Kitos šalys

Ketvirtadienį Turkijos šiaurės vakaruose įvykusioje avarijoje žuvo 11 žmonių, dar daugiau kaip 50 buvo sužeista, rašo „Reuters“. Anot vietos žiniasklaidos, Šiaurės Marmaros greitkelyje netoli Dagdibi rajono Sakarjos provincijoje, į avariją pateko septynios transporto priemonės, tarp jų – trys autobusai ir sunkvežimis. Avarijos priežastis dar nenustatyta. Anot Turkijos leidinių, vietą, kurioje įvyko avarija, gaubė tirštas rūkas, matomumas čia buvo prastas.

Australijos pietų regiono policija paskelbė, kad populiarioje atostogų ir banglenčių sporto vietoje per ryklio išpuolį žuvo paauglys. Sulaukus pranešimo apie ryklio puolimą netoli Etelio paplūdimio Inneso nacionaliniame parke, Jorko pusiasalyje, iš vandens buvo ištrauktas paauglio kūnas, pranešė pareigūnai. Vietos gyventojas naujienų kanalui „ABC News“ pasakojo, kad ketvirtadienį įvykęs išpuolis buvo pirmas jam žinomas mirtinas išpuolis šiame kurorte.

Turkijos parlamentas bent iki sausio vidurio neturėtų surengti balsavimo dėl Švedijos paraiškos įstoti į NATO, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė parlamento šaltiniai. Antradienį Užsienio reikalų komitetas pritarė Švedijos stojimui į Jungtinių Valstijų vadovaujamą Aljansą, taip priartindamas prie pabaigos 19 mėnesių trukusią priešpriešą, dėl kurios Turkija užsitraukė Vakarų partnerių rūstybę.

Prahos universitete 14 žmonių nužudęs šaulys atsisveikinimo laiške prisipažino dėl ankstesnės dvigubos žmogžudystės, pranešė Čekijos policija. Davido Kozako namuose rastame raštelyje parašytas prisipažinimas, kad gruodžio 15 d., likus šešioms dienoms iki išpuolio Karolio universitete, jis miške netoli miesto nušovė vyrą ir jo dviejų mėnesių dukrą. Policija teigė, kad jis buvo įtrauktas į 4 000 įtariamųjų dėl jų nužudymo sąrašą.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira pareiškė, kad jo šalies vyriausybė nesiims priemonių Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui suimti. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė orderį suimti V. Putiną, nes jis įtariamas Ukrainos vaikų išvežimu į Rusiją per prievartą. Rusijos prezidentas V. Putinas gali apsilankyti Brazilijoje per 2024 m. lapkritį vyksiantį G20 viršūnių susitikimą, o ten, kaip sako brazilų ministras, „bus labai malonu“ jį pamatyti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dar sugriežtino savo retoriką prieš Izraelio vyriausybės vadovą dėl karo Gazos Ruože ir pareiškė, kad tarp Benjamino Netanyahu ir Adolfo Hitlerio nėra jokio skirtumo. „Nėra jokio skirtumo tarp Netanyahu ir Hitlerio veiksmų“, – sakė jis per ceremoniją sostinėje Ankaroje. „Jis (B. Netanyahu) yra turtingesnis už Hitlerį. Gauna visokeriopą paramą iš Vakarų ir Jungtinių Valstijų“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Irakas antradienį, Pentagonui paskelbus, kad jis atakavo tris Teherano remiamų pajėgų naudojamus objektus, pasmerkė JAV oro antskrydžius kaip priešiškus. Irako vyriausybės duomenimis, per smūgius žuvo vienas saugumo pajėgų narys ir dar 18 buvo sužeisti. Anksčiau buvo pranešta apie 24 sužeistuosius. Anot Irako, JAV išpuolis buvo nepriimtinas šalies suverenitetui ir pakenkė dvišaliams santykiams.

Visi esame konvejerio, kurį vadiname gyvenimu, dalis, ir vis labiau artėjame prie savo „galiojimo pabaigos“. Kas nutiks, kai pagaliau pasieksime linijos galą, galima tik spėlioti. Tačiau per pastaruosius kelerius metus mokslininkai pateikė įdomių įžvalgų apie žmogaus smegenų signalus po mirties. Mokslininkai tyrė ir aiškinosi, kas vyksta smegenyse, kai paskutinį kartą įkvepiame, ir taip sužinojo, kaip išgyvename mirtį.

„Minčių skaitymas“ netrukus gali tapti realybe – tiesiogine prasme, nes Sidnėjaus technologijų universiteto GrapheneX-UTS, į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto centre, mokslininkai pasiekė naują proveržį – mintys paverčiamos žodžiais ekrane. „Šis tyrimas yra novatoriškas bandymas versti neapdorotas EEG bangas tiesiogiai į kalbą, o tai yra reikšmingas proveržis šioje srityje“, – sakė Ching-Ten Lin, UTS Informatikos mokyklos nusipelnęs profesorius ir GrapheneX-UTS HAI centro direktorius.

Kelionės po pasaulį – puikus būdas praplėsti akiratį ir pažinti unikalias kultūras. Kartais nuotykiai gali išvesti jus iš komforto zonos, tačiau, visų pirma, svarbiausias turi būti saugumas. Naujoje „Berkshire Hathaway Travel Protection“ atliktoje apklausoje paaiškėjo dešimt saugiausių pasaulio miestų, kuriuos verta aplankyti 2024 m. Honolulu Honolulu yra egzotiška atostogų vieta, kuri traukia keliautojus iš viso pasaulio.

Pentagonas pranešė, kad šeštadienį prie Indijos krantų nukentėjo Japonijai priklausantis cheminių medžiagų tanklaivis, į kurį buvo nutaikytas iš Irano paleistas dronas, o tai rodo, kad komercinei laivybai už Raudonosios jūros ribų kyla vis daugiau pavojų. Tai buvo pirmas kartas, kai Pentagonas atvirai apkaltino Iraną tiesiogiai taikantis į laivus nuo Izraelio karo su Teherano remiama kovotojų grupuote „Hamas“ pradžios.

Per sprogimą Kinijos finansuojamoje nikelio perdirbimo gamykloje Indonezijos rytinėje provincijoje sekmadienį žuvo 13 žmonių, dar 46 buvo sužeisti, pranešė pramonės parko pareigūnas. Sulavesio saloje, kurioje yra nikelio – pagrindinio metalo, naudojamo elektromobilių baterijoms ir nerūdijančiam plienui gaminti – perdirbimo centras, didėjančios Pekino investicijos pakurstė neramumus dėl darbo sąlygų jos gamyklose. Nelaimingas atsitikimas įvyko apie 5 val. 30 min. ryto vietos (šeštadienį 23 val.

Po sėkmingų ikiklinikinių tyrimų su pelėmis mokslininkai šią savaitę pradėjo pirmuosius vyriškų kontraceptinių tablečių be hormonų bandymus su žmonėmis. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio vaistas, pasiekęs pirmąjį klinikinių tyrimų etapą. Nors mokslininkai jau dešimtmečius stengiasi sukurti ne tik prezervatyvus ir vazektomijas, bet ir kitas kontraceptines priemones lytiškai aktyviems vyrams, vėlesnius klinikinių tyrimų etapus pasiekusios priemonės buvo hormoninės.

Baltieji rūmai penktadienį padėkojo Japonijai už sprendimą siųsti į Jungtines Valstijas amerikiečių gamybos oro gynybos sistemas „Patriot“, sakydami, kad šis perdavimas „papildys JAV atsargas“. Anksčiau penktadienį Japonija pirmą kartą per beveik dešimtmetį sušvelnino ginklų eksporto kontrolę, o tai reiškia, kad ši JAV sąjungininkė galės Vašingtonui nusiųsti šalyje pagamintų sistemų „Patriot“. Jungtinės Valstijos iš savo atsargų nusiuntė Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“, kurios yra didži...

Turkijos valdžios institucijos sulaikė 304 asmenis, įtariamus ryšiais su grupuote „Islamo valstybė“ (IS), penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya.  Vykdydama operaciją, pavadintą HEROES-34, policija vienu metu surengė reidus 32 miestuose, įskaitant Stambulą. Socialiniuose tinkluose A. Yerlikaya nurodė, kad vien Stambule buvo sulaikyti 86 įtariamieji.

Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad daugiau kaip 20 šalių prisijungė prie JAV vadovaujamos koalicijos, siekiančios apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje nuo Jemeno husių sukilėlių atakų.  Irano remiami husiai ne kartą taikėsi į laivus, plaukiojančius šiuo gyvybiškai svarbiu laivybos keliu. Pasak jų, šie išpuoliai vykdomi prieš Izraelio laivus dėl jų karo prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Kinija ketvirtadienį paragino Filipinus padaryti „racionalų pasirinkimą“ po pastarojo meto Manilos pastangų mesti iššūkį Pekino pretenzijoms Pietų Kinijos jūroje. Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip šį mėnesį Kinijos laivai šaudė iš vandens patrankų į Filipinų laivus, be to, per įtemptus susidūrimus prie konflikto židinyje esančių rifų susidūrė abiejų šalių laivai.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paleido svarbų venesueliečių prezidento Nicolas Maduro sąjungininką mainais į 10 Venesueloje laikytų amerikiečių ir Storuoju Leonardu pramintą bėglį. Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas priėmė itin sunkų sprendimą paleisti Alexą Saabą, buvusį socialistų lyderio N. Maduro patikėtinį, Vašingtono kaltinamą pinigų plovimu Karakasui, sakė JAV pareigūnai.

Jerevanas trečiadienį paskelbė laikinai sustabdęs Rusijos transliuotojo „Sputnik“ vietos padalinio licenciją dėl ironiškų ir įžeidžiamų vieno vedėjo komentarų apie Armėniją. Už televiziją ir radiją atsakinga komisija paskelbė, kad „Sputnik“ transliuotojo Armėnijoje „Tospa“ licencija sustabdoma 30 dienų.

Dešimtys tūkstančių socialinio tinklo „X“, buvusio „Twitter“, vartotojų visame pasaulyje ketvirtadienį pranešė apie problemas naudojantis verslininkui Elonui Muskui priklausančia platforma. Pranešimai apie problemas platformoje socialinių tinklų veiklą bei sutrikimus fiksuojančioje svetainėje „Downdetector“ pradėjo plūsti prieš pat 8 val. ryto Lietuvos laiku. „Vartotojų pranešimuose nurodoma, kad „X“ („Twitter“) kyla problemų“, – rašoma svetainėje.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas įspėjo, kad Pchenjanas nedvejodamas surengs branduolinę ataką, jei bus išprovokuotas branduoliniais ginklais, ketvirtadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida. Tuo metu Seulas ir jo sąjungininkai paragino pradėti dialogą be išankstinių sąlygų. Kim Jong Uno įspėjimas pasirodė po praėjusią savaitę Vašingtone surengto Pietų Korėjos ir JAV susitikimo, kai buvo aptartas branduolinis atgrasymas konflikto su Šiaurės Korėja atveju.

Kongo Demokratinėje Respublikoje trečiadienį vyksta visuotiniai rinkimai, kuriuose dabartinis prezidentas Felixas Tshisekedi varžosi su susiskaldžiusia opozicija, šalies rytuose siaučiant konfliktui. Rinkimų apylinkės atsidarė 6 val. ir užsidarys 17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Vyriausybė trečiadienį paskelbė nedarbo dieną ir, kaip ir per ankstesnius rinkimus, uždarė sienas bei sustabdė vidaus skrydžius.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad jo šalies parlamentas ratifikuos Švedijos narystę NATO, kai JAV Kongresas pritars Turkijos prašymui įsigyti naikintuvų F-16. R. T. Erdoganas taip pat pareiškė, kad Kanada ir kitos NATO sąjungininkės turi panaikinti Turkijai taikomą ginklų embargą.

Pasaulio galybės antradienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi ryžtingai ir vieningai reaguoti į Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų kūrimą ir raketų paleidimus.

Vakarų valstybės pirmadienį apkaltino Teheraną kuriant ir bandant balistines raketas, sodrinant uraną iki precedento neturinčio 60 proc. sodrumo lygio ir perduodant Rusijai šimtus dronų.  Teheranas ir jo sąjungininkė Maskva atmeta šiuos Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, kelių iš Irano branduolinio susitarimo šalių, kaltinimus.

Kinija pirmadienį pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių prieš bendroves, dalyvaujančias ginklų pardavime Taivanui, po to, kai Jungtinės Valstijos patvirtino 300 mln. dolerių (275 mln. eurų) vertės sandorį, skirtą sustiprinti savivaldžios salos gynybą. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį užgrobti, prireikus – jėga. Tuo metu JAV Kongresas reikalauja savivaldžiai demokratinei salai tiekti ginklus jos gynybai.

Honkonge pirmadienį vyko prodemokratinės žiniasklaidos magnato Jimmy Lai teismas dėl kaltinimų sąmokslu pagal nacionalinio saugumo įstatymą, dėl kurių jis gali būti įkalintas iki gyvos galvos. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė reikalauja jį paleisti. 76 metų J. Lai kaltinamas sąmokslu su užsienio jėgomis, kaip numatyta plataus masto nacionalinio saugumo įstatyme, kurį Pekinas finansų centru esančiam regionui nustatė 2020 metais.

Nairobis ir Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė ilgai derintą prekybos susitarimą, kuriuo siekiama padidinti prekių srautą tarp abiejų rinkų, nurodė Kenijos prezidentas Williamas Ruto.  Šiuo metu Briuselis siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Afrika.  „Nors šiandiena yra didžiulio pažado akimirka, ji taip pat yra istorinės partnerystės siekiant istorinių permainų pradžia“, – ceremonijos Kenijos sostinėje metu teigė W. Ruto.

Šiaurės rytų Australijoje kilus staigiems potvyniams, o į miestus drauge su vandeniu plūstelėjus krokodilams, kai kurie įstrigę gyventojai pirmadienį gelbėjosi ant vienos ligoninės stogo. Praėjusią naktį gelbėtojų komandos evakavo daugiau kaip 300 žmonių, pranešė policija. Padėti nuo išorinio pasaulio atkirstiems rajonams buvo pasiųsta karinių sraigtasparnių. Pranešama apie žalą maždaug 400 km ilgio pakrantės ruože šiaurinėje Kvynslando valstijoje.

Šiaurės Korėja pirmadienį išbandė savo pažangiausią tarpžemyninę balistinę raketą, potencialiai galinčią pasiekti Jungtines Valstijas. Pchenjanas šiemet surengė rekordiškai daug ginklų bandymų, kuriuos smerkia tarptautinė bendruomenė. Pietų Korėjos teigimu, Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), varomą kietuoju kuru, todėl šią raketą lengviau transportuoti ir galima greičiau paleisti nei varomą skystuoju kuru.

Po Jemeno husių sukilėlių išpuolių dar dvi didelės laivybos bendrovės – „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) ir „CMA CGM“ – šeštadienį paskelbė stabdančios plaukiojimą per gyvybiškai svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį. Apie šį sprendimą Italijos ir Šveicarijos milžinė MSC ir Prancūzijos „CMA CGM“ pranešė po to, kai penktadienį panašių veiksmų ėmėsi dvi didžiausios pasaulio laivybos bendrovės „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“, reaguodamos į Irano remiamų husių sukilėlių išpuolius Raudonojoje jūroje.

Vatikano teismas šeštadienį penkeriems metams ir šešiems mėnesiams kalėjimo už finansinius nusikaltimus nuteisė kadaise įtakingą italų kardinolą.  75-erių Angelo Becciu, buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas, tapo aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios dvasininku, stojusiu prieš Vatikano baudžiamąjį teismą. Be to, kadaise jis buvo laikomas vienu realiausių pretendentų į popiežiaus sostą.

Vašingtonas šeštadienį dar kartą perspėjo Pchenjaną, kad bet koks branduolinis išpuolis prieš JAV reikštų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno valdymo pabaigą.  Bendrame JAV ir Pietų Korėjos branduolinių klausimų konsultacinės grupės išplatintame pareiškime teigiama, kad į bet kokį Šiaurės Korėjos branduolinį išpuolį bus atsakyta greitai ir ryžtingai.

Jungtinės Karalystės naikintuvas Raudonojoje jūroje numušė įtariamą atakos droną, šeštadienį pranešė gynybos ministras Grantas Shappsas. Praėjusį mėnesį JK paskelbė siunčianti į Persijos įlanką vieną moderniausių savo karinių jūrų pajėgų laivų „HMS Diamond“, kad sustiprintų savo buvimą regione. „HMS Diamond“ naktį numušė įtariamą atakos droną, kuris taikėsi į prekybinę laivybą Raudonojoje jūroje.

Šeštadienį mirė naftos turtingo Kuveito emyras šeichas Nawafas al Ahmadas al Sabahas po trejų metų valdymo, pranešė karališkasis teismas. Jam buvo 86 metai. Valstybinė televizija prieš pranešimą nutraukė įprastą programą ir perjungė ją į Korano skaitinių transliaciją. Vėliau nacionalinė televizija pranešė, kad Kuveito sosto įpėdinis princas šeichas Meshalas al Ahmadas al Jaberas al Sabahas buvo paskirtas naujuoju šalies emyru.

Dvi iš didžiausių pasaulio laivybos įmonių „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“ penktadienį pranešė, kad po Jemeno sukilėlių išpuolių šioje teritorijoje sustabdo plaukimą per pasaulinei prekybai gyvybiškai svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį. Irano remiami husiai, kurie kontroliuoja didžiąją Jemeno dalį, bet nėra pripažinti tarptautiniu mastu, sako, kad taikosi į laivybą, norėdami daryti spaudimą Izraeliui per du mėnesius trunkantį karą su palestiniečių „Hamas“ kovotojais Gazos Ruože.

Trys Japonijos ministrai ketvirtadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimus dėl didelio kyšininkavimo skandalo valdančiojoje partijoje, pranešė žiniasklaida. Ekonomikos ir pramonės ministras Yasutoshi Nishimura, vidaus reikalų ministras Junji Suzuki ir žemės ūkio ministras Ichiro Miyashita tai padarė ketvirtadienio rytą, sakoma pranešimuose. Vėliau ketvirtadienį tai padaryti turėtų ir vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Hirokazu Matsuno, taip pat penki ministrų pavaduotojai.

Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ antradienį pranešė, kad Minsko saugumo tarnybos visoje šalyje atliko kratas šimtų rinkimų stebėtojų namuose ir sulaikinėjo juos darbo vietose. Tai naujausias susidorojimas su žmogaus teisių ir demokratijos veikėjais prieš vasario mėnesį vyksiančius parlamento ir vietos valdžios rinkimus.

Per mirtininko sprogdintojo išpuolį Pakistano kariuomenės bazėje antradienį žuvo mažiausiai 23 kariai, pranešė kariuomenė, o atsakomybę už išpuolį prisiėmė su Pakistano Talibanu susiję kovotojai. Kariuomenės ryšių su žiniasklaida skyrius pranešė, kad anksti ryte šešių kovotojų įvykdyto išpuolio taikiniu tapo bazė Chaibero Pachtunchvos provincijos Dera Ismail Chano rajone, netoli Afganistano sienos.

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad kitais metais joms reikia 46,4 mlrd. dolerių (virš 43 mlrd. eurų), kad galėtų suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą maždaug 180 mln. visame pasaulyje beviltiškoje padėtyje atsidūrusių žmonių. JT teigė, kad pasaulinės humanitarinės pagalbos perspektyvos 2024 metais yra niūrios, labiausiai pažeidžiamiems asmenims kenčiant nuo konfliktų, ekstremalių klimato reiškinių ir žlungančios ekonomikos.

Jungtinių Tautų klimato pasiuntinys Simonas Stiellas pirmadienį paragino klimato konferencijoje COP28 dalyvaujančias šalis pašalinti nebūtinas taktines kliūtis, likus 24 valandoms iki oficialios derybų Dubajuje pabaigos. Šalių derybų JT konferencijoje dėmesio centre – potencialus susitarimas dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo. „Pirma, pašalinkite iš kelio nebūtinas taktines kliūtis“, – sakė S. Stiellas.

Dviejų įtakingų Rumunijos žiniasklaidos priemonių restruktūrizavimo planai kelia susirūpinimą dėl šalyje mažėjančios spaudos laisvės. Šveicarijos žiniasklaidos bendrovė „Ringier“, kuriai priklauso Rumunijos dienraštis „Libertatea“ ir leidinys „Gazeta Sporturilor“, anksčiau šią savaitę paskelbė apie planus mažinti darbo vietų skaičių „Libertatea“, motyvuodama intensyvėjančiu perėjimu prie internetinės žiniasklaidos.

Burundžio Aukščiausiasis Teismas penktadienį nuteisė nušalintą ministrą pirmininką Alianą Guillaume'ą Bunyoni kalėti iki gyvos galvos dėl kaltinimų bandymu nuversti vyriausybę ir grasinimo pasikėsinti į prezidento gyvybę, pranešė teisminis šaltinis. A. G. Bunyoni, kurio bylos nagrinėjimas prasidėjo prieš tris mėnesius, nuo 2020-ųjų vidurio iki 2022-ųjų rugsėjo ėjo ministro pirmininko pareigas.

Turkija penktadienį sveikino nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos susitarimą apsikeisti karo belaisviais ir siekti normalizuoti santykius po dešimtmečius trukusių vaidų dėl Kalnų Karabacho regiono. Seniai ginčijamo regiono kontrolę Azerbaidžanas susigrąžino po rugsėjį surengto žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus. Po to pašlijo Armėnijos ir jos ilgametės sąjungininkės Rusijos santykiai, o Baku ir Jerevanas atnaujino bandymus pasiekti taikos susitarimą.

Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji taryba patvirtino naują 173 mln. JAV dolerių vertės programą Moldovai pagal RSF finansavimo priemonę, skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi TVF spaudos tarnyba. Naujoji programa numatyta 22-ų mėnesių laikotarpiui, orientuota į reformų energetikoje ir su klimato kaita susijusių projektų finansavimą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį iškėlė sąlygą, kad Ankara ratifikuos įstrigusią Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV Kongresas tuo pat metu patvirtins turkų prašymą dėl naikintuvų F-16. Švedija ir Suomija, reaguodamos į praėjusiais metais Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo ir siekė įgauti JAV vadovaujamo karinio aljanso teikiamą apsaugą.

Pietų Korėjos gynybos ministras penktadienį pažadėjo masinį atsakomąjį smūgį į svarbiausias Šiaurės Korėjos vietas, jei būtų įvykdyta provokacija, varžovėms sugriežtinus savo retoriką dėl pastarosiomis dienomis paleistų karinių žvalgybinių palydovų.

Japonija priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti kanapių pagrindu pagamintus vaistus. Visgi siekis pakoreguoti griežtus kovos su narkotikais įstatymus nulėmė sugriežtintą draudimą marihuaną vartoti rekreaciniais tikslais. Trečiadienį aukštesniuosiuose parlamento rūmuose priimti Japonijos kanapių ir narkotinių medžiagų kontrolės įstatymų pakeitimai sudarys sąlygas panaikinti iš kanapių pagamintų medicininių produktų draudimą.

Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė imtis veiksmų santykiams normalizuoti ir apsikeisti karo belaisviais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame šalių pareiškime. Pareiškime teigiama, kad abi šalys susitarė „imtis realių žingsnių pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“. Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.