų skolą už laboratorijų statybas bendrovei Panevėžio statybos trestas (PST) privalo grąžinti be papildomo teismo sprendimo. Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti PST ieškinį, kuriuo įmonė prašė jai iš universiteto priteisti 359,3 tūkst. eurų skolą ir beveik 20 tūkst. eurų delspinigių, bei nurodė, kad priteista skola gali būti grąžinama priverstinai.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį rengia urbanistinį forumą, kuriame ketinama kalbėti apie žaliuosius plotus, dirbtinį intelektą, miestų plėtrą. Septynioliktajame forume „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“ bus aptariama tvarios Lietuvos vizija, kaip ji transformuoja miestus, atspindi kasdienius gyventojų poreikius. Taip pat bus keičiamasi nuomonėmis, kaip išvengti stichiškos miestų plėtros, atveriant ir pritaikant skirtingas erdves įvairioms visuomenės grupėms.

Seime registruotas siūlymas nuo 2024 m. Lietuvoje mokėti naują valstybinę pensiją, kuri siektų apie 300 eurų. Į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose. Vis tik projekto rengėjai nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kiek tokia naujovė kasmet atsieitų valstybei ir iš kur tuos pinigus reikėtų traukti.

Lietuvai išpirkus Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą „Independence“, jo operatorės funkcijas nuo 2024 metų pabaigos ketinant perduoti dabartinės laivo savininkės – Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ – įmonei Lietuvoje, šalies jūrininkų bendruomenė laivo įguloje norėtų matyti daugiau lietuvių.

Tiems, kas nesusidūrė su mirtimi, gali būti sunku įsivaizduoti, ką daryti su velioniu, nuo ko pradėti organizuoti šermenis, laidotuves ir kiek pinigų tam gali reikėti. Laidojimą organizuojančių įmonių atstovės paaiškino visą procesą, ką daryti ir kur kreiptis mirus artimajam. Ne visi žino, kad, pavyzdžiui, neturint šeimos kapo, visame Kauno mieste dėl laidojimo galima kreiptis tik į vienas kapines. Pašnekovės neslėpė, kad visa tai gali kainuoti ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų.

Trys Seimo opozicijos frakcijos siūlo tęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui. Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlymus įvertino ir valdančiųjų balsais nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.   „Mūsų siūlymas yra, kad Vyriausybė įsiklausytų ir apsvarstytų. (...) Drąsos mes turime, tik pinigų nelabai“, – teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Lietuvos verslo atstovai Arvydas Avulis ir Dainius Dundulis yra įsitikinę, kad norint gyventi gerovės valstybėje, būtina mokėti mokesčius. Tačiau tikino, kad jie turėtų būti įvedami ne iš karto, o po truputį. Taip pat verslininkai pateikė teigiamas kitų metų verslo prognozes ir atskleidė, kada patys mažiau dirbs ir eis į pensiją.

Nors socialiniai tinklai mirga nuo nuomonės formuotojų – vadinamųjų influencerių – reklamos kampanijų, tačiau rinkos užkulisiuose galima susidurti ir su tam tikru verslo nusivylimu ar skepticizmu tokių rinkodaros veiksmų atžvilgiu. Talentų agentūros „Personal“ įkūrėja Magdalena Sabalė sako, kad dažnai tai lemia nebūtinai gera ankstesnė prekės ženklų patirtis bendradarbiaujant su nuomonės formuotojais ir neišpildyti verslo lūkesčiai.

Siūlymas elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis prekiauti vaistinėse ir tik su receptu galėtų būti įgyvendintas tik tada, jeigu šios prekės būtų pripažintos vaistiniais preparatais. Tačiau, pasak vieno siūlymo autorių „valstiečio“ Aurelijaus Verygos, tai būtų tik teorinė galimybė, todėl jis siūlo jų prekybą Lietuvoje visiškai uždrausti. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė sako, kad Lietuva galėtų būti pirmoji Europos Sąjungoje, uždraudusi prekybą e. cigaretėmis.

Konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 metų sausio 15 dieną, trečiadienį nutarė Vyriausybė.  Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros gamybos trūkumą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Ruošiantis įstatymu įpareigoti privalomai civiline atsakomybe drausti paspirtukus, Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiems pokyčiams. Tam dar turės pritarti Seimas. Lietuvos draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas sako, kad šį reikalavimą pritaikyti gali būti sunku. Drausti paspirtukus įpareigoja į Lietuvos įstatymus perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad bus keičiama sanitarinių miškų kirtimų tvarka, kad kertant kenkėjų pažeistus spygliuočius medžius plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis.  „Yra jau keičiama sanitarinių kirtimų tvarka, kad plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis, o ne bendra praktika“, – trečiadienį žurnalistas sakė S. Gentvilas.

Lietuva Ukrainai skiria 2 mln. eurų socialinių karo padarinių sprendimui, pranešė Finansų ministerija. Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta tolimesnei Lietuvos paramai Ukrainai per tarptautinių finansų institucijų instrumentus: po 1 mln. eurų skiriama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) fondui ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) Ukrainos solidarumo fondui, kurie remia įtraukties ir socialinės paskirties projektus.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad būtina rasti sprendimus, jog bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 160 mln. eurų permoką vartotojams grąžintų kuo greičiau. „Jeigu paėmei pinigus greitai, tai būk malonus, pinigus, kurie tau nepriklauso, turi grąžinti.

Grupei Seimo narių siūlant įteisinti prievolę prekybininkams besibaigiančio galiojimo, tačiau dar tinkamą vartoti maistą pasiūlyti labdarai, Vyriausybė tam pritarė, bet įstatymo pakeitimus siūlo tobulinti. Jos išvada bus teikiama Seimui.  Vyriausybė siūlo pakeitimus taikyti didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, kurios dar tinkamą vartoti maistą žmonėms pasiūlytų ne tiesiogiai, bet tarpininkaujant paramos gavėjams.