Karas Ukrainoje

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pasisakė apie karą Ukrainoje. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, apie tai V. Putinas kalbėjo pokalbyje su Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo vadovybe. V. Putinas yra įsitikinęs, kad strateginė iniciatyva fronte priklauso Rusijai ir kad 2022 m. vasarį priimti sprendimai buvo teisingi ir priimti laiku. Jis pabrėžė, kad Rusija turi pasiekti visus savo karinių operacijų tikslus.

Antradienį Kyjivo teisme buvo pratęstos kardomosios priemonės dviem buvusiems Ukrainos valstybės apsaugos darbuotojams Andrijui Gukui ir Aleksandrui Derkachui, skelbia „Ukrinform“. Jie kalinami bus dar du mėnesius. Teismas skelbia naujas detales apie pasikėsinimą į Budanovo gyvybę Minėti vyrai kaltinami valstybės išdavyste, teroro aktu ir neteisėtu ginklų laikymu – pasikėsinimu į Ukrainos žvalgybos vadovą Kyryla Budanovą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau sulaukia kritikos dėl savo ankstesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad skandalingi A. Merkel žodžiai apie Baltijos šalis ir Lenkiją esą tėra bandymas „sutvarkyti“ savo politinį palikimą – ypač po to, kai jos sprendimai, tokie kaip „Nord Stream 2“ projekto rėmimas, šiandien vertinami itin prieštaringai.

Kremlius sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, kad sprendimas perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas jau beveik priimtas. Maskva ragina palaukti konkrečių veiksmų iš Vašingtono ir perspėja, kad toks žingsnis gali dar labiau paaštrinti santykius tarp JAV ir Rusijos. Kremlius pareiškė, kad reikia palaukti konkrečių sprendimų iš Vašingtono dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimo Ukrainai.

Internete išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti galimai šios nakties įvykiai Belgorode: „Pancyr S1“ paleista raketa, kuri turėjo numušti droną, pataikė į gyvenamąjį pastatą.  „Astra“ skelbiama, kad Belgorode naktį skambėjo sirena, o  gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad virš miesto numušta keletas raketų. Jo teigimu, nukentėjusiųjų ir žalos nėra.

JAV parama Ukrainai mažėja, todėl Kyjivas vis labiau remiasi šalies vidaus ginklų pramone, kuri ilgą laiką buvo susijusi su korupcija, praneša „The New York Times“. Ukraina sukūrė gynybos pramonę, gaminančią tūkstančius artilerijos sviedinių, šarvuotų transporto priemonių ir dronų, kurių modelių ir galimybių įvairovė yra stulbinanti. Tai dažnai laikoma pagrindine sėkmės priežastimi kovojant su Rusijos invazija, pažymima leidinyje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis kariauja „hibridinį karą“ su Vokietija. „Jis prieš mus vykdo informacinį karą. Jis kariauja su Ukraina, ir šis karas nukreiptas prieš mus visus“, – pirmadienį Vokietijos transliuotojui „ntv“ sakė F. Merzas.  Kancleris apkaltino Rusijos prezidentą, kad jis nori sugriauti Europos politinę tvarką.

Praėjusią savaitę Rusijos karinės pajėgos surengė masinį puolimą Černigovo srityje, pareikšdamos, kad sunaikino ukrainiečių dronų koloną ir jų operatorius. Tačiau palydovinių nuotraukų ir Ukrainos tarnybų duomenų analizė rodo, kad buvo smogta civiliniams sunkvežimiams, vežusiems grūdus, o ne karinei technikai, rašo „Business Insider“. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad per oro smūgį buvo sunaikinta 20 sunkvežimių su „100 tolimojo nuotolio dronų“ ir likviduota 60 Ukrainos karių.

Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis savo šaltiniais, skelbia, kad Rusijos Leningrado srityje įvyko sprogimas, dėl kurio nuo bėgų nulėkė lokomotyvas ir vagonai, gabenę karinį krovinį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas parašė žinutę Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Ją jis paskelbė platformoje „X“. V. Orbanas apkaltino V. Zelenskį bandant primesti, kas geriausia vengrams, taip pat apkaltino jį šantažu. „Gerbiamas Prezidente, Su visa pagarba, Vengrija neturi moralinės pareigos remti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. Nė viena šalis niekada nėra šantažu gavusi savo kelio į ES – ir tai neįvyks ir šį kartą.

Rusijos Tiumenės mieste, kuris yra už 2 000 kilometrų nuo Ukrainos, buvo pranešta apie dronų ataką. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“, rašo „Ukrainska Pravda“. „Trys dronai buvo aptikti ir neutralizuoti įmonės teritorijoje Tiumenės miesto Antipino mikrorajone“, – cituojamas Tiumenės srities vyriausybinis informacijos centras. Dronų ataka Rusijoje Rusijos valdžios institucijos teigia, kad informacija apie aptiktus dronus gauta pirmadienio vakarą.

Kremlius svarsto galimo Rusijos įsiveržimo į NATO šalis scenarijų. Vakarų žvalgybos tarnybos turi tai patvirtinančių įrodymų, interviu „Wyborcza“ nurodė Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybos klausimus, Andrius Kubilius, rašo UNIAN. „Aš pasitikiu žvalgybos tarnybomis. Vokietijos žvalgyba teigia turinti įrodymų, kad Kremlius svarsto galimybę pulti NATO. O jei jie tai svarsto, ar jie planuoja puolimą? Mes nežinome. Bet į tokius signalus reikia žiūrėti labai rimtai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainoje priėmė Lietuvos premjerę Ingą Ruginienę. „Susitikau su Lietuvos ministrė pirmininke Inga Ruginiene. Tai jos pirmasis užsienio vizitas, ir labai vertinga, kad būtent į Ukrainą. Tai tikras paramos ženklas“, – pirmadienį vakare socialiniuose tinkluose skelbia jis.

Pastaruoju metu nežinomi dronai vis dažniau pasirodo virš svarbių Europos šalių objektų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko atskleidžia, kas iš Rusijos gali būti atsakingas už šiuos incidentus, rašo „Kanal 24“. Anot jo, už dronų skrydžius virš Europos miestų gali būti atsakinga Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Jai vadovauja Sergejus Naryškinas. „Būtent jis buvo atsakingas už šešėlinio laivyno sabotažą Baltijos jūroje.

Ukrainos kariuomenė pranešė smogusi sprogmenų fabrikui Rusijoje ir naftos perkrovimo kompleksui Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Dzeržinskio mieste Rusijos Žemutinio Naugardo srityje atakuota sprogmenų gamykla, siekiant sumažinti rusų puolamąjį potencialą, pranešė Generalinis štabas Kyjive. Taikinio apylinkėse esą būta daugybės sprogimų ir gaisrų. Socialinėje žiniasklaidoje plito vaizdo įrašai, kuriuose esą matyti abu smūgiai.

Estija ir Lenkija sukritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Baltijos šalys ir Lenkija neva prisidėjo prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo, o tai galiausiai „sutrukdė“ surengti derybas su Maskva prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas pareiškė, kad žema, jog A. Merkel dėl Rusijos provokacijų prieš Vakarus kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neturi teisės blokuoti Ukrainos kelio link narystės Europos Sąjungoje (ES), rašo UNIAN. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainos kelias link ES yra negrįžtamas. „Ukraina bus Europos Sąjungoje su Orbanu arba be jo. Nes tai yra Ukrainos žmonių pasirinkimas. Esu įsitikinęs, kad Vengrijoje yra žmonių, kurie remia Ukrainą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad laikinas JAV vyriausybės veiklos sustabdymas neužkirto kelio aprūpinti Ukrainą ginklais. Apie tai valstybės vadovas pranešė Kyjive kartu su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje. „Žinau, kas buvo rašoma žiniasklaidoje apie (vyriausybės) darbo sustabdymą ir tam tikrus iššūkius, tačiau Ukrainos aprūpinimas dėl to nesustojo. Tai svarbu“, – V. Zelenskis.

Artėjant ketvirtai karo žiemai, Ukraina telkia viltis į didžiules, slaptoje vietoje laikomas baterijas, kurios, pasak „The Wall Street Journal“, turėtų padėti stabilizuoti elektros tiekimą. Nors šalies elektros tinklas atlaikė tris Rusijos bombardavimų kupinas žiemas, tikimasi, kad šie nauji baterijų parkai leis šią žiemą išgyventi kiek lengviau. Baterijos, kurios padėda laimėti laiko Šie baterijų parkai gali aprūpinti maždaug 600 tūkst.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel interviu Vengrijos leidiniui „Partizan“, kurio metu ji apkaltino Lenkiją ir Baltijos šalis sukėlus karą Ukrainoje, iššaukė tikrą reakcijų audrą.  Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dronuose ir raketose, kurias Rusija paleido per oro ataką prieš jo šalį praėjusį savaitgalį, rasta dešimtys tūkstančių užsienyje pagamintų dalių. „Spalio 5-osios naktį per masinį kombinuotą smūgį Ukrainai Rusija panaudojo 549 ginklų sistemas su 102 785 užsienyje pagamintomis sudedamosiomis dalimis“, – teigė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose, turėdamas omenyje ataką ankstyvą sekmadienio rytą.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad vis dar „paslaptis“, kas stovi už dronų provokacijų bangos įvairiose Europos šalyse, tačiau šie incidentai „buvo naudingas priminimas europiečiams apie karo grėsmę“, rašo „Reuters“. D. Medvedevas, dabar einantis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, atmetė teoriją, kad neseniai įvykę trikdžiai, įskaitant oro uostų eismo sutrikimus Vokietijoje ir Danijoje, buvo susiję su Rusija ar jai palankiomis jėgomis.

Internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame vyrai karinėmis uniformomis viename iš Ukrainos regionų pagrobia katę. Vartotojai iš karto apkaltino šiais veiksmais karinės prievolės tarnybą, skelbiama „RBC Ukraina“. Kas nutiko? Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kuriame du vyrai karinėmis uniformomis sustoja vienoje iš gatvių. Vaizduose matyti, kad vienas iš jų priartėja prie katės, kuri tuo metu vaikščiojo gatve, ir paima ją į automobilį.

Dėl dronų atakos naktį į spalio 6 d. buvo uždaryti Sočio, Nižnij Novgorodo, Gelendžiko, Krasnodaro, Jaroslavlio, Kalugos, Tambovo ir Saratovo oro uostai, pranešė Rusijos žiniasklaida. Nors pati Rusijos žiniasklaida oro uostų veiklos stabdymo priežasties nenurodo, žinoma, kad daugelyje Rusijos regionų buvo paskelbta apie dronų atakų grėsmę. Taip pat Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimus virš Riazanės, Dzeržinsko, Nižnij Novgorodo, Tuapsės ir Sočio apylinkėse.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pareiškė, kad naktį numušė 251 Ukrainos bepilotį orlaivį. Tai buvo viena didžiausių Kyjivo atsakomųjų atakų prieš savo kaimynę nuo tada, kai Maskva prieš daugiau nei trejus metus pradėjo invaziją. „Per praėjusią naktį oro gynybos perspėjimo sistemos perėmė ir sunaikino 251 Ukrainos fiksuoto sparno nepilotuojamą orlaivį“, – tinkle „Telegram“ parašė ministerija.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, rašo „Bild“. A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“. Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad netoli okupuotos Zaporižios atominės elektrinės įvyko serija apšaudymų, skelbia „Kanal 24“. Apšaudymai įvyko pirmadienį.

Rusijos dronai pataikė į du civilių automobilius Charkivo srityje, žuvo du vyrai, sužeista savanorė. Apie tai pranešė Charkivo regiono prokuratūra. „Tyrimo duomenimis, spalio 5 d. apie 12 val. Rusijos dronas – kaip manoma, „Molniya“ – pataikė į automobilį, važiavusį keliu Kupjansko rajone. 37 metų savanorė, vairavusi automobilį, sužeista“, – teigiama pranešime. Vėliau tą dieną, apie 14 val., FPV dronas smogė kitam automobiliui Kolodiažyno kaime, taip pat Kupjansko rajone.

Karas pasiekė ir Ukrainos kalėjimus, o nuteistiesiems siūlomas neįprastas kelias į laisvę – stojimas į kariuomenę. Nors Rusija taip pat siuntė savo kalinius į karo lauką ir dėl to sulaukė didelės kritikos, Ukraina imasi panašios praktikos, suteikdama nuteistiesiems galimybę kovoti mainais už laisvę, skelbia BBC. Neįprasta galimybė kaliniams Tarp priėmusių šį pasiūlymą yra Andrijus Askerovas ir Romanas Čečas, abu nuteisti už prekybą narkotikais.

Rusijos smūgiai Lvivo regiono Lapajivkos kaime pražudė keturių asmenų šeimą, tarp jų ir 15-metę mergaitę, praneša „Ukrinform“. „Lvivo regione, Lapajivkos kaime priešo smūgiu buvo sunaikintas gyvenamasis namas. Smūgio vietoje žuvo keturių asmenų šeima, tarp jų ir 15-metė mergaitė“, – teigiama Lvivo regiono prokuratūros pranešime tinkle „Facebook“. Prokuratūros duomenimis, kitas šeimos narys, taip pat du kaimyninių namų gyventojai, patyrę įvairaus sunkumo sužalojimus, buvo paguldyti į ligoninę.

Ukraina sekmadienį paskelbė, kad per rusų smūgius Zaporižios sričiai žuvo vienas žmogus, o Lenkija pranešė pakėlusi naikintuvus savo oro erdvei apsaugoti. Ukrainos pietryčiuose esančios Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“ sakė, kad per rusų smūgį žuvo moteris ir buvo sužeisti dar devyni žmonės. Tarp tų, kam medikai teikia būtinąją pagalbą, yra 16-metė, sakė gubernatorius.

Pastarąją parą 950 Rusijos kareivių buvo nukauta arba sužeista Ukrainoje, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Naujausius duomenis šeštadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 4 d. Rusija iš viso neteko apie 1 114 380 kareivių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha reikalauja griežtų sankcijų Rusijai po to, kai ši dronais smogė Šostkos traukinių stočiai ir maršrutu Šostka–Kyjivas važiavusiam keleiviniam traukiniui. Žinutėje socialiniame tinkle „X“ ministras pabrėžė, kad Rusija piktybiškai atakavo keleivinį traukinį, o po pirmojo smūgio buvo ir antrasis. „Tai viena barbariškiausių rusų taktikų – taip vadinamas dvigubas smūgis. Antrasis būna nukreiptas prieš gelbėtojus ir evakuojamus žmones.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šeštadienio naktį smogė svarbiems Rusijos objektams ir apgadino raketinį laivą, praneša naujienų portalas „Unian“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad Onegos ežere, Rusijos Karelijos Respublikoje, smogta nedidelei „Bujan-M“ klasės raketinei korvetei. Jai padaryta žala tikslinama. Šis laivas plaukė iš Baltijos jūros į Kaspijos jūrą.

Šeštadienio naktį po Ukrainos dronų atakos kilo gaisras Kirišų naftos perdirbimo gamykloje „KirishiNefteOrgSintez“, Rusijos Leningrado srityje. Apie tai paskelbė kanalas „Astra“ socialinėje platformoje „Telegram“. Įvykio liudininkų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti iš naftos perdirbimo gamyklos kylančios liepsnos. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko patvirtino, kad būta smūgio pramoninėje Kirišų miesto dalyje. Pasak jo, ugnis užgesinta, bet jis nenurodė, kas degė.

Rusija subombardavo Sumų srityje esančią Šostkos traukinių stotį ir maršrutu Šostka–Kyjivas važiavusį traukinį. Per šį išpuolį nukentėjo žmonės, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. „Rusija atakavo traukinių stotį Šostkos savivaldybėje.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU) turi įrodymų, kad Kinija Rusijai perduoda palydovinius žvalgybos duomenis, kurie padeda vykdyti raketų smūgius prieš Ukrainą, ypač prieš užsienio investuotojų objektus. Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė SZRU pareigūnas Olehas Oleksandrovas. „Yra įrodymų apie aukšto lygio Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą vykdant palydovinę Ukrainos teritorijos žvalgybą, siekiant nustatyti ir išvalgyti strateginius taikinius, kurie būtų sunaikinti.

Šeštadienio naktį Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 100 smogiamųjų dronų ir tris raketas, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Naujausius duomenis paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos. Nuo spalio 3 d. 18 val. Rusija į Ukrainą paleido 109 smogiamuosius dronus „Shahed“, „Gerbera“ ir kitus bei tris balistines raketas „Iskander-M/KN-23“. Dronai ir raketos kilo iš Rusijos Federacijos Briansko, Oriolo, Kursko, Rostovo ir Voronežo sričių.

Po didžiausio Rusijos smūgio Ukrainos dujų gavybos infrastruktūrai užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į tarptautinius partnerius, ragindamas stiprinti paramą Kyjivui. Pasak jo, Rusija dar kartą bando panaudoti šaltį kaip ginklą prieš Ukrainos tautą, todėl šaliai būtina papildoma oro gynyba ir energetinė pagalba artėjant žiemai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Rusiją dėl prancūzų fotožurnalisto, kuris penktadienį žuvo per dronų smūgį, kai vykdė užduotį Rytų Ukrainos Donbaso srityje, nužudymo. „Su dideliu liūdesiu sužinojau“ apie Antoni Lallicano mirtį, jis tapo „Rusijos dronų atakos auka“, parašė Prancūzijos prezidentas socialiniame tinkle „X“ tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir Europos šalių sparčiai didėja.

Penktadienį Rytų Ukrainos Donbaso regione per drono smūgį žuvo prancūzas fotožurnalistas, pranešė dvi žiniasklaidos sąjungos.  Žuvo į komandiruotę Donbase pasiųstas prancūzas fotožurnalistas Antoni Lallicanas, pranešė Europos ir Tarptautinė žurnalistų federacijos bei Prancūzijos žurnalistų sąjunga.  Pranešta, kad per tą pačią ataką buvo sužeistas Ukrainos žurnalistas Heorgijus Ivančenka.

Didžioji dauguma ukrainiečių tiki savo šalies pergale kare su Rusija ir neketina atsisakyti teritorijų net dėl taikos. Naujausia apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai gyventojų pasitiki Ukrainos laimėjimu fronte, o du trečdaliai įsitikinę – net ir pasirašius taikos sutartį Rusija vis tiek vėl užpultų, kai tik pasitaikytų proga. 73,9 proc. apklaustų ukrainiečių tiki Ukrainos pergale kare su Rusija. Tokie duomenys pateikiami apklausoje, kurią 2025 m. rugsėjo mėn. atliko Razumkovo centras.

Jungtinės Valstijos ruošiasi suteikti Ukrainai prieigą prie žvalgybos informacijos, kuri padėtų efektyviau planuoti ir valdyti smūgius Rusijos teritorijoje, praneša „Financial Times“. Nors oficialus sprendimas dar nepaskelbtas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau nurodė atitinkamoms agentūroms pasirengti bendradarbiavimui, o Baltuosiuose rūmuose, anot šaltinių, įvyko „kardinali pozicijos kaita“. „Financial Times“ straipsnyje teigiama, kad vienas šaltinis, susipažinęs su diskusijomis Baltuosiuo...

Rusija naktį įvykdė didžiausią nuo Maskvos įsiveržimo 2022 m. ataką prieš Ukrainos dujų tinklą, penktadienį pranešė Kyjivo valstybinė dujų operatorė.  Maskvos kariuomenė per naktį nepaliaujamai taikėsi į Ukrainos elektros tinklą per kelias puolimo bangas, dėl to milijonai žmonių paniro į tamsą, nutrūko šilumos tiekimas, temperatūrai nukritus žemiau nulio.

Ukraina dronais puolė Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Uralo pietuose, penktadienį patvirtino regiono gubernatorius po naujausio iš virtinės Kyjivo suduotų ilgojo nuotolio smūgių. „Priešų dronai mėgino pulti pramonės objektą regione“, – „Telegram“ kanale parašė Orenburgo gubernatorius Jevgenijus Solncevas. Jis pridūrė, kad niekas nenukentėjo, techniniai procesai įmonėje nebuvo sutrikdyti.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasišaipė iš klausimo apie dronus, trikdančius Europą, skelbia „Kyiv Independent“. Jo ketvirtadienį Sočyje diskusijos metu buvo paklausta: „Kodėl į Daniją išsiuntėte tiek daug dronų?“. V. Putinas nusijuokė ir atsakė: „Daugiau to nedarysiu.“ Jis atmetė Rusijos dalyvavimą dronų operacijose ir palygino jų pastebėjimus su pranešimais apie NSO.

Dronai atakavo Bereznikų miestą Rusijos Permės krašte, skelbia „Moscow Times“. Čia yra viena didžiausių Rusijos chemijos pramonės įmonių – „Azot“ gamykla. „Azot“ gamykloje buvo trumpalaikis technologinio ciklo sustabdymas, dabar įmonė dirba įprastu režimu. Ekologinei situacijai grėsmės nėra, gyventojų saugumui niekas nekelia pavojaus“, – cituojamas regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas. Anot jo, incidento metu niekas nenukentėjo, vietoje dirba specialistai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad jis nėra caras, pabrėždamas, jog jį išrinko Rusijos žmonės, praneša „Reuters“. V. Putinas, buvęs KGB pareigūnas, kuris atėjo į valdžią 1999 m., konferencijoje Rusijoje buvo paklaustas moderatoriaus, ar jis jaučiasi kaip Rusijos caras Aleksandras I, kuris po Prancūzijos revoliucijos karų dalyvavo derybose dėl Vienos kongreso. „Ne, taip nesijaučiu. Aleksandras I buvo imperatorius.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jeigu Ukraina pralaimės karą, tai reikš ir Europos nesėkmę, rašo „The Guardian“. „Visiškai akivaizdu, kad turime atsisakyti visų <...> iliuzijų. Pirmoji iliuzija buvo ir yra ta, kad karo nėra. Kai kurie iš mūsų mėgsta tokius apibūdinimus kaip visapusiška agresija, incidentai ar provokacijos. Ne, tai karas – naujo tipo karas, labai sudėtingas, bet vis dėlto karas“, – pabrėžia jis.