Po trejų su puse metų nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, kai JAV inicijuotas taikos procesas sustojo, Kyjivo sąjungininkai vėl kalba apie ekonominio spaudimo Maskvai atnaujinimą. Tikslas – padaryti karą tokį brangų, kad Kremlius būtų priverstas keisti kursą, praneša CNN.
Nepaisant 18 ES sankcijų paketų ir daugybės priemonių iš JAV, JK ir kitų šalių, Rusijos ekonomika vis dar gyvybinga. Tačiau vis aiškiau matomi įtrūkimai: augimas lėtėja iki 1%, infliacija siekia 7%, o pagrindinė palūkanų norma išlieka skausmingai aukšta – 17%.
Kremliaus naftos ir dujų pajamos mažėja, o biudžeto deficitą auga. Tačiau Rusija planuoja išlaikyti karines išlaidas keturis kartus didesnes nei prieš karą, padidindama PVM nuo 20% iki 22%.
Alexandra Prokopenko iš Carnegie centro paaiškina: „Šis sprendimas rodo, kad Kremlius ruošiasi ilgalaikiam konfliktui.“
Nuo „protingų“ baudų iki įšaldyto turto naudojimo
Ekspertai įsitikinę, kad atėjo laikas ne tik didesnėms, bet ir labiau tikslingoms sankcijoms.
Timothy Ash iš Chatham House siūlo įvesti 20–30% „antrinį tarifą“ Rusijos eksportui, o gautas pajamas skirti Ukrainos rėmimui.
ES, savo ruožtu, svarsto 140 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, finansuojamą iš užšaldytų Rusijos lėšų. Ash teigia: „Tai būtų stiprus signalas Maskvai, kad Ukraina turi finansavimą ir yra pasiruošusi ilgai kovoti.“
Vokietijos kancleris Friedrich Merz taip pat pabrėžė: „Maskva sės prie derybų stalo tik tada, kai supras, kad Ukraina turi didesnį atsparumą.“
Kitas analitikas, Alexander Kolyandr iš Europos politikos analizės centro, siūlo skatinti kvalifikuotų darbuotojų emigraciją iš Rusijos. Jo nuomone, tai gilins darbo krizę ir sukurs papildomą spaudimą Rusijos ekonomikai.
Ukrainos dronų atakos – stipresnis smūgis nei sankcijos
Nepaisant visų Vakarų apribojimų, Rusija ir toliau naudoja užsienio komponentus ginkluose. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė: „Po ketverių karo metų keista girdėti, kad kas nors vis dar nežino, kaip sustabdyti kritinių komponentų tiekimą.“
Tačiau, ekspertų teigimu, stipriausias smūgis Rusijos ekonomikai ne naujos sankcijos, o Ukrainos dronų atakos. Pagal Siala naujienų agentūrą, smūgiai naftos perdirbimo įmonėms išjungė maždaug 38% Rusijos pajėgumų, sukeldami degalų trūkumą ir sumažindami eksporto pajamas.
Timothy Ash aiškina: „Ukrainos dronai veikia dvigubai: kuria chaosą Rusijos viduje ir tuo pačiu mažina užsienio valiutos pajamas.“
Šios atakos, o ne nauji sankcijų paketai, gali būti skaudžiausios Maskvai. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas pripažino, kad Amerikos Tomahawk raketų tiekimas Ukrainai „sunaikintų JAV ir Rusijos santykius“.
Ukraina atliko keletą sėkmingų smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms, sukeldama benzinų krizę Rusijoje ir ribodama pajamų iš svarbiausios ekonomikos srities. Ekspertai teigia, kad jei atakos tęsis, Rusijos valdžia bus priversta rinktis tarp karo finansavimo ir kitų poreikių.
Analitikai mano, kad krizė gali išsekti Rusijos ekonomiką greičiau nei jos okupacinę armiją fronte. Tuo tarpu atakos Rusijos naftos perdirbimo įmonėms tęsiasi ir eskaluojasi – neseniai buvo sunaikinta Antipinsko naftos perdirbimo gamykla Vakarų Sibire, už 2000 km nuo Ukrainos sienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
