Pchenjanas šiemet surengė rekordiškai daug ginklų bandymų, kuriuos smerkia tarptautinė bendruomenė.
Pietų Korėjos teigimu, Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), varomą kietuoju kuru, todėl šią raketą lengviau transportuoti ir galima greičiau paleisti nei varomą skystuoju kuru.
Tai jau trečias kartas, kai Pchenjanas išbandė kietuoju kuru varomą ICBM. Ankstesni paleidimai surengti balandį ir liepą, o analitikai sakė, kad tai rodo nuolatines pastangas tobulinti šią technologiją.
Šiaurės Korėja nurodė, kad ankstesnius kartus paleido „Hwasong-18“ raketas, bet pirmadienio bandymo dar nekomentavo.
JAV, Pietų Korėja ir Japonija iškart pasmerkė naujausią raketos bandymą ir pažymėjo, kad jis pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir mažina saugumą Korėjos pusiasalyje.
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas pasmerkė Pchenjano veiklą ir įsakė nedelsiant imtis atsakomųjų veiksmų. Jis taip pat paragino prie šių veiksmų prisidėti JAV ir Japoniją.
Japonijos gynybos ministerija nurodė, kad Pchenjano pirmadienio rytą paleistos ICBM potencialus veikimo nuotolis gali būti daugiau kaip 15 tūkst. kilometrų ir galėtų aprėpti beveik visą JAV teritoriją.
Sekmadienio vakarą Šiaurės Korėja paleido trumpojo nuotolio raketą.
„(Šių raketų paleidimas) yra ne tik akivaizdus JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, bet ir grėsmė taikai bei stabilumui regione, todėl mes tai griežtai smerkiame“, – teigė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida.
Nuo 2006-ųjų, kai Šiaurės Korėja atliko pirmąjį branduolinį bandymą, JT Saugumo Taryba priėmė virtinę rezoliucijų, raginančių Pchenjaną nutraukti branduolinių ir balistinių raketų programas.
Tačiau Kinija, artima Šiaurės Korėjos sąjungininkė, niekaip tiesiogiai nesureagavo į naujausius bandymus. Pekinas paskelbė pareiškimą, kuriuose kalbama apie gilų abipusį pasitikėjimą.
„Susidarius neramiai tarptautinei padėčiai, Kinija ir KLDR visada tvirtai palaikė ir pasitikėjo viena kita“, – sakė užsienio reikalų ministras Wang Yi po susitikimo su vienu pareigūnu iš Pchenjano, pavartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo santrumpą.
Pietų Korėjos kariuomenė iš pradžių pranešė, kad pirmadienio rytą užfiksavo, jog iš Pchenjano teritorijos paleista tolimojo nuotolio balistinė raketa, kuri nuskriejo 1 tūkst. km ir nukrito Rytų jūroje, dar vadinamoje Japonijos jūra.
Pietų Korėja pranešė, kad raketa skrido aukštyn, o ne skersai – Pchenjanas anksčiau yra sakęs, kad kai kurių ginklų bandymų metu taiko šį metodą, kad išvengtų skrydžio virš kaimyninių šalių.
„Negrįžtama“ branduolinė galybė
Pernai Šiaurės Korėja pasiskelbė esanti „negrįžtama“ branduolinė galybė ir nekart sakė, kad niekada neatsisakys savo branduolinės programos. Pastarąją ji laiko gyvybiškai svarbia savo išlikimui.
Seulo „Ewha“ universiteto Šiaurės Korėjos studijų profesorius Park Won-gonas nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog Pchenjanas paliedo kietuoju kuru varoma raketą „Hwasong-18“.
Pasak jo, veiksminga raketa būtų svarbus pasiekimas Pchenjanui.
„Hwasong-18“ naudoja kietąjį kurą, todėl nereikia jokio pasiruošimo laiko, ji gali būti paleista iš karto iš mobilios paleidimo sistemos ir gali būti laikoma ginklų sistema, kuri praktiškai gali smogti JAV žemyninei daliai“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė jis.
Tačiau, pasak Azijos politikos studijų instituto tyrėjo Go Myong-hyuno, Šiaurės Korėja dar turi patobulinti šiuos pajėgumus.
„Kalbant apie ICBM, vis dar yra daug techninių aspektų, kuriuos reikia papildyti, įskaitant grįžtamojo skrydžio technologijos ir kelių kovinių galvučių technologijos užtikrinimą“, – AFP sakė tyrėjas.
Branduolinės grėsmės
Raketų paleidimai surengti po to, kai tarp JAV ir Pietų Korėjos aljanso bei Šiaurės Korėjos vėl kilo pikta retorika.
Vašingtone penktadienį įvyko antroji Branduolinės konsultacinės grupės sesija, kurios metu JAV ir Pietų Korėja aptarė branduolinio atgrasymo priemones konflikto su Šiaurės Korėja atveju.
Šeštadienį Vašingtonas ir Seulas perspėjo, kad bet kokia Pchenjano branduolinė ataka prieš JAV ar Pietų Korėją reikštų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno valdymo pabaigą.
Šiaurės Korėjos gynybos ministerijos atstovas spaudai sekmadienį pasmerkė sąjungininkų planus kitais metais išplėsti kasmetines bendras karines pratybas ir įtraukti į jas branduolinių operacijų mokymus.
„Tai atviras pareiškimas dėl branduolinės konfrontacijos, kad branduolinių ginklų panaudojimas prieš KLDR taptų įvykusiu faktu“, – sakoma išplatintame pareiškime, kurį paskelbė naujienų agentūra KCNA.
„Bet koks bandymas panaudoti ginkluotąsias pajėgas prieš KLDR sulauks prevencinio ir mirtino atsako“, – priduriama pranešime.
Praėjusį mėnesį Pchenjanui paleidus karinį šnipinėjimo palydovą, santykiai su Vašingtonu ir Seulu tapo dar labiau įtempti.
Šiaurės Korėja tai pavadino dideliu pasiekimu ir teigė, kad jai pavyko nufotografuoti JAV ir Pietų Korėjos karinius objektus.
Šis paleidimas sužlugdė abiejų Korėjų susitarimą, kuriuo siekta mažinti įtampą pusiasalyje.
Po šnipinėjimo palydovo paleidimo abi valstybės sustiprino saugumą jas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje (DMZ).
