Kitos šalys

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija ir Iranas ruošia naujus dokumentus, kurie turėtų „įtvirtinti aukštos kokybės partnerystę“. Irano derybos su Vakarais dėl sankcijų atšaukimo ir grįžimo į pasaulinę naftos prekybos rinką įstrigo būtent po Rusijos reikalavimo, kad jai nebūtų taikomos prekybos su Iranu sankcijos. Anksčiau buvo skelbiama, kad Vakarų šalys bando sutarti su Iranu dėl sankcijų šiai šaliai sušvelninimo, siekiant pasinaudoti jos turima nafta.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė Jungtinėms Tautoms, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“. Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą ministras Zbigniewas Rau sakė, kad per šią kampaniją Maskva pradėjo atakuoti civilius ir kad toks elgesys prilygsta „valstybiniam terorizmui“. „Ši prastai parengta ir vykdoma operacija virto strategine ir taktine nesėkme, – sakė Z. Rau. – Tačiau užuot vengęs nebūtinų žūčių savo pačių pajėgose, Kremlius pakeitė taktiką.

Rusijos invazija į Ukrainą rekordiškai padidino Suomijos visuomenės palankumą jų šalies stojimui į NATO aljansą, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Visuomeninio transliuotojo „Yle“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šalies narystės NATO siekiui pritaria 62 proc. respondentų, nors prieš dvi savaites narystę palaikančiųjų buvo 53 procentai. Prieš Suomijos narystę šiame gynybiniame aljanse pasisakė 16 proc. pirmadienio apklausos respondentų, o 21 proc.

Turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas pirmadienį iškvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į dvikovą, o prizas būtų ne kas kita kaip Ukrainos, kur Maskva vykdo brutalią invaziją, likimas. Ekscentriškasis milijardierius ir kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas nusprendė per socialinį tinklą „Twitter“, kur neretai paskelbia keistų žinučių, išsiaiškinti, ar Rusijos lyderis išbandytų savo narsą asmeniškai, o ne rusų kariuomenės rankomis kaimyninėje šalyje.

Viename brangiausių Londono rajonų pirmadienį protestuotojai užėmė namą, susijusį su Rusijos oligarchu Olegu Deripaska, kuriam Vakarai taiko sankcijas. Belgreivo aikštėje ant 5 numeriu pažymėto namo protestuotojai iškabino transparantą su užrašu „Ši nuosavybė yra išvaduota“ ir Ukrainos nacionalinę vėliavą. Ankstų rytą iškviesti policijos pareigūnai pastatą užtvėrė , o vėliau pasinaudoję grąžtu atidarė paradines namo duris, kad patektų į vidų, o į balkoną pakliuvo pasinaudoję keltuvu.

17-oji karo diena Ukrainoje. Šeštadieni Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl kreipėsi į tautą. Jis tikino, kad šiame kare Rusija jau patyrė didžiausius nuostolius per pastaruosius dešimtmečius. Naujausiame savo vaizdo kreipimesi į tautą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad 31 Rusijos bataliono taktinė grupė tapo nebegalinti kovoti. „Rusijos kariuomenės patiria didžiulius nuostolius.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas. Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį (per Krokuvą) ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. „Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje. Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Vakarų demokratines valstybes sugriežtinti sankcijas baltarusių autoritariniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) ketvirtadienį paskelbė pareiškimą, kuriame patvirtino savo lyderio Abu Ibrahimo al Qurashi žūtį ir paskyrė Abu Hasaną al Hashemi al Qurashi jo įpėdiniu. IS džihadistai „prisiekė ištikimybę Abu Hasanui al Hashemi al Qurashi kaip tikinčiųjų emyrui ir musulmonų kalifui“, sakė grupuotės atstovas garso įraše, kuriame patvirtinta buvusio IS vadovo ir buvusio atstovo žūtis.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimės karą Ukrainoje, kurį jis pradėjo įsiverždamas į Ukrainą. „Vladimiras Putinas padarė siaubingą klaidą. Jis pralaimės šį karą,.. nes Ukrainos žmonių, ginančių savo teritoriją, nuožmumas, stiprybė ir ryžtas įkvepia mus visus“, – sakė J. Trudeau žurnalistams Varšuvoje, stovėdamas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą. „NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K. Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.

Pietų Korėjos prezidentu išrinktas Yoon Suk-yeolas yra politikos naujokas, patraukęs visuomenės dėmesį, kai eidamas prokuroro pareigas ryžtingai tyrė ne vieną didžiulio atgarsio sulaukusį korupcijos skandalą.      Tačiau konservatyvių pažiūrų Yoon Suk-yeol'o griežta pozicija Šiaurės Korėjos atžvilgiu sulaukė prieštaringų vertinimų, o jo mizoginiški pažadai ir nejautrūs komentarai įvairiais klausimais, pradedant skurdu, baigiant karu Ukrainoje, išprovokavo kritikos bangą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė trečiadienį aptaręs humanitarinių koridorių ir kitus klausimus su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie pokalbio telefonu metu sutarė dėl „poreikio užtikrinti efektyvius humanitarinius koridorius civiliams“. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad jis dar kartą iškėlė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą ir išreiškė padėką dėl dar vieno Rusijai skirto sankcijų paketo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį aptarė diplomatinius būdus karui Ukrainoje nutraukti ir humanitarinius koridorius civiliams evakuoti, pranešė Kremlius. „Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, susijusią su specialia karine operacija Donbasui apsaugoti, buvo aptartos įvairios politinės ir diplomatinės pastangos, visų pirma trečiasis Rusijos delegacijos ir Kijevo valdžios atstovų derybų raundas“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Pekinas trečiadienį sakė, kad skirs Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių (712,4 tūkst. eurų), o pirma jos siunta jau keliauja. Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos invazijos Ukrainoje ir dėl įtampos tarp šių šalių ne kartą kaltino NATO „ekspansiją į rytus“, atkartodama pagrindinį Kremliaus skundą dėl NATO grėsmės Rusijos saugumui.

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų. „Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis delikatus klausimas buvo viena Rusijos nurodytų priežasčių surengti invaziją į savo provakarietišką kaimynę. V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį pasakė istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystės parlamentarams ir atkartodamas britų karo metų ministro pirmininko Winstono Churchillio iššūkį pažadėjo „kovoti iki galo“. „Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Mes kovosime iki galo, jūroje, ore. Mes tęsime kovą už savo žemę, bet kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – sakė jis. Britų parlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui prieš jo kalbą Bendruomenių Rūmams.

Jungtinės Karalystės vyriausybė po tam tikros sumaišties ir pasipiktinimo, kad kai kurie ukrainiečiai siunčiami atgal, antradienį paskelbė steigianti Prancūzijos šiaurėje vizų centrą Ukrainos pabėgėliams. Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss parlamentui sakė, kad centras įsikurs Lilyje, maždaug 110 km nuo Kalė, kur susirinko daug ukrainiečių.

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą, kaip ir Jungtinės Valstijos, kurios turėtų paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos. Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje. „Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc.

Japonijos premjeras Fumio Kishida šalies parlamente pažymėjo, kad šalis laiko dabar Rusijos kontroliuojamas Pietų Kurilų salas savo protėvių žemėmis. Jis paaiškino, kad Rusijos kontroliuojamą Pietų Kurilų salyną laiko savo istorinėmis žemėmis ir šalies suvereniteto dalimi.

Apie 20 tūkst. savanorių iš įvairių šalių išvyko į Ukrainą, kad prisijungtų prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Šis skaičius dabar yra apie 20 000. Daugiausia tai yra savanoriai iš įvairių Europos šalių,“ –transliuotojui CNN teigė D. Kuleba. „Daug žmonių pasaulyje nekenčia Rusijos ir to, ką ji darė pastaraisiais metais, tačiau niekas nedrįso atvirai prieštarauti ir kovoti“, – sakė jis.

JAV diplomatijos vadovas Anthony Blinkenas sako, kad su Lenkija aktyviai derasi dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai. Už tai mainais Lenkija esą gautų modernių amerikietiškųjų F-16. Volodymyras Zelenskis ragina Vakarus skelbti naujas sankcijas Rusijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti Rusijos naftos importą. Savo ruožtu sankcijų smaugiami rusai išėjo į protestus prieš Vladimiro Putino karą net 35-iuose Rusijos miestuose. Omonininkai suėmė daugiau nei 1 000 prieš karą pasisakančių žmonių.

Valstybės sekretorius Antonis Blinkenas sako, kad NATO šalys narės turi „žalią šviesą“ tiekti naikintuvus Ukrainai, CBS naujienoms teigė jis.  „Tai yra žalia šviesa“, – sakė A. Blinkenas interviu metu, paklaustas ar Lenkijos Vyriausybė, NATO narė, gali perduoti naikintuvus Ukrainai.  „Tiesą pasakius mes apie tai kalbame su lenkų bičiuliais šiuo metu. Kalbame, ką galime padaryti, jei jie pasirinks perduoti naikintuvus Ukrainai.

Kruvinas sekmadienis Ukrainoje – Kremliaus okupantai šalyje šiandien įvykdė kraupių atakų prieš taikius žmones. Sprogimai griaudėjo Kijivo priemiestyje, iš kurio skubėjo evakuotis šeimos, mina pražudė mažiausiai du vaikus. Didelį aviacijos smūgį Putino pakalikai generolai sudavė ir Vinicos oro uostui. Kijivas skelbia, kad Kremlius ruošiasi didelei, antrai puolimo Ukrainoje bangai. Jautresnius žiūrovus perspėjame – reportaže rodomi vaizdai gali šokiruoti.

Vašingtonas matė  „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius, sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Matėme labai patikimų pranešimų apie tyčines atakas prieš civilius, o tai būtų karo nusikaltimas“, – JAV televizijos CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė prezidento Joe Bideno vyriausiasis diplomatas.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas sekmadienį po diplomatinių kelionių, įskaitant apsilankymą Kremliuje, sakė, kad jo šalis turi „moralinę pareigą“ padėti sustabdyti kovas Ukrainoje, net jei sėkmės šansai „nėra dideli“. N. Bennettas šeštadienį Kremliuje tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o paskui nuskrido į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai. Pokalbis, pasak prezidentūros pareigūno, truko 1 val. 45 min. ir buvo surengtas E. Macrono prašymu. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Popiežius Pranciškus sekmadienį apgailestavo dėl to, ką pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“ Ukrainoje po Rusijos invazijos į šią šalį, ir pareikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams. „Ukrainoje teka kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, destrukciją ir kančią. Aukų skaičius auga, kaip ir bėgančių žmonių, ypač motinų ir vaikų, skaičius.

Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad viename iš miestų ginkluoti Rusijos kariai siekdami patekti ant pastato stogo nutarė pasinaudoti liftu, bet pastato administratorius atjungė elektrą ir taip paspendė spąstus priešams. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ ir „Facebook“ skelbia „Visegrad 24“.  „Rusijos karių grupė norėjo pasinaudoti liftu ir taip pasiekti pastato stogą. Pastato administracija įkalino juos lifto viduje nutraukę elektros tiekimą.

Ukrainos Mariupolio uostamiestis sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai. „Nuo 12 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pradedama civilių gyventojų evakuacija“, – sakoma miesto pareigūnų pareiškime, kuriame teigiama, kad su miestą apsupusiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Vienas Ukrainos derybininkas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Rusija dėl Maskvos invazijos užbaigimo pradeda būti „konstruktyvios“, ir apibūdino, jo nuomone, akivaizdžiai pasikeitusį Maskvos požiūrį į ukrainiečių pasipriešinimą ir skaudžias tarptautines sankcijas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė pastebėjęs, jog Rusijos požiūris pasikeitė, nes ji suprato „tikrąją karo kainą“. „Pačioje karo pradžioje jie reikalavo visiško dominavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kalbėjosi telefonu su savo kolega iš JAV Joe Bidenu ir aptarė finansinę paramą ir sankcijas Rusijai, Ukrainai patiriant vis intensyvesnį Maskvos puolimą. „Vykstant nuolatiniam dialogui, turėjau dar vieną pokalbį su @POTUS, – tviteryje parašė V. Zelenskis, turėdamas galvoje JAV prezidentą. – Į darbotvarkę buvo įtraukti saugumo, finansinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai tęsimo klausimai.

Pasaulio šalys taiko naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį uždraudė tam tikriems Rusijos bankams naudotis SWIFT – didelio saugumo tinklu, kuris palengvina mokėjimus 11 000 finansinių institucijų 200 šalių. Vokietija po Maskvos veiksmų sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos šalis palaikyti jo valstybės kovą prieš Rusijos invaziją. Jo kalba penktadienį buvo transliuota protestuotojams prieš karą įvairiuose Europos miestuose, įskaitant Paryžių, Prahą, Lioną, Frankfurtą, Vilnių ir kitus. Prezidentas paprašė minių netylėti dėl to, kas darosi jo šalyje. „Neužmerkite prieš tai akių, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie kariuomenę, antrą savaitę tęsiantis Maskvos puolimui prieš Ukrainą. V. Putinas taip pat pasirašė kitą įstatymą, kuris numato baudas arba įkalinimą už raginimą įvesti Rusijai sankcijas. Šalis pastaruoju metu patiria precedento neturinčius ekonominius suvaržymus, kuriuos Vakarų šalys įvedė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES) ir šalis turi tapti jos nare taip greitai, kaip įmanoma, sako eurokomisaras Marošas Ševčovičius. „Atėjo laikas stipriai žinutei. Atėjo laikas signalui, kad Ukrainos žmonės yra Europos žmonės. Mes norime jų (ES) taip greitai, kaip įmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Prancūzijos pietuose.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga pasiruošusi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje. „Reikia labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę imtis tolesnių griežtų priemonių, jeigu V. Putinas nesustos ir neatšauks savo pradėto karo“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius žaginant moteris ir išreiškė paramą raginimui įkurti specialų tribunolą bausti už Maskvos agresiją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą. „Sąjungininkai sutinka, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos oro erdvės, o NATO kariai neturėtų būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.

Rusijai atakuojant Ukrainos atomines elektrines Zaporižioje bei Černobylyje, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinį direktorių Rafael Mariano Grossi ragindamas skubiai nustatyti 30 km nekarines zonas aplink Ukrainos branduolines elektrines, kad būtų išvengta branduolinės katastrofos Europoje.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį oficialiai paskelbė kandidatuosiantis antrai kadencijai per balandį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus. Laiške prancūzams, paskelbtame šalies žiniasklaidos tinklapiuose, E. Macronas pabrėžė: „Vėl siekiu jūsų pasitikėjimo. Esu kandidatas, kuris kartu su jumis sugalvos išskirtinį Prancūzijos ir Europos atsaką į šio šimtmečio iššūkius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „vyksta pagal planą“, ir paliepė per šią invaziją žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti dideles kompensacijas. „Noriu pasakyti, kad specialioji karinė operacija vyksta griežtai pagal tvarkaraštį, pagal planą“, – V. Putinas sakė atidarydamas Saugumo tarybos posėdį.

Moldova oficialiai pradėjo procesą, kad pateiktų prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentė. Prezidentė Maia Sandu žurnalistų akivaizdoje paskelbė, kad jos šalis „pasirašys prašymą stoti į Europos Sąjungą“....

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį  po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai. Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“. „Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad „dar ne per vėlu sustabdyti“ įsiveržimą į Ukrainą. Praėjusią savaitę V. Putino nurodymu prasidėjus antpuoliui, Londonas ėmėsi įvairiais būdais bausti Maskvą – be kita ko, paskelbė sankcijas rusų bankams. „Žinia prezidentui Putinui yra tokia: „Sustokite.