Karas Ukrainoje

Rusijos smūgiai Lvivo regiono Lapajivkos kaime pražudė keturių asmenų šeimą, tarp jų ir 15-metę mergaitę, praneša „Ukrinform“. „Lvivo regione, Lapajivkos kaime priešo smūgiu buvo sunaikintas gyvenamasis namas. Smūgio vietoje žuvo keturių asmenų šeima, tarp jų ir 15-metė mergaitė“, – teigiama Lvivo regiono prokuratūros pranešime tinkle „Facebook“. Prokuratūros duomenimis, kitas šeimos narys, taip pat du kaimyninių namų gyventojai, patyrę įvairaus sunkumo sužalojimus, buvo paguldyti į ligoninę.

Ukraina sekmadienį paskelbė, kad per rusų smūgius Zaporižios sričiai žuvo vienas žmogus, o Lenkija pranešė pakėlusi naikintuvus savo oro erdvei apsaugoti. Ukrainos pietryčiuose esančios Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“ sakė, kad per rusų smūgį žuvo moteris ir buvo sužeisti dar devyni žmonės. Tarp tų, kam medikai teikia būtinąją pagalbą, yra 16-metė, sakė gubernatorius.

Pastarąją parą 950 Rusijos kareivių buvo nukauta arba sužeista Ukrainoje, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Naujausius duomenis šeštadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo pilno masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 4 d. Rusija iš viso neteko apie 1 114 380 kareivių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha reikalauja griežtų sankcijų Rusijai po to, kai ši dronais smogė Šostkos traukinių stočiai ir maršrutu Šostka–Kyjivas važiavusiam keleiviniam traukiniui. Žinutėje socialiniame tinkle „X“ ministras pabrėžė, kad Rusija piktybiškai atakavo keleivinį traukinį, o po pirmojo smūgio buvo ir antrasis. „Tai viena barbariškiausių rusų taktikų – taip vadinamas dvigubas smūgis. Antrasis būna nukreiptas prieš gelbėtojus ir evakuojamus žmones.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šeštadienio naktį smogė svarbiems Rusijos objektams ir apgadino raketinį laivą, praneša naujienų portalas „Unian“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad Onegos ežere, Rusijos Karelijos Respublikoje, smogta nedidelei „Bujan-M“ klasės raketinei korvetei. Jai padaryta žala tikslinama. Šis laivas plaukė iš Baltijos jūros į Kaspijos jūrą.

Šeštadienio naktį po Ukrainos dronų atakos kilo gaisras Kirišų naftos perdirbimo gamykloje „KirishiNefteOrgSintez“, Rusijos Leningrado srityje. Apie tai paskelbė kanalas „Astra“ socialinėje platformoje „Telegram“. Įvykio liudininkų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti iš naftos perdirbimo gamyklos kylančios liepsnos. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko patvirtino, kad būta smūgio pramoninėje Kirišų miesto dalyje. Pasak jo, ugnis užgesinta, bet jis nenurodė, kas degė.

Rusija subombardavo Sumų srityje esančią Šostkos traukinių stotį ir maršrutu Šostka–Kyjivas važiavusį traukinį. Per šį išpuolį nukentėjo žmonės, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. „Rusija atakavo traukinių stotį Šostkos savivaldybėje.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU) turi įrodymų, kad Kinija Rusijai perduoda palydovinius žvalgybos duomenis, kurie padeda vykdyti raketų smūgius prieš Ukrainą, ypač prieš užsienio investuotojų objektus. Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė SZRU pareigūnas Olehas Oleksandrovas. „Yra įrodymų apie aukšto lygio Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą vykdant palydovinę Ukrainos teritorijos žvalgybą, siekiant nustatyti ir išvalgyti strateginius taikinius, kurie būtų sunaikinti.

Šeštadienio naktį Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 100 smogiamųjų dronų ir tris raketas, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Naujausius duomenis paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos. Nuo spalio 3 d. 18 val. Rusija į Ukrainą paleido 109 smogiamuosius dronus „Shahed“, „Gerbera“ ir kitus bei tris balistines raketas „Iskander-M/KN-23“. Dronai ir raketos kilo iš Rusijos Federacijos Briansko, Oriolo, Kursko, Rostovo ir Voronežo sričių.

Po didžiausio Rusijos smūgio Ukrainos dujų gavybos infrastruktūrai užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į tarptautinius partnerius, ragindamas stiprinti paramą Kyjivui. Pasak jo, Rusija dar kartą bando panaudoti šaltį kaip ginklą prieš Ukrainos tautą, todėl šaliai būtina papildoma oro gynyba ir energetinė pagalba artėjant žiemai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Rusiją dėl prancūzų fotožurnalisto, kuris penktadienį žuvo per dronų smūgį, kai vykdė užduotį Rytų Ukrainos Donbaso srityje, nužudymo. „Su dideliu liūdesiu sužinojau“ apie Antoni Lallicano mirtį, jis tapo „Rusijos dronų atakos auka“, parašė Prancūzijos prezidentas socialiniame tinkle „X“ tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir Europos šalių sparčiai didėja.

Penktadienį Rytų Ukrainos Donbaso regione per drono smūgį žuvo prancūzas fotožurnalistas, pranešė dvi žiniasklaidos sąjungos.  Žuvo į komandiruotę Donbase pasiųstas prancūzas fotožurnalistas Antoni Lallicanas, pranešė Europos ir Tarptautinė žurnalistų federacijos bei Prancūzijos žurnalistų sąjunga.  Pranešta, kad per tą pačią ataką buvo sužeistas Ukrainos žurnalistas Heorgijus Ivančenka.

Didžioji dauguma ukrainiečių tiki savo šalies pergale kare su Rusija ir neketina atsisakyti teritorijų net dėl taikos. Naujausia apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai gyventojų pasitiki Ukrainos laimėjimu fronte, o du trečdaliai įsitikinę – net ir pasirašius taikos sutartį Rusija vis tiek vėl užpultų, kai tik pasitaikytų proga. 73,9 proc. apklaustų ukrainiečių tiki Ukrainos pergale kare su Rusija. Tokie duomenys pateikiami apklausoje, kurią 2025 m. rugsėjo mėn. atliko Razumkovo centras.

Jungtinės Valstijos ruošiasi suteikti Ukrainai prieigą prie žvalgybos informacijos, kuri padėtų efektyviau planuoti ir valdyti smūgius Rusijos teritorijoje, praneša „Financial Times“. Nors oficialus sprendimas dar nepaskelbtas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau nurodė atitinkamoms agentūroms pasirengti bendradarbiavimui, o Baltuosiuose rūmuose, anot šaltinių, įvyko „kardinali pozicijos kaita“. „Financial Times“ straipsnyje teigiama, kad vienas šaltinis, susipažinęs su diskusijomis Baltuosiuo...

Rusija naktį įvykdė didžiausią nuo Maskvos įsiveržimo 2022 m. ataką prieš Ukrainos dujų tinklą, penktadienį pranešė Kyjivo valstybinė dujų operatorė.  Maskvos kariuomenė per naktį nepaliaujamai taikėsi į Ukrainos elektros tinklą per kelias puolimo bangas, dėl to milijonai žmonių paniro į tamsą, nutrūko šilumos tiekimas, temperatūrai nukritus žemiau nulio.

Ukraina dronais puolė Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Uralo pietuose, penktadienį patvirtino regiono gubernatorius po naujausio iš virtinės Kyjivo suduotų ilgojo nuotolio smūgių. „Priešų dronai mėgino pulti pramonės objektą regione“, – „Telegram“ kanale parašė Orenburgo gubernatorius Jevgenijus Solncevas. Jis pridūrė, kad niekas nenukentėjo, techniniai procesai įmonėje nebuvo sutrikdyti.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasišaipė iš klausimo apie dronus, trikdančius Europą, skelbia „Kyiv Independent“. Jo ketvirtadienį Sočyje diskusijos metu buvo paklausta: „Kodėl į Daniją išsiuntėte tiek daug dronų?“. V. Putinas nusijuokė ir atsakė: „Daugiau to nedarysiu.“ Jis atmetė Rusijos dalyvavimą dronų operacijose ir palygino jų pastebėjimus su pranešimais apie NSO.

Dronai atakavo Bereznikų miestą Rusijos Permės krašte, skelbia „Moscow Times“. Čia yra viena didžiausių Rusijos chemijos pramonės įmonių – „Azot“ gamykla. „Azot“ gamykloje buvo trumpalaikis technologinio ciklo sustabdymas, dabar įmonė dirba įprastu režimu. Ekologinei situacijai grėsmės nėra, gyventojų saugumui niekas nekelia pavojaus“, – cituojamas regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas. Anot jo, incidento metu niekas nenukentėjo, vietoje dirba specialistai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad jis nėra caras, pabrėždamas, jog jį išrinko Rusijos žmonės, praneša „Reuters“. V. Putinas, buvęs KGB pareigūnas, kuris atėjo į valdžią 1999 m., konferencijoje Rusijoje buvo paklaustas moderatoriaus, ar jis jaučiasi kaip Rusijos caras Aleksandras I, kuris po Prancūzijos revoliucijos karų dalyvavo derybose dėl Vienos kongreso. „Ne, taip nesijaučiu. Aleksandras I buvo imperatorius.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jeigu Ukraina pralaimės karą, tai reikš ir Europos nesėkmę, rašo „The Guardian“. „Visiškai akivaizdu, kad turime atsisakyti visų <...> iliuzijų. Pirmoji iliuzija buvo ir yra ta, kad karo nėra. Kai kurie iš mūsų mėgsta tokius apibūdinimus kaip visapusiška agresija, incidentai ar provokacijos. Ne, tai karas – naujo tipo karas, labai sudėtingas, bet vis dėlto karas“, – pabrėžia jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad JAV raketų „Tomahawk“ tiekimas Ukrainai reikštų „visiškai naują eskalacijos lygį“, įskaitant santykius tarp Maskvos ir Vašingtono. JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sekmadienį transliuotojui „Fox News“ sakė, kad Vašingtonas tariasi dėl to, ar suteikti Kyjivui ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, nors D. Trumpas tokius prašymus anksčiau atmesdavo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakomentavo savo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Aliaskoje, skelbia „Reuters“. „Prezidentas Trumpas ir aš ten praktiškai nieko neaptarėme, netgi dvišalės darbotvarkės. Mes aptarėme tik Ukrainos krizės sprendimo galimybes ir būdus“, – pareiškė V. Putinas. „Antra, vienaip ar kitaip, nors ir paviršutiniškai, aptarėme Rusijos ir Amerikos santykių atkūrimą, kurie yra ne tik aklavietėje, bet ir žemiausiame taške per visą istoriją“, – pridūrė jis.

Nuo rugsėjo 23 d. Zaporižios atominė elektrinė veikia naudodama atsarginius dyzelinius generatorius. Taigi jau praėjo dešimt dienų, kai elektrinė veikia padidintos rizikos režimu, skaičiuoja „Ukrinform“. „Toks darbo režimas yra beprecedentinis, nes elektrinės projekte nebuvo numatytas ilgalaikis saugos sistemų funkcionalumas, naudojant tik dyzelinius generatorius.

Estijos žvalgyba perspėja, kad artėjant žiemai Rusija greičiausiai suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama palaužti civilių valią ir sutrikdyti šalies energetikos sistemą. Pasak Estijos gynybos pajėgų žvalgybos vadovo Antso Kiviselgo, Maskva šiuo metu turi daugiau išteklių ir galimybių smogti nei anksčiau.

JAV prezidento Donaldo Trumpo noras perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, labai tikėtina, liks neįgyvendintas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnu ir trimis kitais su situacija susipažinusiais šaltiniais. Kaip pažymi agentūra, to priežastis – dabartinės „Tomahawk“ raketų atsargos yra skirtos JAV laivynui ir kitoms reikmėms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Valdajaus forume, vėl pabiro melagingais ir ciniškais pareiškimais apie karą Ukrainoje. Jis veidmainiškai teigė, esą rusams „skaudu stebėti ukrainiečių kančias“, kaltino Europą dėl konflikto eskalacijos ir netgi pareiškė, kad Rusijai du kartus buvo atsisakyta priimti į NATO, rašo „Unian“. „Tie, kurie nuteikė Kyjivą prieš Maskvą, nesirūpino nei Rusijos, nei Ukrainos interesais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo „reikšmingą“ atsaką į „Europos militarizaciją“. „Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją“, – Pietų Rusijoje vykstančiame užsienio politikos forume sakė jis.  „Rusijos atsakomosios priemonės neužtruks. Atsakas į tokias grėsmes bus labai reikšmingas“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbė, kad Europos vadovaujamos „norinčiųjų koalicijos“ kariniai vadai artimiausiomis dienomis surengs derybas dėl Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno.

Europos Sąjunga netrukus planuoja pradėti programą, kuri suteiks Ukrainai technologinį pranašumą mūšio lauke. Apie tai platformoje „X“ pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Netrukus pradėsime naują programą, suteiksiančią Ukrainai technologinį pranašumą, kurio jai reikia mūšio lauke“, – rašė U. von der Leyen. Ji pabrėžė, kad ES tikslas yra užtikrinti, kad Ukraina būtų stipri ir laisva.

Rusija ruošiasi perimti kontrolę – Ukraina perspėja dėl planų prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie jos elektros tinklo. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, didžiausia Europoje atominė elektrinė jau aštuonias dienas atjungta nuo išorinio elektros tiekimo, o jos veikimą šiuo metu palaiko avariniai generatoriai.

Rusija veikiausiai modifikavo prieš Ukrainą naudojamas balistines raketas, kad jos galėtų apeiti oro gynybos sistemą „Patriot“, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“, remdamasis Ukrainos ir Vakarų pareigūnais.  Manoma, kad rusai patobulino balistinių raketų sistemą „Iskander-M“, kurios veikimo nuotolis siekia iki 500 kilometrų, taip pat iš oro paleidžiamas balistines raketas „Kinžal“, galinčias nuskristi iki 480 kilometrų.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė karo belaisviais, pranešė Rusijos gynybos ministerija ir ukrainiečių prezidentas. Abi pusės paleido po 185 karius ir dar po dvi dešimtis civilių. Tai dar vienas iš virtinės apsikeitimų, kurie vyksta nepaisant to, kad nėra pažangos siekiant užbaigti konfliktą. Rusijos gynybos ministerija per „Telegram“ pranešė, kad Ukraina grąžino 185 rusų karius. Taip pat grįžo 20 civilių, sakė ministerija.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis trečiadienį sukritikavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną už tai, kad pastarasis apkaltino Lenkijos premjerą Donaldą Tuską „žaidžiant pavojingą žaidimą“ su Europos saugumu, praneša „Kyiv Post“. V. Orbano pareiškimai pasipylė po D. Tusko kalbos Varšuvos saugumo forume, kur Lenkijos premjeras teigė, kad karas Ukrainoje taip pat yra „mūsų karas“. „Galite manyti, kad kariaujate su Rusija, bet Vengrija nekariauja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Europą, kad pastarojo meto dronų įsiveržimai rodo, jog Rusija siekia „eskaluoti“ savo agresiją, ir pasiūlė kovojant su šia grėsme pasinaudoti jo šalies karyboje įgyta patirtimi. Beveik 50 Europos šalių lyderiai susirinko į Kopenhagos konferencijų centrą, kuriame po nerimą Danijoje sukėlusių paslaptingų dronų skrydžių buvo užtikrintas griežtas saugumas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Kopenhagoje vykusio Europos Sąjungos lyderių susitikimo metu išbarė Viktorą Orbaną, rašo „Bloomberg“. Jis apkaltino Vengrijos ministrą pirmininką sužlugdžius diskusijas dėl bloko saugumo poreikių. Apsižodžiavimas įvyko diskusijos metu, kurioje buvo svarstoma, kaip ES galėtų geriau apsiginti nuo Rusijos grėsmių ir paremti Ukrainą, sako leidinio šaltiniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkusius Europos lyderius ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija gali pažeisti oro erdvę bet kurioje žemyno vietoje, ir pasiūlė savo šalies karo metu įgytą patirtį, kad padėtų kovoti su šia grėsme. „Jei rusai išdrįsta paleisti dronus prieš Lenkiją arba pažeisti Šiaurės Europos šalių oro erdvę, tai reiškia, kad tai gali nutikti bet kur“, – sakė V. Zelenskis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Kopenhagoje.

Airijos oro linijų „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary sukritikavo Europos Sąjungą (ES) už, pasak jo, negebėjimą apsaugoti Europos oro uostų, ir paragino oro eismą sutrikdančius dronus numušti, rašo „Politico“. Trečiadienį Kopenhagoje vyksta neoficialus Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame ES lyderiai turėtų aptarti dronų sienos įrengimą.  M. O’Leary mano, kad dronų siena situacijos neišspręs. „Nemanau, kad dronų siena turės kokį nors poveikį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kopenhagoje susitiks su kitais Europos lyderiais Senajam žemynui siekiant sustiprinti Kyjivą kovoje su Rusija, kai dėl JAV paramos kilo abejonių. Valstybių ir vyriausybių vadovai iš beveik 50 šalių susirinks konferencijų centre itin griežto saugumo sąlygomis, pastarosiomis dienomis Daniją sukrėtus paslaptingiems dronų įsiveržimams.

Trečiadienį Lenkijos pietryčiuose oficialiai atidaryta Norvegijos vadovaujama mokymų stovykla Ukrainos kariams, pranešė Lenkijos naujienų portalas „TVP World“ Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, jo kolega iš Norvegijos Tore O. Sandvikas, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras ir aukšti pareigūnai iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Islandijos bei Ukrainos.

Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai žvalgybos informaciją, reikalingą tolimiems raketų smūgiams prieš Rusiją, skelbia „The Telegraph“. Teigiama, kad JAV pareigūnai leis Kyjivui smogti energetikos infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir svarsto, ar siųsti Ukrainai ginklus, kurie leistų pasiekti daugiau Rusijos taikinių. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV taip pat prašo NATO sąjungininkų suteikti panašią paramą.

Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime nuskambėjo netikėti žodžiai iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano lūpų. Vienu sakiniu jis pribloškė dalyvius ir pademonstravo retai matomą drąsą – pareiškė, kad Europa yra stipresnė už Rusiją. Jo pasisakymą įvertino ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tačiau kartu priminė, kad Rusijos karas su Ukraina – tai visos Europos karas.

Černobylio atominė elektrinė liko be elektros po Rusijos smūgio energetikos objektui Slavutičiuose. Be elektros liko naujas saugos konteineris – konstrukcija, kuri uždengia sugadintą ketvirtąjį energetinį bloką ir sulaiko radiacijos išmetimą. Įtampos šuoliai lėmė visišką objekto elektros tiekimo sustabdymą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkas JAV prezidentas Donaldas Trumpas neprašė Budapešto liautis pirkus naftą iš Rusijos. D. Trumpas pareikalavo, kad NATO sąjungininkės nustotų pirkti iškastinį kurą iš Maskvos – esą tik tada jis įves sankcijas, skirtas priversti Kremlių nutraukti karą Ukrainoje. Vengrija kartu su kaimynine Slovakija yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, naftotiekiu vis dar importuojančių naftą iš Rusijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak Ukrainos parlamento nario Fiodoro Venislavskio, suprato, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai nepatikimas derybininkas. Ukrainos politikas teigia, kad tik tikslūs ir tolimi smūgiai giliai į Rusijos teritoriją gali priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) pareigūnai paragino sostines paremti pastangas paskolinti Kyjivui milijardus eurų panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.  Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas suteikiant Ukrainai papildomų paskolų iki 140 mlrd. eurų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Šią savaitę Ukrainos kariškiai atvyko į Daniją pasidalyti savo patirtimi kovoje su bepiločiais orlaiviais. Toks vizitas surengtas po incidentų virš Danijos oro uostų ir kitų strateginių objektų, kuriuose buvo fiksuoti, tikėtina, Rusijos paleisti dronai. Vis dėlto Danija nėra vienintelė NATO valstybė, siekianti perimti ukrainiečių patirtį – apie tai rašo „Atlantic Council“ leidinio „UkraineAlert“ redaktorius Peteris Dickinsonas.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija paskelbė, kad Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri nuo praėjusios savaitės yra atjungta nuo elektros tinklo, „tiesioginio pavojaus nėra“, kol veikia atsarginiai dyzeliniai generatoriai. „Akivaizdu, kad tai nėra tvari padėtis branduolinės saugos požiūriu.

Rusijos pastaruoju metu vykdomi oro erdvės pažeidimai darosi vis dažnesni, o Europos šalys ima busti kylant grėsmei. Varšuvos saugumo forume buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai įspėjo, kad prioritetas turėtų būti nebe atgrasymas, o gynyba, rašo „Politico“. Pirmuosius kelerius Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metus daugiausia buvo kalbama apie tai, kaip NATO ir ES galėtų padėti Kyjivui, bet dabar šalių lyderiai vis dažniau supranta, kad ir jiems patiems ...