Verslas

Verslo aktyvumas euro zonoje šį mėnesį suaktyvėjo dėl stiprėjančio paslaugų sektoriaus augimo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimų apklausų rezultatai. „S&P Global“ skaičiuojamas „HCOB Flash“ euro zonos pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) balandį pakilo iki 51,4 punkto nuo 50,3 punkto kovą. Naujasis rodiklis – solidžiausias per pastaruosius 11 mėnesių. 50 punktų viršijanti jo vertė atspindi augimą, o šios ribos nesiekianti – nuosmukį.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoją ir kilmės šalį. Už projektą po svarstymo balsavo 63, susilaikė – 17, prieš 20 parlamentarų.

Suomijos kapitalo tarptautinė kepinių ir konditerijos gamybos grupė „Fazer“ svarsto Baltijos šalyse esančias kepyklas sujungti į vieną padalinį – jis veiktų Latvijos mieste Uogrėje – bei uždaryti „Gardėsio“ kepyklą Kaune, antradienį pranešė „Fazer“.      Pasak pranešimo, dėl pokyčių Kaune darbo gali netekti iki 185 darbuotojų, tačiau iki 60 jų planuojama pasamdyti Uogrėje.

Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airlines“.  Bendrovės taip pat dar metams pratęsė sutartį dėl tolesnio bendradarbiavimo Rygos ir Talino oro uostuose, pranešė „Avia Solutions Group“. „Prieš daugiau nei metus pradėjome nuo vieno oro uosto, o dabar turime jau kelis.

Mūsų kasdienybė, net jei kartais to nepastebime, yra apsupta įvairiausių logotipų. Juos matome televizoriaus, kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane, pravažiuojame juos gatvėse vykdami į darbą, susiduriame su jais atsidarę savo šaldytuvą ir besirinkdami, ką gaminti vakarienei. Kiekvienas pamatytas logotipas su mumis „kalba“ – perduoda žinutę apie prekės ženklą, jo kokybę ir vertybes.

Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, tiek kitų mokesčių surinkimo duomenys geresni.  „Turime jau preliminarius duomenis už tris mėnesius.

Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. Šis sprendimas savivaldybės taryboje antradienį priimtas bendru sutarimu. Vieno metinio elektroninio viešojo transporto bilieto kaina perkant didelį jų kiekį sieks 193 eurus. Ši kaina galios ir vėliau papildomai perkamiems pavieniams bilietams.

Šalies centrinis bankas yra viena iš didžiausių šalies institucijų, kuri turi daugiau kaip 700 darbuotojų. Jos ir pačios vadovybės pajamos priklauso nuo to, kiek uždirbama prižiūrimuose bankuose. Jau aišku, kad komerciniai bankai Lietuvoje uždirbo rekordinius pelnus. Tačiau kiek algas pasididins Lietuvos banko (LB) vadovai, ši institucija slepia. Uždirba beveik 20 tūkst.

JAV lėktuvų gamintojas „Boeing“ pirmadienį pareiškė savo darbuotojams, kad dėl tiekimo problemų šiuo metu negali išplėsti tolimųjų reisų „787 Dreamliner“ modelio orlaivių gamybos taip greitai, kaip planuota, pranešė transliuotojas CNBC. Įmonė savo 787 modelio lėktuvų gamykloje JAV Pietų Karolinos valstijoje darbuotojams nurodė, kad vėlavimus lemia „keleto pagrindinių detalių“ trūkumas, sakoma trumpoje žinutėje, kurią citavo transliuotojas.

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Viena didžiausių šalyje statybos bendrovių „Panevėžio statybos trestas“ (PST) gavo 156 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) užsakymą statyti radioaktyviųjų atliekų atliekyną, antradienį pranešė PST. Jį numatoma pastatyti per 4,5 metų.

Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje  gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas.  Gynybos pramonės projektams bus taikomos specialios sąlygos, leidžiančios greičiau pradėti veiklą – poveikio aplinkai vertinimo procedūras investuotojai galės atlikti bei statybos leidimus gauti iki statybų pabaigos.

Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. „Ne kartą esu konstatavęs, kad esamo kelių finansavimo nepakanka visiems būtiniems kelių infrastruktūros projektams, todėl nuolat ieškome galimybių, kaip pritraukti naujų finansavimo šaltinių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, per praėjusius metus administracinė našta verslui sumažėjo 1,35 mln. eurų. „Efektyvus ir proporcingas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų šalies konkurencingumu. Ir nors per pastaruosius ketverius metus našta sumažėjo 30 mln. eurų, turime padaryti dar daugiau, kad verslui mažėtų kliūčių ir daugėtų galimybių.

Tūkstančių darbuotojų realios pajamos priklauso nuo kiekvienais metais didinamos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Iki šiol galiojusią jos nustatymo tvarką planuojama keisti. Tai numatančias atitinkamas Darbo kodekso (DK) pataisas antradienį oficialiai registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Joms dar turėtų pritarti visa Vyriausybė. Galiausiai įstatymo projektas būtų svarstomas Seime.

Buvusi „Alvoros“ partnerė Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ dujotiekio projekte –  Estijos bendrovę „EG Ehitus“ 2020-aisiais iš Rusijos gamyklos „Eterno“ įsigijo jungiamąsias detales, kurios sutampa su sumontuotomis Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), antradienį skelbia portalas „15min“, remdamasis Muitinės duomenimis ir atlikęs tyrimą kartu su partneriais Estijoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus.  Daugumai komiteto narių susilaikius, nepritarta grupės opozicijos narių siūlymui paramą toliau sieti su vaikų skaičiumi.  Komitetas taip pat nepritarė, kad vaikų neturinčiai jaunai šeimai parama dvigubėtų – nuo 7,5 iki 15 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst.

Antradienį Klaipėdoje pradedamas kruizinių laivų sezonas – pirmasis prie Kruizinių laivų terminalo krantinės švartuosis su Voliso ir Futūnos teritorijos vėliava plaukiojantis laineris „Le Bellot”, antradienį pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcija. Šį sezoną – iki spalio 1 dienos – laukiama 53 laivų. Direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, šiemet jų turėtų būti 30 proc. daugiau nei pernai.

Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). Vien kovą produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų – 1,5 proc. daugiau nei prieš metus bei 3,2 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo chemikalų ir chemijos produktų gamyba – 33 proc., kitų nemetalo mineralinių produktų – 13,7 proc.

Europos Komisija pradėjo antrąjį oficialų internetinės platformos „TikTok“ tyrimą dėl Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimų įtariamo pažeidimo.

Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudaryti sąlygas gauti individualų tęstinį gydymą.  „Mes šiuo metu labai stipriai plėtojame psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas. Tai yra tokios intensyvios paslaugos žmonėms vietoje stacionarinių, tai yra būtent ligoninės paslaugų.

Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvyko daug užsieniečių, kurie kalba rusiškai. Įsidarbinę jie su klientais bendrauja ne lietuvių kalba. Tačiau dėl to dalis tautiečių yra diskriminuojami, nes rusiškai nemoka. Taigi užsieniečius reikia priversti gyventojus aptarnauti ir paslaugas teikti tik lietuvių kalba. Antradienį atitinkamas įstatymo pataisas registravo grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių partijų frakcijų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. Progresiniai mokesčiai gyventojams ir įmonėms didėja augant pajamoms, gaunant didesnį pelną ar turint vertingesnį turtą. „Pirmas dalykas, kurį pabrėžia prezidentas, yra diskusija dėl progresyvumo.

Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas neturėtų priklausyti nuo lauko oro temperatūros.  Jo teigimu, nepriklausomai nuo oro sąlygų patalpose nuolat turėtų būti palaikoma 18–20 laipsnių temperatūra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Seimui antradienį ketina pateikti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti įpareigojus darbdavius už saugos pažeidimus mokėti papildomas socialinio draudimo išmokas. Anot įstatymų iniciatorių, šiuo metu darbuotojų sauga ir sveikata statybos sektoriuje užtikrinama nepakankamai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. Pasak Prezidentūros, susitikime prezidentas ketina aptarti finansavimo spragų rinkoje užkamšymą, prieigos prie kapitalo gerinimą, naujas finansines galimybes verslui. Su D. Vilčinsku taip pat ketinama aptarti galimas investicijas infrastruktūros vystymui, priemones gynybos pramonei ir Lietuvos verslo dalyvavimui atstatant Ukrainą.

Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. Taip pat siūloma apriboti perkamo būsto vertę, reikalauti jame registruotis, paramos dydžio nebesieti su vaikų skaičiumi.   Būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose nuo birželio siūloma leisti įsigyti, jeigu jo vertė neviršytų vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės.

Seimas antradienį priėmimo stadijoje spręs dėl įstatymo pataisų, kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams Lietuvoje pradėti gamyklų statybas negavus leidimo. Įvedus tokius pokyčius, bendrovės turėtų statybų leidimus gauti iki statybų pabaigos. Skubos tvarka Seime kelią besiskinančiais įstatymo pakeitimais numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.

Tūkstančiai gyventojų kiekvieną mėnesį įregistruoja naudotus ar naujus automobilius. Nors tokia procedūra daugeliui vairuotojų yra ne naujiena, tačiau net ir čia gali pasitaikyti klaidų. Pavyzdžiui, dėl „Regitros“ specialisto klaidos iš policijos galima sulaukti netikėto reikalavimo – susimokėti baudą. Tuo galėjo įsitikinti ir portalo tv3.lt skaitytoja, neseniai pirkusi užsienyje registruotą transporto priemonę. Tačiau Monika (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Tik 40 iš 100 didžiausių pasaulio privačiųjų įmonių, siekdamos kovoti su klimato kaita, užsibrėžė tikslus visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.

Į maisto prekių parduotuvę gyventojai dažnai užsuka ir kelis kartus per savaitę. Jei neatsineša savo, nupirktas prekes krauna į čia parduodamus plastikinius, popierinius arba daugkartinius maišelius. Jų kaina prekybos tinkluose svyruoja nuo 0,15 euro iki 3,99 euro. Taigi, kiekvieną kartą neatsinešę savo maišelio, pirkėjai papildomai moka už tai, kad turėtų, kur susidėti savo pirkinius.

Rusijos karinis teismas JAV interneto milžinės „Meta“ atstovą Andy‘į Stone‘ą dėl „terorizmo šlovinimo“ už akių nuteisė šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Pasak rusų naujienų agentūros „Interfax“, teisėjas Romanas Kiforenka „Fecbook“ patronuojančią bendrovę pirmadienį savo nuosprendyje pavadino „ekstremistine“. A. Stone‘o advokatė Valentina Filipenkova agentūrai sakė, kad savo kliento, kuris gyvena ne Rusijoje, vardu nuosprendį skųs.

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fonterra“, įmonė neketina ieškoti naujo strateginio partnerio, sako Lietuvos įmonės vadovas Dalius Trumpa.

Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“ pirmadienį vėl veikia, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Pernai spalio 8-ąją „Balticconnector“ buvo sustabdytas priverstiniam remontui dėl mechaninio pažeidimo. Įtarimai dėl žalos dujotiekiui padarymo krenta vienam Kinijos laivui, kuriam veikiausiai priklausęs inkaras buvo rastas incidento vietoje.  Apie remonto darbų, kurių sąmata siekė beveik 40 mln. eurų, pabaigą pranešta šio mėnesio pradžioje.

Karinės išlaidos pasaulyje 2023 m. vėl buvo rekordinės. Jau devintus metus iš eilės skaičiai viršijo ankstesnių metų rodiklius, sakoma ataskaitoje, kurią pirmadienį paskelbė Stokholmo taikos tyrimo institutas (SIPRI). Karinės išlaidos 2023 m. augo 6,8 proc. iki 2,44 trln. JAV dolerių (apie 2,28 trln. eurų) – tai didžiausias padidėjimas, lyginant atskirus metus nuo 2009-ųjų. 2022 m. išlaidos siekė 2,24 trln. dolerių (apie 2,04 trln.

Prezidento kanceliarija balandį pradėjo gaminti elektrą Biržų rajone nutolusioje saulės elektrinėje. Prezidentūra BNS pirmadienį informavo, kad sutartis dėl elektrinės įsigijimo pasirašyta maždaug prieš metus, o ji pradėta naudoti balandį. Prezidentūros kanceliarija nurodo, kad saulės parke kartu su ja energija gaminasi ar 56 institucijos: darželiai, savivaldybės, sporto mokyklos, kultūros ir globos namai, universitetas, teatras, bibliotekos, parapija, mokyklos, muziejai.

Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja „Knauf“ pasitrauks iš Rusijos, skelbia portalas „Meduza“, remdamasis bendrovės pranešimu spaudai. Vokietijos žiniasklaida apkaltino „Knauf“ dalyvavus atkuriant Rusijos sugriautą ir okupuotą Ukrainos Mariupolį. Anot bendrovės pranešimo, „atsižvelgus į dabartinius įvykius“ nuspręsta pasitraukti iš Rusijos – verslas šioje šalyje bus perduotas vietos valdymui, „kad būtų išsaugota daugiau kaip 4 tūkst.

Po rekordinių kainų žemumų, didmeninės elektros kainos Lietuvoje praėjusią savaitę pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 euro už megavatvalandę (MWh). Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), elektra brango visame Baltijos jūros regione. Tuo metu Brent naftos kainų vidurkis vėl nesiekia 90 USD/bbl – tai pirmas naftos kainos sumažėjimas per daugiau nei mėnesį. Nagrinėjamą savaitę, balandžio 15–21 dienomis, didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje padidėjo nuo 27,4 Eur/MWh iki 78,6 Eur/MWh.

Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Lietuva buvo tarp šešių mažiausių Bendrijoje, rodo Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 17,6 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, Estijos – 7,4 mlrd. eurų, arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

„Sodra“ jau skelbia kiekvienam darbuotojui pagal individualius duomenis perskaičiuotą sukauptą būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklausys, kokią pensiją gausite senatvėje. „Sodros“ skelbiami individualūs duomenys, kuriuos galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros, leidžia suprasti, kiek laiko dar reikės dirbti, kol bus sukauptas būtinasis stažas senatvės pensijai. Taip pat, maždaug kokio dydžio ji bus.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas už 2023 metus išmokės 3,1 mln. eurų dividendų, sako įmonės generalinis direktorius Rolandas Zukas. „Tai yra didžiulis pasiekimas, sunku dirbti tokiame segmente, kuriame yra tiek konkurentų. (...) (Geri rezultatai – BNS) pirmą kartą per paskutinius 10 metų leido sumokėti dividendus“, – pirmadienį pristatydamas 2023 metų rezultatus žurnalistams  sakė R. Zukas.  „Paštas keičiasi“, – pabrėžė jis.

Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas –  5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. Anot jo, tokios pajamos leis į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. euro dividendų. „Šie skaičiai – be nuostolių kompensavimo. Bet jeigu įskaitytume vienetinius įvykius ir pirkimus, mūsų pelnas siektų 2,8 mln. eurų“, – pirmadienį žurnalistams pristatė R. Zukas.   „Pirmą kartą per dešimt metų galėjome sumokėti dividendus“, – pridūrė jis.

Latvijos aviakompanijos „Air Baltic“ vadovas Martinas Gaussas patvirtino, jog bendrovės akcijų pirminį viešą akcijų platinimą (IPO) planuojama skelbti antroje šių metų pusėje. Interviu Latvijos visuomeninei televizijai pirmadienį M. Gaussas pareiškė, kad iki to laiko bendrovė privalo refinansuoti obligacijas, ir pridūrė, kad „Air Baltic“ akcijas planuojama įtraukti į „Nasdaq“ Rygos biržos sąrašus. Anot jo, šiuo metu vyksta „Air Baltic“ derybos su potencialiais investuotojais dėl 100 mln.

Lietuvoje veikiantis Latvijos kapitalo bankas „Citadele“ grikių, dribsnių, ryžių ir kitų kruopų gamintojai „Galinta“ paskolino 14,8 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir gamybos plėtrai, pirmadienį pranešė bankas. „Siekiame augti ne tik per įsigijimus, bet ir organiškai, rinkai pasiūlydami naujų aukštos kokybės produktų. „Citadele“ suteiktas finansavimas užtikrins stabilią įmonės veiklą ir sklandų investicinių projektų įgyvendinimą“, – pranešime sakė „Galintos“ vadovas Aurimas Taraškevičius.

Po to, kai antrąją balandžio savaitę elektra didmeninėje rinkoje buvo pigiausia nuo 2020 metų, praėjusią savaitę elektros kaina grįžo į pastarųjų mėnesių vidutinį lygį. Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, kainos pokytį lėmė mažėjusi vėjo ir saulės jėgainių gamyba, šiaurės šalyse remontuojami atominių elektrinių reaktoriai ir nežymiai augęs elektros suvartojimas.

 „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovų komandą papildė Inga Romanovskienė, nuo pirmadienio užėmusi LTG rinkodaros ir prekės ženklo strateginio vystymo vadovės pareigas. „Naujajai vadovei keliami tikslai – konsoliduoti grupės prekės ženklų valdymą bei užtikrinti, kad visos atskirų prekės ženklų iniciatyvos prisidėtų prie vientisos ir aiškios komunikacijos kūrimo tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose“, – sako LTG grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas.

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų. „Esami vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą.

 „Vičiūnų grupei“ pranešus apie gamyklos Rusijoje pardavimą, Kauno miesto opozicija neskuba uždaryti kelis metus laikinosios sostinės merui Visvaldui Matijošaičiui kelto klausimo. Politiniai oponentai viena vertus tvirtina, kad žinia dėl įmonės išėjimo iš Rusijos sutikta palankiai, tačiau, kita vertus, pripažįsta, kad pagrindo kalbėti apie interpeliaciją V. Matijošaičiui ir savivaldybėje dirbantiems jo sūnums vis dar yra.