Karas Ukrainoje

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Savo „Telegram“ kanale jis pasisakė apie D. Trumpo svarstymą siųsti „Tomahawk“ raketų į Ukrainą. „Trumpas sakė, kad jei Rusijos prezidentas neišspręs Ukrainos konflikto, tai „jam tai baigsis blogai“. Trumpas grasina jau šimtąjį kartą. Jei „verslo taikos kūrėjas“ kalba apie „Tomahawkus“, tai jo frazė yra neteisinga. Šių raketų tiekimas gali baigtis blogai visiems.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį atvyko į Kyjivą pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos. „Šiandien esu Kyjive pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos, Ukrainos energetikos sektoriaus saugumo ir Rusijos patraukimo atsakomybėn už karo nusikaltimus“, – socialiniame tinkle X parašė K. Kallas. Ji pridūrė, kad ukrainiečiai įkvepia pasaulį savo drąsa, o jų atsparumas reikalauja tolesnės Europos paramos.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad dėl naujausių Rusijos oro atakų prieš energetikos objektus mažiausiai septyniose šalies srityse įveda elektros tiekimo apribojimus. „Dėl sudėtingos padėties Ukrainos elektros energijos sistemoje, kurią sukėlė ankstesni Rusijos smūgiai, septyniose srityse imamasi elektros tiekimo nutraukimų“, – socialiniuose tinkluose pranešė Energetikos ministerija, išvardindama teritorijas, daugiausia esančias šalies rytuose ir centre.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad dėl naujausių Rusijos oro atakų prieš energetikos objektus mažiausiai septyniose šalies srityse įveda elektros tiekimo apribojimus. „Dėl sudėtingos padėties Ukrainos elektros energijos sistemoje, kurią sukėlė ankstesni Rusijos smūgiai, septyniose srityse imamasi elektros tiekimo nutraukimų“, – socialiniuose tinkluose pranešė Energetikos ministerija, išvardindama teritorijas, daugiausia esančias šalies rytuose ir centre.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį atvyko į Kyjivą pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos. „Šiandien esu Kyjive pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos, Ukrainos energetikos sektoriaus saugumo ir Rusijos patraukimo atsakomybėn už karo nusikaltimus“, – socialiniame tinkle X parašė K. Kallas. Ji pridūrė, kad ukrainiečiai įkvepia pasaulį savo drąsa, o jų atsparumas reikalauja tolesnės Europos paramos.

Laikinai okupuotame Kryme, Feodosijoje, buvo atakuota naftos bazė. Tai jau antra ataka per kelias dienas, skaičiuoja UNIAN. Apie ataką pranešama „Telegram“ kanale „Krymskyj Veter“.   Kryme kilo galingas gaisras Vietoje kilo galingas gaisras. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad naftos bazėje užsidegė trys rezervuarai. Į vietą išskubėjo gausios tarnybų pajėgos. „Gaisro mastas įspūdingas: termovizinės kameros rodo karšto oro debesis virš miesto ir jūros“, – rašo kanalas.

Po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusija turės sumokėti, jei toliau sieks karo. Apie tai jis sekmadienį parašė platformoje „X“. „Aš kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu. Nors Gazos susitarimas teikia vilties dėl taikos Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje taip pat reikia užbaigti karą. Jei Rusija ir toliau atkakliai sieks karo ir atsisakys sėsti prie derybų stalo, ji turės už tai sumokėti kainą.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Ukraina gali išnykti kaip valstybė, rašo „Ukrainska Pravda“. A. Lukašenka tikina, kad Volodymyras Zelenskis turi „veikti skubiai“ ir „susėsti bei susitarti“. Jis nurodė, kad anksčiau buvo linkęs „kaltinti Europos lyderius ir Europą nesugebėjimu susitarti“, bet esą pastarosiomis dienomis gauna „daug informacijos“, kad „problema yra ne JAV, kurios labai nori pažangos šioje srityje, ne Rusija, kuri yra pasirengusi pažangai, ir ne Europos ly...

Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę, o dabartinė „šalta taika“ su Europos Sąjunga (ES) bet kuriuo metu gali virsti karšta konfrontacija.

Ukrainos žvalgyba pasiklausė pokalbio, kuriame rusų karys skundžiasi dėl dviejų mėnesių vėlavimo rotuoti net ir sužeistus karius iš fronto pozicijų, rašo naujienų agentūra „Ukrinform“. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos tarnyba. „Mes čia iš esmės esame bejėgiai, turime tik vieną šautuvą. (…) Jūs sakėte, kad kas nors mus netrukus pakeis – tai buvo prieš mėnesį ar du“, – pokalbio įraše skundžiasi rusų karys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad antrą kartą per dvi dienas kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, pavadindamas jų pokalbį „labai produktyviu“. „Aptarėme visus situacijos aspektus: gyvybės gynybą mūsų šalyje, mūsų pajėgumų stiprinimą – oro gynybos, atsparumo ir tolimojo nuotolio pajėgumų srityje“, – sakė V. Zelenskis įraše socialiniame tinkle „X“. Zelenskis reikalauja imtis veiksmų prieš Maskvos „terorą iš oro“ V. Zelenskis sekmadienį paragino tarptautinę be...

Kaudamasis fronte žuvo keturiskart Ukrainos galiūnų daugiakovės čempionas ir šalies rekordininkas Pavlas Iščenka, pranešė  portalas „Sport.ua“. „Sporto bendruomenė gavo dar vieną tragišką žinią iš fronto. Keturiskart Ukrainos galiūnų daugiakovės varžybų čempionas ir Ukrainos rekordininkas Pavlas Iščenka žuvo kare su rusais, vykdydamas kovinę užduotį“, – teigiama pranešime.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas apkaltino Europos Sąjungą siekiant karo ir paskelbė, kad pradeda rinkti parašus prieš Europos planus, rašo UNIAN. „Mūsų laukia karštas ruduo. Europa vis greičiau dreifuoja link karo. Prieš keletą savaičių Kopenhagoje buvo pristatytas Briuselio karinis planas: Europa moka, ukrainiečiai kariauja, o Rusija galiausiai išseks. Kiek tai kainuos ir kiek truks, mes nežinome.

Rusijos pajėgos naktį į sekmadienį ir ryte dronais ir artilerija smūgiavo Dnipropetrovsko srities Pavlohrado ir Nikopolio rajonams. Tai pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Vakare ir naktį priešas smogė Nikopolio rajonui. Sunkioji artilerija buvo nukreipta į rajono centrą ir Pokrovsko bendruomenę. Žmonės nenukentėjo.

Rusijos pajėgos naktį iš šeštadienio į sekmadienį atakavo Ukrainos energetikos objektus, skelbia „Kanal24“. Dėl išpuolio Donecko sritis liko be elektros. „12 spalio ryte Rusijos karinės pajėgos dar kartą tiksliai smogė Donecko srities energetikos infrastruktūrai. Dėl apšaudymo sritis liko be elektros tiekimo“, – cituojamas Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. Tarnybos dirba vietoje, vertina žalą ir bando atstatyti elektros energijos tiekimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų po Rusijos šią savaitę surengtų daugiau nei 4 tūkst. oro antpuolių prieš jo šalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Kanados ministru pirmininku Marku Carney dėl konkrečių žingsnių saugant Ukrainos energetinę sistemą. Pasak „Ukrinform“, V. Zelenskis pokalbio detales paskelbė „Facebook“ platformoje. „Pasidalijome informacija apie pokalbius su prezidentu D. Trumpu. Informavau jį apie padėtį mūšio lauke ir apie piktybiškus Rusijos smūgius mūsų energetinei infrastruktūrai ir žmonėms.

Rusija per kelis metus iš esmės pertvarkė savo kariuomenę ir karo pramonę – išmoko skaudžias pamokas iš nesėkmių Ukrainoje ir dabar ruošiasi naujiems konfliktams. Perspėjama, kad Maskva sistemingai kuria karo mašiną, kuri po karo Ukrainoje gali tapti dar pavojingesnė. Maskva išmoko pamokas iš savo nesėkmių karo Ukrainoje metu ir pritaikė strategiją bei požiūrį į karo veiksmų vykdymą, teigiama „Foreign Affairs“ paskelbtame straipsnyje.

Sunaikintas, bet vėl atgimęs iš pelenų – toks šiandien yra Feldmano ekologinis parkas Charkivo pakraštyje. Kadaise buvęs vienas populiariausių Ukrainos turistinių traukos centrų, jis pirmosiomis karo dienomis tapo Rusijos apšaudymų taikiniu. Dabar, po trejų metų, tarp sugriuvusių pastatų ir žuvusių gyvūnų atminimo ženklų vėl girdisi vaikų juokas ir tigrų riaumojimas – gyvybė grįžta net ten, kur dar visai neseniai krito bombos.

Vakarai rengiasi naujoms „išmanioms“ sankcijoms ir naudoja įšaldytą turtą, kad silpnintų Kremliaus karinės mašinos finansavimą. Po trejų su puse metų nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, kai JAV inicijuotas taikos procesas sustojo, Kyjivo sąjungininkai vėl kalba apie ekonominio spaudimo Maskvai atnaujinimą. Tikslas – padaryti karą tokį brangų, kad Kremlius būtų priverstas keisti kursą, praneša CNN.

Volodymyras Zelenskis ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį surengė pokalbį, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Europos Sąjungos (ES) šalys yra oficialios Kyjivo sąjungininkės kovoje su Rusija. Tuo pat metu dalis jų padidino Rusijos energijos išteklių importą, kuris Maskvai atneša milijardus eurų karui Ukrainoje tęsti, praneša „Reuters“. Ekspertai nustatė, kad per pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius šios šalys importavo energijos išteklių iš Rusijos už daugiau nei 11 mlrd. eurų.

Per dvi savaites Rusijos Belgorodo srityje buvo rasta 11 sprogstamųjų aviacijos bombų, kurias netikėtai „pametė“ Rusijos kariniai lėktuvai, skelbia rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. Per dvejus pastaruosius metus tokių incidentų skaičius jau perkopė 290. Atsivėrė krateris Kaip pranešama, rugsėjo 17 d. dvi bombos nukrito šalies pasienio kaimuose. Rugsėjo 21 d. ūkininkai rado kraterį lauke, o 22 d. – aviacinę bombą.

JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį pareiškė bendraujanti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl per karą Ukrainoje Rusijos pagrobtų vaikų likimo. Baltuosiuose rūmuose ji paskelbė, kad po jos komandos ir V. Putino komandos derybų per pastarąsias 24 valandas aštuoni vaikai buvo sugrąžinti į savo šeimas.

Latvija įpareigojo 841 Rusijos pilietį iki pirmadienio, spalio 13 d., palikti šalį, kai jie neįrodė mokantys latvių kalbą ir neišlaikė privalomų saugumo patikrinimų, praneša „Politico“. Po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija pakeitė Imigracijos įstatymą, o 2024 m. jį dar labiau sugriežtino, nustatydama griežtesnes taisykles Rusijos piliečiams, norintiems likti Baltijos šalyje.

Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas nustojo grasinti santykių su JAV pablogėjimu, jei Ukraina gaus „Tomahawk“ raketas. Pasak jo, Maskva atsakys stiprindama oro gynybos sistemą, praneša „Agentstvo“. „Mūsų atsakas – tai Rusijos Federacijos oro gynybos sistemos stiprinimas“, – sakė V. Putinas, neplėtodamas šios minties. Kremliaus lyderis taip pat pareiškė, kad Rusija artimiausiu metu paskelbs apie naujų ginklų rūšių atsiradimą, kurių bandymai esą vyksta sėkmingai.

Kremlius apkaltino Ukrainos vadovybę nutraukus Stambulo derybų procesą dėl galimo taikos sprendimo. „Jis sustabdytas dėl Kyjivo režimo nenoro kažkaip atsakyti į mūsų pateiktus klausimus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rusų propagandistui Pavelui Zarubinui. Ukraina, anot jo, neatsako į perduotą dokumento projektą. Kyjivas esą nereaguoja į pasiūlymą sudaryti tris darbo grupes.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė sudėtingiausioje padėtyje per visus savo valdymo metus: ekonominis karas Rusiją alina greičiau nei kariuomenė spėja įgyti pranašumą fronte, vasaros puolimas, kurį Kremlius laikė lemiamu, žlugo, o Rusija kasdien praranda apie 800 karių, taip ir nepasistūmėdama nė per žingsnį į priekį, teigia leidinio „The Telegraph“ pasaulio ekonomikos redaktorius Ambrose‘as Evansas-Pritchardas, kurio straipsnį cituoja naujienų portalas „Unian“. „Rusai ir tol...

Lenkija fiksuoja naują Kremliaus dezinformacijos bangą – šį kartą platinami pranešimai apie esą Ukrainos rengiamą puolimą. Varšuva įspėja, kad tai dar viena Rusijos informacinė operacija, siekianti susilpninti paramą Ukrainai iš Lenkijos ir NATO šalių. Apie tai pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministerija, kuri teigia, jog šią dezinformaciją platina Rusijos pusė. „Šios informacijos sklaidos analizė rodo, kad tai suplanuota informacinė operacija.

Lenkijos informacinėje erdvėje smarkiai padaugėjo prorusiškų naratyvų, kuriais siekiama suformuoti suvokimą, kad JAV ir Europos Sąjunga (ES) neva „išprovokavo“ Rusiją pradėti karą prieš Ukrainą.  „Lenkijos informacinėje erdvėje daugėja prorusiškų naratyvų.

Susirūpinusios dėl didžiulių Rusijos karinių išlaidų nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą, Baltijos valstybės rengia nepaprastosios padėties planus, kad galėtų susidoroti su galimybe, jog šimtai tūkstančių žmonių bėgs nuo Rusijos kariuomenės telkimo ar puolimo, rašo „Reuters“. Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai reiškė NATO valstybėms savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos agresijos, nurodydamos Rusijos kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir pastarųjų mėnesių Rusijos naikintuvų ir ...

Kremliaus ruporas, Rusijos valstybinės televizijos vedėjas Vladimiras Solovjovas Europai pagrasino branduoliniu ginklu, rašo „Telegram“ kanalas „Pravda Heraščenko“. „Reikia išnaudoti savo pranašumą!“, – laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ sakė aktyvus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino šalininkas.

Lietuvos įmonė „Granta Autonomy“ pristatė smogiamąjį droną „X‑Wing“ – lengvą VTOL droną, skirtą pėstininkų dalinių tiksliems smūgiams. Su šiuo lietuvišku dronu ukrainiečiai jau atlieka bandymus, rašo „Militarnyj“. Bandymai prasidėjo pavasarį. Dabar bendrovė teigia, kad visos deklaruojamos specifikacijos buvo kruopščiai išbandytos ir patvirtintos. „Šiuo metu gaminama nedidelė „X-Wing“ serija, kuri bus pristatyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų fronto daliniams papildomiems bandymams.

Rusija pranešė, kad jos teritorijoje buvo smogta „Flamingo“ sparnuotosiomis raketomis. Propagandiniai „Telegram“ kanalai skleidžia informaciją apie tariamą vienos iš šių raketų numušimą. Nei vienas iš dviejų Kremliui palankių viešų kanalų nenurodo, kiek raketų buvo panaudota ir kada tai įvyko. Be to, nėra duomenų apie tai, kada buvo padarytos šiuose šaltiniuose paskelbtos nuotraukos.

Per Rusijos smūgį Ukrainos Zaporižios srityje penktadienį žuvo septynerių metų vaikas, pranešė pietrytinio regiono karinės administracijos vadovas. „Tragiška žinia. Ligoninėje mirė septynmetis berniukas, kuris buvo sužeistas per naktinę Rusijos ataką", – teigė Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“. Anksčiau jis sakė, kad penktadienį Rusija Zaporižios regione surengė septynis dronų smūgius, per kuriuos taip pat buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.

Didėjant Maskvai daromam spaudimui, kuriuo siekiama priversti ją nutraukti karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad gali įvesti naujas sankcijas Rusijai. Jis tokią pastabą ketvirtadienį išsakė susitikime su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Jungtinės Valstijos vis dar turi daug kozirių, kuriuos gali panaudoti, norėdamos priversti Rusiją siekti taikos, teigia JAV atstovas NATO Matthew Whitakeris, praneša UNIAN.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad, nepavykus susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl paliaubų, Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės „didina spaudimą“, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. „Taip, mes didiname spaudimą“, – Ovaliajame kabinete susitikęs su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu žurnalistams sakė D. Trumpas. „Mes didiname jį kartu. Mes visi jį didiname. NATO puikiai padirbėjo“, – pridūrė jis.

JAV gali suteikti Ukrainai papildomų karinių pajėgumų, kad padėtų sustiprinti pozicijas prieš Rusiją ir priverstų Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, sako JAV ambasadorius NATO Matthew Whitaker, skelbia „Bloomberg“. Anot jo, ginkluotė galėtų būti dislokuota Ukrainoje ir turėtų potencialą pakeisti padėtį kare.

Net ir HAMAS parodė norą derėtis, bet tik ne Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, pastebi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Zelenskis: Ukraina turi aiškius planus dėl tolimojo nuotolio smūgių Rusijai V. Zelenskis nurodė, kad ketvirtadienį su karine vadovybe išsamiai aptarė Ukrainos tolimųjų ginklų naudojimą.

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Slovianską ir Kostiantynivką, žuvo civilis ir 11 buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra. Jos duomenimis, į Slovianską buvo paleistos trys sklendžiančios bombos. Smogta gyvenamajam rajonui. Čia nukentėjo trys moterys ir keturi vyrai, kurių amžius nuo 45 iki 79 metų. Ir Kostiantynivkoje atakuoti civiliai. Per dronų smūgį prieš automobilį žuvo 58-erių civilis. Dar keturi asmenys buvo sužeisti.

Rusijos atakoms prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą intensyvėjant, Europos Sąjungos ambasadorė Kyjive Katarina Mathernova perspėja, kad ši žiema gali būti itin sunki, o prognozės blogėja po kiekvieno naujo smūgio. Aptardama masinius Rusijos išpuolius, ambasadorė pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė „mobilizuojasi“ ir yra pasirengusi suteikti visą būtiną pagalbą, rašo „Kyiv Independent“. „Kaip jūs pažymėjote, atakos prieš energetikos infrastruktūrą nėra naujiena.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas asmeniškai bijo ugnies nutraukimo, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Zelenskis įvardijo, kodėl V. Putinas taip elgiasi. „Iš visapusiško karo pereiti prie ugnies nutraukimo ir vėliau vėl pradėti visapusišką karą jiems nėra lengva. Ekonominiu požiūriu tai sudėtinga, sudėtinga visuomenei, sudėtinga pasauliui. Ir tikrai sudėtinga toms šalims, kurios šiandien dar spaudžia Putinui ranką.

Ričnės kaime Ukrainos Zaporižios srityje per drono ataką žuvo 40-metis vyras, kilo gaisras. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. Jo duomenimis, vyrui buvo 40 metų. Gelbėtojai likvidavo atakos padarinius. Praėjusią parą okupantai surengė 580 atakas 14-oje vietovių Zaporižios srityje. Nukentėjo du žmonės.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė įsakymą evakuoti vaikus ir jų globėjus iš Kramatorsko ir jo apylinkių, motyvuodama padažnėjusiomis Rusijos dronų atakomis. Kramatorskas, kuriame iki karo gyveno apie 147 tūkst. žmonių, yra maždaug 20 km atstumu nuo fronto linijos Donecko srityje. Praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, 2022 metų rugsėjį Kremlius pareiškė aneksavęs šį pramoninį regioną kartu su trimis kitais, nors niekada neturėjo jų visiškos karinės kontrolės.

NATO sąjungininkai svarsto galimybes imtis ryžtingesnių atsakomųjų veiksmų į vis dažniau pasireiškiančias Rusijos provokacijas, įskaitant karines priemones, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis nenurodytais šaltiniais. Diskusijos skamba vis garsiau, kadangi Europos šalyse padaugėjo neatpažintų dronų pastebėjimų, keliančių baimę dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo. Šios provokacijos taip pat privertė kai kurias šalis rimti sunerimti dėl Aljanso saugumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad įvykus didelio masto mobilizacijai Rusijoje, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prarastų rusų pasitikėjimą. Nnorėdamas ištaisyti padėtį, jis pradėtų didelį karą Europoje, kad galėtų parodyti kokius nors laimėjimus. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Unian“. Žurnalistas Ukrainos vadovo paklausė, ar įmanoma didelio masto mobilizacija Rusijoje. „Pamenate, kodėl jie ją sustabdė? Putinas pradėjo prarasti reitingus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina jau sėkmingai naudoja kartu paleistas raketas „Neptūnas“ ir „Flamingas“. „Per pastarąją savaitę – kiekio nenurodysiu – buvo panaudota pora mūsų raketų „Neptūnas“ ir „Flamingas“. Atitinkamus rezultatus galima išanalizuoti nepriklausomai. Nesakome, kad dideliu mastu naudojame šias raketas. Tiesiog sakome, kad jos buvo panaudotos ir yra pirmieji apčiuopiami šių mūsų ginklų rezultatai“, – per susitikimą su žurnalistais sakė V. Zelenskis.

Po naktinės rusų dronų atakos Čornomorsko miestas Odesos srityje liko be elektros, rašo „Unian“. Čornomorsko miestas Odesos srityje liko be elektros tiekimo po Rusijos dronų atakos naktį į spalio 9 d., pranešė miesto meras Vasilijus Gulajevas savo „Facebook“ paskyroje. Jis pažymėjo, kad dėl atakos buvo apgadinta civilinė infrastruktūra ir privatūs namai, tačiau pridūrė, kad informacijos apie žuvusius nėra. „Kritinė infrastruktūra šiuo metu aprūpinama generatoriais.