Karas Ukrainoje

Europa gali smarkiai padidinti paramą Ukrainai, sako Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius. Apie tai jis sekmadienį parašė savo „X“ paskyroje. „Jei Putinas nebus įtikintas Trumpo sudaryti taikos, galime labai greitai pateikti įtikinamesnius argumentus už taiką – smarkiai padidindami karinę paramą Ukrainai“, – rašo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio metu pabrėžė bendradarbiavimo svarbą siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, rašoma „Ukrinform“....

Rusijos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad gynybos pajėgos atrėmė keturis bepiločius orlaivius, skridusius link Maskvos likus vos kelioms dienoms iki sostinės Raudonojoje aikštėje vyksiančio karinio parado, į kurį suvažiuos užsienio lyderiai. Gynybos pajėgos Podolsko rajone „atrėmė keturių link Maskvos skridusių bepiločių orlaivių ataką“, tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše pareiškė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Išsigandęs, kad Ukraina gali sugadinti rusofašistams propagandinį gegužės 9-osios paradą – Kremlius ėmėsi grasinimų. Buvęs Rusijos premjeras Medvedevas sako, kad Ukrainoje nebeišauš gegužės 10-oji. O propagandistai platina Putino grasinimus branduoliniais smūgiais. Maskoliai jau pradėjo savo gegužės 9-osios beprotybę – eisenas repetuoja mažamečiai vaikai su karinėmis uniformomis, o rusų išeivija po ilgos pauzės nes įsigudrino surengti paradą Vašingtone.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad paliaubos yra galimos bet kuriuo metu ir turėtų trukti mažiausiai 30 dienų. Vis dėlto Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas galvoja tik, kaip parodyti tankus parade. Taip valstybės vadovas sakė bendroje spaudos konferencijoje, surengtoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu Prahoje. „Manome, kad paliaubos galimos bet kuriuo metu, net ir šiandien. Jos turėtų trukti mažiausiai 30 dienų, kad galima būtų pasinaudoti diplomatinėmis priemonėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė „netikintis“, kad Rusija laikysis artėjančių trijų dienų paliaubų, kurios sutaps su Maskvos švenčiama Pergalės diena. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė įsakymą dėl trijų dienų paliaubų, sutampančių su gegužės 9 d. Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje minėjimais Maskvoje. V. Putinas teigė, kad taip išbandys Kyjivo pasirengimą laikytis ilgalaikės taikos.

Ukraina gaus dar vieną „Patriot“ oro gynybos sistemą , dislokuotą Izraelyje. Tuo tarpu Vakarų sąjungininkės tariasi dėl dar vienos sistemos iš Vokietijos ar Graikijos. Apie tai „The New York Times“ informavo keturi dabar ir anksčiau pareigas ėję Amerikos pareigūnai. Pasak dviejų Amerikos pareigūnų Izraelyje esanti „Patriot“ yra senesnio modelio ir šiuo metu atliekamas jos kapitalinis remontas. Tikimasi, kad ji bus perduota Ukrainai šią vasarą.

Per Rusijos pajėgų ataką Ukrainos Sumų srityje, Kyjivo duomenimis, sekmadienį žuvo civilis. Pasak srities karinės administracijos, dar du asmenys buvo sužeisti. Pateiktais duomenimis, rusų daliniai ant gyvenamosios teritorijos Velyka Pysarivkos kaime numetė valdomas aviacines bombas – čia žuvo civilis gyventojas. Okupantai iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių taip pat atakavo Bilopilijos miestą, apgadindami pastatus, elektros tinklą ir dujotiekį. Nukentėjo dvi moterys.

Ukrainos pajėgos, rusų institucijų duomenimis, atakavo elektros įrangos gamyklą Vakarų Rusijos Briansko srityje. Per raketos smūgį sugriauta didelė dalis Suzemkos kaime esančios gamyklos, įskaitant gamybos sales ir administracinį pastatą, pranešė srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Aukų išvengta. Remiantis „Telegram“ kanalu „Mash“, kuris artimas rusų saugumo tarnyboms,  fabrike buvo gaminama elektros įranga, įskaitant transformatorius.

Nepaisant savo surengtos invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia tikintis susitaikymu su kaimynine šalimi. „Man atrodo, kad tai neišvengiama, nepaisant tragedijos, kurią šiuo metu išgyvename“, – sakė V. Putinas interviu Rusijos valstybinei televizijai, skirtame jo pirmojo prezidentavimo 25–osioms metinėms. – Tai laiko klausimas“. Pokalbio ištraukos buvo parodytos iš anksto.  V. Putinas ir toliau neabejojo savo pergale kare.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona Olena atvyko į Prahą dviejų dienų vizito. Oro uoste juos pasitiko Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis. Prahos pilyje V. Zelenskis susitiks su prezidentu Petru Pavelu ir vyriausybės vadovu Petru Fiala. Pagrindinė pokalbių tema gali būti Čekijos iniciatyva dėl Ukrainos aprūpinimo šaudmenimis.

Po intensyvių Rusijos dronų atakų naktį į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino politinę vadovybę Maskvoje cinizmu diskusijose dėl paliaubų.  „Rusai prašo paliaubų gegužės 9 d. ir patys kasdien apšaudo Ukrainą. Tai aukščiausio laipsnio cinizmas“, – rašė jis tinkle „Telegram“. V. Zelenskio duomenimis, rusų pajėgos per savaitę į Ukrainą paleido 1 180 dronų ir 1 360 aviacinių bombų.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigia nematantis reikalo Ukrainoje naudoti branduolinį ginklą. „Iki šiol nebuvo poreikio naudoti šių ginklų ir, tikiuosi, nebus“, sakė V. Putinas sekmadienį tinkle „Telegram“ paskelbtoje interviu Rusijos valstybinei televizijai ištraukoje, praneša agentūra „Reuters“. Rusija turi galios ir priemonių, kad tai, kas 2022 m. pradėta, būtų „logiškai užbaigta“ ir pasiekus Rusijos reikalaujamą rezultatą, pažymėjo V. Putinas.

Ukrainos oro gynyba numušė 69 Rusijos paleistus dronus. Dar 80 priešo bepiločių dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo šeštadienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 165 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Sekmadienio 9.00 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą apkaltino Rusiją nenorint paliaubų kare. „Šiuo metu niekas nemato tokio Rusijos noro“, – sakė jis tradiciniame savo vakariniame kreipimesi. Priešingai, vidinė šalies retorika esą vis aktyvėja. „Jei nebus daromas spaudimas Maskvai, Rusija tęs karą“, – pabrėžė V. Zelenskis. Pasaulinės sankcijos Rusijos energetikos sektoriui, Rusijos bankams tikrai galėtų padėti pasiekti taiką, kalbėjo jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nekenčiamas dėl savo pasaulinio populiarumo, buvo paaukotas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas be jokių dvejonių įžengė į Kremliaus spąstus, rašoma „The Times“. D. Trumpo derybininkų parengtas planas, daugiausiai skirtas patenkinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, iš esmės yra Kyjivo kapituliacijos deklaracija.

Per Rusijos dronų išpuolį prieš Ukrainos sostinę Kyjivą naktį buvo sužeista 11 žmonių, sekmadienį pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Tarp sužeistųjų buvo du vaikai. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį iš viso paleido 165 sprogstamuosius dronus ir vilioklius. Iš jų 69 buvo numušti, o dar 80 nukrito nepasiekę taikinių, nes greičiausiai buvo elektroniškai užblokuoti. Rusija taip pat paleido dvi balistines raketas.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad būsimomis trijų dienų paliaubomis, kurias paskelbti nurodė prezidentas Vladimiras Putinas, siekiama patikrinti Kyjivo pasirengimą taikai su Rusija. Paliaubomis, kurios sutaps su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmėmis Maskvoje, bus „patikrintas Kyjivo pasirengimas ieškoti būdų, kaip pasiekti ilgalaikę pastovią taiką tarp Rusijos ir Ukrainos“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Rusijos lyderio Vladimiro Putino paskelbtas trijų dienų paliaubas per Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmes Maskvoje, bet sakė, kad Kyjivas yra pasirengęs visapusiškam ugnies nutraukimui. Ukraina „nežais žaidimų, kad sukurtų malonią atmosferą ir kad Putinas galėtų išeiti iš izoliacijos gegužės 9-ąją“, kai Maskvoje laukiama kai kurių užsienio lyderių, penktadienį žurnalistų grupelei sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris ėmė keistis po jųdviejų susitikimo Vatikane praėjusį mėnesį, kuris buvo pirmasis po ankstesnio konflikto Baltuosiuose rūmuose. „Esu įsitikinęs, kad po mūsų susitikimo Vatikane prezidentas Trumpas pradėjo žiūrėti į dalykus šiek tiek kitaip. Matysime. Tai jo vizija, jo pasirinkimas bet kuriuo atveju“, – sakė V. Zelenskis nedidelei žurnalistų, tarp kurių buvo ir AFP atstovas, grupei.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Maskva yra atsakinga už pasaulio lyderių, kitą savaitę vyksiančių į Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmes Rusijoje, saugumą. „Mūsų pozicija dėl visų šalių (atstovų), (...) vykstančių į Rusiją gegužės 9-ąją, labai paprasta: negalime prisiimti atsakomybės už tai, kas vyksta Rusijos Federacijos teritorijoje. Jie užtikrina jūsų saugumą“, – penktadienį sakė jis žurnalistams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 22 d. Baltuosiuose rūmuose davė interviu žurnalui „Time“. Interviu metu D. Trumpas aptarė įvairias temas, tačiau daugiausiai klausimų sukėlė jo pozicija dėl teiginių, apie kuriuos anksčiau sakydamas jis juokavo, ir apie kuriuos kalbėjo visiškai rimtai. Tai apėmė paliaubų Ukrainoje klausimą, Grenlandijos užėmimą, Panamos kanalo kontrolę ir Kanados paskelbimą 51-ąją JAV valstija.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį patvirtino susitarimą su Ukraina dėl mokymų ir įrangos naikintuvams F-16, kurių tiekimą buvęs prezidentas Joe Bidenas patvirtino prasidėjus Rusijos invazijai. Valstybės departamentas pranešė, kad informavo Kongresą, jog pritarė 310,5 mln. dolerių vertės sandoriui su Ukraina, kuris apims įrangą ir paslaugas, reikalingas orlaivių techninei priežiūrai.

Per rusų dronų smūgius antrajam pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui vėlai penktadienį buvo sužeista apie 50 žmonių, pranešė pareigūnai. Atakos surengtos kelios valandos po to, kai per rusų smūgius Ukrainos pietuose esančiai Zaporižiai buvo sužeista daugiau kaip dvi dešimtys žmonių.

Beveik 50 žmonių, tarp jų – ir 11 metų vaikas, buvo sužeisti per Rusijos dronų ataką, kuri smogė keliems rytų Ukrainos Charkivo miesto rajonams, penktadienį vėlai vakare pranešė vietos pareigūnai. Meras Ihoris Terechovas per „Telegram“ pranešė, kad buvo smogta 12-oje vietų keturiuose miesto rajonuose, kai kur kilo gaisrai. Karinės administracijos vadovo Oleho Syniehubovo teigimu, buvo apgadinti gyvenamieji namai, civilinė infrastruktūra ir transporto priemonės.

JAV pareigūnai parengė naują ekonominių sankcijų paketą Rusijai, siekiant padidinti spaudimą Kremliui nutraukti karą Ukrainoje. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi JAV prezidento administracijos šaltiniais. Naujosios sankcijos bus taikomos Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“, taip pat didelėms įmonėms, veikiančioms gamtinių išteklių ir bankininkystės srityse, agentūrai sakė administracijos pareigūnas.

Ukraina nesutiks su „taika bet kokia kaina“, penktadienį šalies parlamente Kyjive sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Mes nesutiksime pripažinti jokių laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kaip Rusijos“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos „paėmė į nelaisvę ir sulaikė“ Togo – mažos Vakarų Afrikos valstybės – piliečius, dalyvavusius „karinėse operacijose kartu su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis“, penktadienį pranešė Togo valdžia.

NATO vadovas Markas Rutte pasiūlė Aljanso šalims narėms didinti gynybos išlaidas iki 3,5 proc. nuo BVP ir skirti dar 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms, kad būtų pasiektas Donaldo Trumpo reikalaujamas 5 proc. tikslas, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai pranešė su šia idėja susipažinę šaltiniai. Daugelis D. Trumpo reikalavimą laiko politiškai ir ekonomiškai neįgyvendinamu. Dabartinis NATO gynybos išlaidų tikslas yra ne mažiau kaip 2 proc. BVP, kurį pasiekė 22 iš 32 narių.

Per praėjusius metus Rusijos pajėgos patyrė didžiausius nuostolius nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios – žuvo mažiausiai 45 287 kariai, pranešė BBC Rusijos tarnyba. BBC ir „Mediazona“ žurnalistai pažymi, kad 2024-aisiais Rusijos pajėgos neteko tris kartus daugiau karių, nei per pirmuosius visapusiškos invazijos metus, bei kur kas daugiau, nei 2023 m., kai vyko mūšiai dėl Bachmuto.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karo Ukrainoje laimėti karinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašoma Valstybės departamento svetainėje. Interviu metu M. Rubio apkaltino Donaldo Trumpo pirmtaką Joe Bideną, kad jis neva nedėjo jokių pastangų, jog užbaigtų karą Ukrainoje.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad dronai penktadienį atakavo Rusijos karinės žvalgybos stotį, kuri šnipinėjo užsienio palydovus ir elektroninius signalus, rašo „Moscow Times“. Pietų Rusijos Stavropolio srities gubernatorius Vladimiras Vladimirovas pranešė, kad anksti ryte dronų fragmentai nukrito Moskovskoye kaime, tačiau aukų ar kitų nuostolių nebuvo.

Gegužės 2 d. okupantai rusai apšaudė Ukrainos Donecko sritį, vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Dėl šiandieninio Donecko srities apšaudymo žuvo mažiausiai vienas žmogus, o trys buvo sužeisti (…) Pavojinga likti Donecko srityje! Evakuokitės laiku!“ – sakė srities vadovas.

Ukraina yra pasiruošusi nutraukti ugnį, tačiau nežada pildyti visų Maskvos užgaidų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga, rašo „Kanal 24“. Penktadienį jis pareiškė, kad taikos derybose su Rusija Kyjivas niekada nesutiks su savo suvereniteto, vidaus ir užsienio politikos apribojimais. Anot jo, nei Kremlius, nei kažkas kitas negali daryti įtakos Ukrainos sprendimui prisijungti prie vieno ar kito aljanso.

Ukrainos vyriausybė paragino Aukščiausiąją Radą skubiai iki gegužės 8 d. ratifikuoti sutartį su JAV dėl naudingųjų iškasenų.  Per ministrų kabineto posėdį penktadienį ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad praėjusią naktį vyriausybė patvirtino reikalingus dokumentus ir pateikė juos parlamentui su prašymu ratifikuoti. Jis sakė, kad sutartis kartu su jos priedu yra viešai prieinama vyriausybės interneto svetainėje.

Zigzagais požiūrį į Vladimirą Putiną ir Volodymyrą Zelenskį keitęs Donaldas Trumpas dabar lyg stovi Ukrainos pusėje ir atrodo nusivylęs V. Putinu, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, jei D. Trumpas galiausiai nuspręstų palikti Ukrainą be JAV pagalbos, jis rizikuotų sukelti kruviną ir chaotišką karinę katastrofą. Anot leidinio, vasario 28 d. buvo viena tamsiausių dienų Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios.

Rusijos okupuotame Kryme šiąnakt griaudėjo galingi sprogimai, remiantis liudininkais praneša Ukrainos žiniasklaidoje. Naktinio išpuolio Kryme tikslas galėjo būti karinis aerodromas „Kača“, rašoma „Astra“. Vietos viešosiose grupėse pranešama, kad septynių kilometrų atstumu nuo karinio aerodromo „Kača“ matomas didelis gaisras.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad yra galimybė, kad JAV pasitrauks iš taikos Ukrainoje derybų proceso motyvuodamas kitų geopolitinių iššūkių svarba. „Turime tiek daug – ir, drįsčiau teigti – dar svarbesnių problemų visame pasaulyje“, – sakė jis televizijai „Fox News“. „Sakyčiau, kad tai, kas vyksta su Kinija, ilgalaikėje perspektyvoje yra svarbiau pasaulio ateičiai“, – teigė jis.

Maskvoje nerimaujama, kad po JAV ir Ukrainos sandorio dėl iškasenų JAV administracija užims kur kas labiau proukrainietišką poziciją nei iki šiol, skelbia „The Washington Post“....

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) ruošiasi priimti 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, o prezidentą Vladimirą Putiną pavadino vienintele kliūtimi taikai Ukrainoje. 27 šalių blokas šiais metais pareiškė, kad iki šiol nustatytų sankcijų neatšauks tol, kol V. Putinas besąlygiškai neišves savo pajėgų iš Ukrainos.

Vašingtonas ir Kyjivas pasirašė naują susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį Jungtinės Valstijos investuos į Ukrainos retųjų žemių elementų ir kitus telkinius. Susitarimas buvo sudarytas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo kompensacijos už JAV karinę ir kitokią pagalbą, suteiktą Ukrainai jo pirmtako Joe Bideno administracijos laikais.

Vašingtonas ir Kyjivas perkrauna santykius. Po du mėnesius trukusių įtemptų derybų pagaliau pasirašė naudingujų iškasenų ir retųjų mineralų susitarimą. Jo nauda Ukrainai – politinė, o Amerikai – ekonominė. Ekspertai pastebi, kad Kyjivui pavyko išsiderėti palankesnes susitarimo sąlygas, o ir amerikiečių tonas Rusijos atžvilgiu tapo gerokai griežtesnis. Beje, Putino atsako ilgai laukti nereilkėjo – į Ukrainos miestus jis nutaikė šimtus dronų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį gyrė Kyjivo ir Vašingtono pasirašytą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, sakydamas, kad peržiūrėtas susitarimas yra „tikrai lygiateisis“. Pagal susitarimą, kurį abi šalys pasirašė trečiadienį, Jungtinės Valstijos ir Kyjivas kartu plėtos svarbiausius Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklius.

Europos šalys, turinčios sieną su Rusija, vis labiau nerimauja dėl rusų kariuomenės veiksmų, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“. Rusija stiprina savo karines pajėgas prie Suomijos sienų, o jos karo ekspertai atvirai pripažįsta, jog ruošiamasi konfliktui su NATO. Apie susiklosčiusią padėtį TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbėjosi su karybos ekspertu, atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas buvusiam savo administracijos patarėjui Oleksijui Arestovičiui, skelbia „Unian“. Gegužės 1 d. valstybės vadovo įsakymu įvestos sankcijos numato valstybinių ir kitų apdovanojimų atėmimą, turto blokavimą, prekybinių operacijų ir išteklių tranzito, skrydžių ir pervežimų sustabdymą Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino daryti spaudimą Rusijai, kad ši sėstų prie derybų stalo, po to, kai naktį drono smūgio metu Odesos mieste žuvo du žmonės ir 15 buvo sužeista. „Mums reikia toliau spausti Rusiją, kad priverstume ją nusiraminti ir pradėti derybas.

JAV administracija yra nusivylusi, kaip specialusis prezidento Donaldo Trumpo įgaliotinis Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas veda derybų procesą, skelbia laikraštis „New York Post“. Kaip žinoma, S. Witkoffas tapo asmeniniu D. Trumpo pasiuntiniu vedant derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pietų Korėjos kariuomenė ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos naujai pristatytas karinis laivas galėjo būti sukurtas su Rusijos pagalba, tačiau perspėjo, kad vis dar atlieka išsamesnę analizę. Pchenjanas neseniai pristatė 5 tūkst. tonų sveriantį eskadrinio minininko klasės laivą „Choe Hyon“, kuriame, kai kurių analitikų teigimu, gali būti įrengtos trumpojo nuotolio taktinės branduolinės raketos.

Rusija ir Šiaurės Korėja trečiadienį pradėjo statyti pirmąjį savo bendrą kelių tiltą bei gyrė jį kaip stiprėjančio aljanso simbolį. Pchenjanas iškilo kaip vienas Maskvos pagrindinių sąjungininkų plataus masto karo Ukrainoje kontekste. Šią savaitę Šiaurės Korėja pripažino, jog pasiuntė tūkstančius karių padėti Maskvai kovoti su Ukrainos puolimu Kursko regione. Prezidentas Vladimiras Putinas, pasirašęs strateginę partnerystę su Pchenjanu, neseniai gyrė Šiaurės Korėjos karius.