Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai reiškė NATO valstybėms savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos agresijos, nurodydamos Rusijos kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir pastarųjų mėnesių Rusijos naikintuvų ir dronų įsibrovimus.
Rusija teigia, kad neturi planų pulti NATO. Tačiau Rusijos okupaciją patyrusios Baltijos šalys padvigubino gynybos išlaidas nuo tada, kai Rusija, ne kartą neigusi bet kokius tokius planus, pradėjo visapusišką puolimą prieš Ukrainą.
„Grėsmės gali būti įvairios“, – sakė Renatas Požėla, Lietuvos priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas, dalyvaujantis nepaprastųjų situacijų planavimo procese, kuris buvo paspartintas, kai gegužę trys šalys susitarė bendradarbiauti civilinės saugos srityje.
Pirmą kartą skelbiami duomenys apie potencialių evakuojamųjų skaičių, kurį pareigūnai šiuo metu planuoja.
Scenarijai
„Gali būti, kad prie Baltijos šalių sienų matysime galingą kariuomenę, kurios akivaizdus tikslas – per tris dienas ar savaitę užimti visas tris šalis“, – „Reuters“ sakė R. Požėla.
Ryšių ar transporto jungčių sabotažas, masinis migrantų antplūdis, rusakalbių mažumų civiliniai neramumai ar masinę migraciją sukeliantys melagingi pranešimai yra kiti scenarijai, aptariami vietos žiniasklaidoje ir už jos ribų.
„Apie tai kalbame kiekvieną mėnesį, kiekvieną savaitę – darbe, visur“, – sakė 31-erių Arminas Raudys, savanoris, šią savaitę pratybose Lietuvoje atlikęs evakuojamojo vaidmenį.
Pratybų metu buvo evakuojama tik šimtas žmonių iš sostinės Vilniaus, tačiau „Reuters“ apklausti pareigūnai sakė, kad rengiami nepaprastosios padėties planai – didžiąją dalimi įslaptinti – daug didesniam skaičiui žmonių.
Tai – apie 400 tūkst. žmonių, gyvenančių 40 km atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienų, sakė R. Požėla.
Kaunas planuoja apgyvendinti 300 tūkst. žmonių mokyklose, universitetuose, katalikų bažnyčiose ir arenoje, kurioje neseniai koncertavo Robbie Williamsas ir Rogeris Watersas, pažymi „Reuters“. Panašūs veiksmai vykdomi ir kituose miestuose.
„Mes atlikome savo namų darbus“
R. Požėlos, buvo parinkti susirinkimo punktai, įskaitant Vilnių, paskirti traukiniai ir autobusai, o sandėliuose sukauptos atsargos, pavyzdžiui, tualetinis popierius ir kelioninės lovos.
Automobiliais bėgantys žmonės bus nukreipiami į antraplanius kelius, kad kiti keliai būtų laisvi atvykstančiai armijai, o žemėlapis, kuriame nurodyti miestai, kuriuose jie gali ieškoti prieglobsčio, jau yra parengtas.
„Tai labai raminantis pranešimas mūsų visuomenei, kad esame pasirengę ir planuojame“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys agentūrai „Reuters“. – „Mes atlikome savo namų darbus.“
Ar reikės keltis už Baltijos šalių?
Nė viena iš trijų Baltijos šalių neturi išsamių planų perkelti žmones už savo sienų, pažymi „Reuters“.
Baltijos šalis su Lenkija jungia Suvalkų koridorius – siaura miškinga Lenkijos dalis tarp Rusijos ir Baltarusijos. Per Suvalkų koridorių atvyksianti karinė techniką turės pirmenybę prieš tuos, kurie bando pabėgti į Lenkiją.
„Turime atsižvelgti į (Suvalkų koridoriaus) riziką“, – sakė Ivaras Mai, Estijos gelbėjimo tarnybos masinės evakuacijos patarėjas, turėdamas omenyje galimybę, kad Rusijos pajėgos gali bandyti atkirsti Baltijos valstybes nuo jų vienintelės sienos su kita NATO valstybe.
Estija rengia planus, kaip perkelti dešimtadalį iš 1,4 milijono gyventojų į laikinas prieglaudas, o daugelis kitų, manoma, persikels pas giminaičius, sakė I. Mai.
Latvija apskaičiavo, kad trečdalis iš 1,9 milijono gyventojų gali palikti savo namus, sakė Latvijos valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotojas Ivars Nakurts.
„Reikia viską numatyti“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
