Kitos šalys

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad „dar ne per vėlu sustabdyti“ įsiveržimą į Ukrainą. Praėjusią savaitę V. Putino nurodymu prasidėjus antpuoliui, Londonas ėmėsi įvairiais būdais bausti Maskvą – be kita ko, paskelbė sankcijas rusų bankams. „Žinia prezidentui Putinui yra tokia: „Sustokite.

Sakartvelas ketvirtadienį oficialiai paprašė suteikti narystę Europos Sąjungoje, pranešė šios Kaukazo valstybės premjeras, Europos Parlamentui anksčiau pritarus karo krečiamos Ukrainos analogiškiems siekiams. „Šiandien pateikėme prašymą dėl ES narystės“, – sakoma ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio pranešime, paskelbtame jam pasirašius atitinkamą raštą. „Sakartvelas yra Europos valstybė ir toliau svarbiai prisideda prie jos apsaugos ir plėtros“, – pridūrė premjeras.

Rusijos pajėgos mėgina blokuoti Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, siekdamos nutraukti elektros, vandens ir  šilumos tiekimą, taip pat paralyžiuoti susisiekimą, ketvirtadienį pranešė miesto meras. „Jie mėgina vykdyti blokadą, visai kaip Leningrade“, – sakė meras Vadymas Boičenka, turėdamas galvoje šimtus tūkstančių aukų pareikalavusią antrojo pagal dydį Rusijos miesto apsiaustį, vykdytą nacių per Antrąjį pasaulinį karą.

Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje. Motyvuodamas „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia nariams politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

Rumunijos rytuose prie Juodosios jūros sudužus kariniam sraigtasparniui, ieškojusiam dingusio naikintuvo ir jo piloto, trečiadienį žuvo septyni karinio personalo nariai, pranešė kariuomenė.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksavusios beveik 230 civilių žūčių Ukrainoje, tarp jų – 15 vaikų, įspėdamos, jog tikrieji skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė, iki šio antradienio vidurnakčio užregistravęs 752 nukentėjusius žmones Ukrainoje: 227 žuvusius ir 525 sužeistus.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas artimiausiomis dienomis vyks į Belgiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Moldovą, kur patvirtins Vašingtono paramą Ukrainai, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Švedų ginkluotosios pajėgos trečiadienį pranešė, kad keturi Rusijos naikintuvai įskrido į Švedijos oro erdvę į rytus nuo Gotlando salos Baltijos jūroje. „Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, mes labai rimtai žiūrime į incidentą“, – sakė Švedijos oro pajėgų vadas Carlas-Johanas Edstromas, pridūręs, kad pažeidimas buvo trumpas, tačiau jam užfiksuoti buvo pakelti švedų naikintuvai.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė įvedančios daugiau sankcijų dėl Maskvos karo su Ukraina, šįkart taikydamosi į Kremliaus artimą sąjungininkę Baltarusiją ir Rusijos gynybos pramonę. Baltieji rūmai atskleidė „plataus masto suvaržymus Baltarusijai, kad užgniaužtų jos technologinių prekių importą, atsakant į jos paramą“ Rusijos pradėtam karui.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusijs „nedelsdama“ išvestų pajėgas iš Ukrainos. Šis žingsnis žymi griežtą tarptautinės organizacijos, kuriai yra patikėta siekti taikos ir saugumo mūsų planetoje, atkirtį Maskvos surengtai invazijai. Po ilgiau kaip dvi dienas trukusių neįprastų debatų 141 iš 193 Generalinės Asamblėjos narių savo balsais palaikė neprivalomą rezoliuciją.

Sakartvelas „nedelsdamas“ pateiks prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, trečiadienį pranešė valdančioji partija. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po ankstesnę dieną Europos Parlamento išreikšto pritarimo karo krečiamos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.

Vakarų sankcijos Rusijai padarys didelį neigiamą poveikį jos ekonomikai, tačiau vargu ar sustabdys šalies puolimą Ukrainoje, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas ekonominio karo ekspertas. Vašingtone įsikūrusio Petersono (Pitersono) tarptautinės ekonomikos instituto tyrėjas Gary Hufbaueris išnagrinėjo 100 sankcijų taikymo atvejų per pastarąjį šimtmetį – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Irako konflikto.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijų 22 aukšto rango Baltarusijos kariškiams dėl Minsko suteiktos pagalbos Rusijai surengiant įsiveržimą į Ukrainą.

Septintąją Rusijos ir Ukrainos karo dieną Maskva toliau puolė gausiai apgyvendintus Ukrainos miestus, o ilga rusiškų tankų ir kitų kovinių mašinų kolona lėtai judėjo sostinės Kijevo link. Kremlius trečiadienį eskalavo padėtį, JAV prezidentui Joe Bidenui pasakius amerikiečiams metinę kalbą, kurioje perspėjo, kad agresija nesibaigs ties viena šalimi, jei Rusijos lyderis „nesumokės kainos“ už invaziją. Toliau apžvelgiame naujausius įvykius.

Trečiadienį Malta pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai nutraukia pilietybės suteikimą ir leidimą gyventi šioje šalyje gyvenamosios Rusijos bei Baltarusijos piliečiams, taip pat stabdo vadinamųjų „auksinių pasų“ sistemoso veikimą.

Japonija priims ukrainiečių pabėgėlius, bėgančius nuo tebesitęsiančios Rusijos invazijos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida, atsisakydamas paprastai santūrios šalies pozicijos, kai kalbama apie humanitarinės pagalbos ieškančių asmenų priėmimą. Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašymus pateikiančių asmenų.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino galimybės, kad Vakarų valstybės galingai atsakys į jo invaziją Ukrainoje ir priims sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai. „Putino karas buvo iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas“, – sakoma J. Bideno komentaruose, paskelbtuose prieš prezidento metinį pranešimą. „Jis atmetė diplomatijos pastangas. Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė antradienį pranešė įvedanti sankcijas keturiems Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo aukšto rango gynybos pareigūnams už paramą Rusijos invazijai į Ukrainą. Įšaldomas Baltarusijos generalinio štabo viršininko, pirmojo gynybos ministro pavaduotojo Viktaro Hulevičiaus turtas, jam įvedamas kelionių draudimas.

Otava antradienį paskelbė uždrausianti Rusijos laivams, įskaitant žvejybos laivus, įplaukti į savo vidaus vandenis ir uostus, Kanadai plečiant priemones prieš Maskvą dėl invazijos į Ukrainą. Susisiekimo ministras Omaras Alghabra sakė, kad draudimas, panašus į pirmadienį įvestą Jungtinės Karalystės, įsigalios vėliau šią savaitę. Jis išreiškė viltį, kad Kanados pavyzdžiu paseks daugiau šalių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino Europos Sąjungą elgtis su jo šalimi lygiai taip pat, kaip su Ukraina, nelaukiant, kol jai „ smogs karas“. „Parodykite Turkijai tokį pat jautrumą, kokį matome (rodomą) Ukrainai“, – per spaudos konferenciją Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Turkija siekia narystės ES nuo 1987 metų, tačiau pastaraisiais metais derybos strigo, o Briuselis vis labiau kritikavo R. T. Erdogano autoritarinį valdymą.

Premjerė Ingrida Šimonytė telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris ir paragino didinti paramą Ukrainai. „Pokalbio telefonu metu padėkojau K. Harris už Jungtinių Valstijų lyderystę ir karinį pastiprinimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – tviteryje antradienį pranešė premjerė.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pranešė, kad jo šalis neperduos karinių lėktuvų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, nes tai būtų laikoma „kariniu kišimusi“. A. Duda šią poziciją išsakė bendroje spaudos konferencijoje su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu per vizitą Lenkijos Lasko oro pajėgų bazėje, kur dislokuoti NATO narių Lenkijos ir JAV naikintuvai F-15 ir F-16. „Nesiunčiame savo lėktuvų, nes tai reikštų karinį kišimąsi į konfliktą“, – sakė A. Duda, paklaustas, ar Lenk...

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad, nepaisant Rusijos grasinimų branduoliniu ginklu, Aljansas nemato būtinybės padidinti branduolinių ginklų parengties lygį.

Sakartvelas ir toliau teiks Ukrainai politinę ir humanitarinę pagalbą, nepaisant prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo atšaukti Ukrainos ambasadorių iš Tbilisio, specialiai išplatintame vaizdo pranešime nurodė Sakartvelo vyriausybės administracijos vadovas Ilja Darčiašvilis. Prezidentas V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kijeve paskelbė, kad Ukrainos ambasadorius Sakartvele buvo atšauktas konsultacijoms.

Estijos startuolis „Bolt“, teikiantis pavėžėjimo, automobilių dalijimosi, elektrinių paspirtukų nuomos bei maisto pristatymo į namus paslaugas, pranešė nutraukiantis veiklą Rusijos invaziją į Ukrainą remiančioje Baltarusijoje, o Ukrainai artimiausiomis savaitėmis paaukosiantis 5 mln. eurų. „Rytų Europos šalių gyventojai labai gerai žino laisvės kainą.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, svarsto galimybes skelbtis bankrotą, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Agentūros žiniomis, Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savaitę galėtų oficialiai pradėti nemokumo procedūrą Šveicarijos teisme.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį apkaltino Rusiją „geopolitiniu terorizmu“ dėl jos invazijos į Ukrainą ir įspėjo, kad ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos ateitis yra „pakibusi ant plauko“. Griežtas kalbų Europos Parlamente tonas žymi ES virsmą iš gremėzdiško kalbų klubo į greit veikiančią įtakingą grupę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvo pilotas, pravarde „Kijevo vaiduoklis“, per penkias Rusijos invazijos į Ukrainą paras sunaikino 15 Rusijos lėktuvų, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, cituodama Vinicos srities administracijos vadovą Serhijų Borzovą. Apie „Kijevo vaiduoklį“ skelbta šeštadalį – tuomet jo „sąskaitoje“ buvo 10 agresorių lėktuvų.

Prancūzija pirmadienį pranešė perkėlusi savo ambasadą Ukrainoje iš sostinės Kijevo į šalies vakaruose esantį Lvivą dėl Rusijos pajėgų įsiveržimo keliamos grėsmės. Sekdamas panašiais Jungtinių Valstijų, Kanados ir Izraelio sprendimais, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drian‘as (Žanas-Ivas Le Drianas) teigė, jog Prancūzija perkėlė savo diplomatinę atstovybę dėl „rizikų ir pavojų“, su kuriomis susiduria Ukrainos sostinė.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus. „Šiandien stabdome bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J. Trudeau.

Maskvos norą derėtis su Kijevu reiktų vertinti kaip bandymą laimėti laiko, Vakarų šalys į derybas žiūri atsargiai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Ko gero, reiktų vertinti jas kaip tam tikrą bandymą laimėti laiko, patikrinti, koks skausmo limitas sukurtas Ukrainai – galbūt jie vis dėlto net ir visai sėkmingai sugebėdami atmušti tas atakas, galbūt ketintų pasiduoti“, – pirmadienį LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys reiškia paramą Ukrainos narystei Bendrijoje, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Kaip teigiama pranešime, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Keletas Švedijos įmonių pirmadienį pranešė sustabdžiusios gamybą, pardavimus ar pristabdžiusios tiekimą į Rusiją dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.  Sunkvežimių gamintojas „Volvo“ pranešė penktadienį informavęs tiekėjus daugiau nevykdysiantis pristatymų į gamyklą Kalugoje, esančią maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.  „Dėl to gamybos linija buvo sustabdyta šį rytą“, – AFP teigė „Volvo“ atstovas Claesas Eliassonas.

Italijos vyriausybei pirmadienį sutiko tiekti karinę įrangą ir priemones Ukrainai, šiai kovojant su Rusijos invazija.  Numatomos teikti karinės pagalbos apimtis neįvardyta.  Italijos ministrai patvirtino dekretą, leidžiantį „karinių priemonių, reikmenų ir įrangos perdavimą Ukrainos vyriausybės institucijoms“, sakė Italijos premjero Mario Draghi atstovas spaudai.

Jungtinės Karalystės susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį paliepė visiems šalies uostams nebeįsileisti Rusijos laivų, atsakant į Kremliaus invaziją Ukrainoje. Draudimas taikomas „bet kuriam laivui, kai esama priežasties manyti, jog jie priklauso, yra kontroliuojami arba valdomi bet kurio asmens, susijusio su Rusija“ arba įtraukto į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, „plaukioja su Rusijos vėliava, yra registruoti Rusijoje“,  per „Twitter“ parašė G. Shappsas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neatakuoti civilių Ukrainoje, sakoma prezidentūros pareiškime. Jame nurodoma, kad per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu E. Macronas paprašė Rusijos lyderio nutraukti atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje, ir apsaugoti svarbius kelius, ypač kelią į pietus nuo Kijevo.

Visų Rusijos bankų aktyvai Jungtinėje Karalystėje bus įšaldyti artimiausiomis dienomis, pirmadienį pranešė Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, Londonui planuojant toliau griežtinti sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje. „Artimiausiomis dienomis įšaldysime visų Rusijos bankų aktyvus, ketiname derinti veiksmus su mūsų sąjungininkais“, – L. Truss sakė parlamente. Ji pridūrė, kad šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią Kremliui finansuoti įsiveržimą į Ukrainą.

Vakarų sankcijos, įvestos atsakant į  Rusijos invaziją į Ukrainą, turėtų nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas. Tačiau kalbėdamas spaudos konferencijoje jis patikino, kad tai nėra pagrindinis sankcijų tikslas, Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai įvedus virtinę priemonių prieš V. Putiną.

Švedijos vilkikų gamintoja „Volvo“ pirmadienį pranešė sustabdžiusi gamybą savo gamykloje Rusijoje bei pardavimus šioje šalyje, paaiškindama sprendimą sankcijomis bei pablogėjusia saugumo padėtimis. Bendrovės atstovas spaudai Claesas Eliassonas teigė, kad „Volvo“ penktadienį pranešė tiekėjams, jog daugiau nepriims siuntų, skirtų gamyklai Kalugoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas. „Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją. Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

Liuksemburgas parūpins Ukrainai ginklų ir amunicijos, pranešė šalies vicepremjeras Francois Bauschas. „Liuksemburgo vyriausybė, gavusi Gynybos departamento ir Liuksemburgo armijos pasiūlymą, nusprendė Ukrainai perduoti 100 prieštankinių ginklų, 20 000 šovinių, visureigių ir palapinių“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė F. Bauschas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

JAV valstybės departamentas dėl karo Ukrainoje uždarė šalies ambasadą Baltarusijoje ir leido nebūtiniems Amerikos ambasados Rusijoje darbuotojams palikti šalį. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išplatintu pranešimu informavo, kad stabdomas JAV ambasados Minske darbas, o ambasados Maskvoje darbuotojams leidžiama palikti šalį.

Ukrainos jūreivis suimtas už tai, kad Maljorkoje Adriano uoste skandino savo vadovo ruso Aleksandro Mijevo prabangią jachtą. Jachtos savininkas yra magnatas, atsakingas už ginklų gamybą Putino kariams. Karas tarp Ukrainos ir Rusijos kerta sienas ir sukėlė rimtą incidentą Maljorkoje, skelbia ispanų žiniasklaida „Ultima Hora“. Civilinės gvardijos agentai praėjusį šeštadienį suėmė Ukrainos jūreivį, apkaltintą prabangios jachtos, kurios vertė apie 7 mln. eurų, skandinimu.

Šeštadienio naktį pasirodė informacija, kad Rusija gali likti ne tik be žinomiausių automobilių markių, bet ir be „Apple“ produkcijos. Į bendrovės generalinį direktorių jau kreipėsi Ukraina. Kaip praneša „The Guardian“, Ukraina prašo atjungti Rusiją nuo „App Store“ ir „Apple“ produkcijos.  Ukrainos vicepremjeras Mykhailo Federov paskelbė penktadienį išsiuntęs laišką „Apple“ generaliniam direktoriui su prašymu atjungti Rusiją nuo šio prekinio ženklo produkcijos.

Bulgarija uždarė savo oro erdvę visiems Rusijos lėktuvams, pranešė Bulgarijos „Radio Horizont“. Anot radijo stoties, Bulgarija uždraudė į jos oro erdvę įskristi Rusijoje išduotas licencijas turintiems lėktuvams. Pažymima, jog šis draudimas taip pat taikomas oro erdvei virš Juodosios jūros dalies, kuri yra Bulgarijos teritoriniai vandenys. „Radio Horizon“ skelbia, kad šalies valdžios institucijų sprendimas įsigaliojo nuo vasario 26-osios nulio valandų vietos laiku.

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus ir nustūmė Maskvą į saviizoliaciją, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šie tragiški įvykiai Ukrainoje turi vieną labai svarbią pasekmę mums visiems: aš matau vienybę, kuri gimsta, kuri ne visada buvo mūsų gretose, būkime atviri. Tačiau Ukrainos, Rusijos pasmerkimo klausimu šiandien esame visi vieningi. neišskiriant nė vienos valstybės“, – komentare po Bukarešto devyneto ir NATO vadovų susitikimų Varšuvoje sakė G. Nausėda.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo kalbos metu akcentavo, kad siunčia aiškią žinią Rusijai: aljansas partnerėms suteiks visą įmanomą pagalbą, bet šalys-narės bus saugomos ir bus atsakas be jokių abejonių. Į šį pasitarimą buvo pakviesta Švedija, Suomija ir Europos Sąjungos atstovai. „Rusija sudrebino taiką Europoje“, – paskelbė J. Stoltenbergas.