Karas Ukrainoje

Rusų okupantai netoli Novopilo kaimo Donecko srityje sušaudė tris karo belaisvius ukrainiečius. Tai feisbuke pranešė Donecko prokuratūra. Jos duomenimis, Ukrainos kariai gegužės 3 d. buvo apsupti rusų, priversti sudėti ginklus ir pasiduoti. Tada okupantai neginkluotus karius nušovė. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įstatymų ir karo papročių pažeidimo.

Rusijos pajėgoms antradienį apšaudžius Sumų miestą, žuvo trys žmonės. Moteris mirė vietoje, o berniukas ir vyras nuo sužalojimų – ligoninėje. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Sumų mero pareigas einantis Artiomas Kobzaras. Anksčiau jis skelbė apie vieną žuvusią auką ir septynis sužeistuosius, įskaitant šešis vaikus. Nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per ataką sužeista 11 žmonių, tarp jų – penki vaikai. Rusų kariuomenė apie 17.30 val.

Bet kokį rusų bandymą iš naujo paleisti Zaporižios atominę elektrinę reikia vertinti kaip branduolinio teroro aktą. Apie tai teigiama Ukrainos valstybinės branduolinės reguliavimo inspekcijos pirmininko Olego Korykovo pranešime, rašo „Ekonomična pravda“. Jis pabrėžė, kad esamomis sąlygomis tai gali turėti katastrofiškų pasekmių visam pasauliui. „Šiuo metu Zaporižios atominėje elektrinėje neveikia avarinės parengties ir reagavimo sistema, ankstyvojo perspėjimo ir radiacinės kontrolės sistemos.

Nepaisant dronų atakų prieš Maskvą ir tvyrančio neramumo Rusijos sostinėje, Ukrainos pareigūnai atmetė galimybę surengti naujas atakas Rusijoje švenčiamos Pergalės dienos metu, rašo „The Washington Post“. Penktadienį Rusija minės 80-ąsias nacistinės Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines. Kaip teigiama leidinyje, šia proga Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priims daugiau kaip dvi dešimtis užsienio šalių vadovų, įskaitant ir Kinijos lyderį Xi Jinpingą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su tuo, kad parlamente buvo išrinktas naujuoju šalies kancleriu. „Nuoširdžiai sveikinu Friedrichą Merzą su tuo, kad buvo išrinktas naujuoju Vokietijos federaliniu kancleriu“, – platformoje „X“ anglų, vokiečių ir ukrainiečių kalbomis paskelbtame įraše rašė V. Zelenskis. „Ukraina yra didžiai dėkinga už Vokietijos ir jos liaudies pagalbą.

Nuo plataus masto karo pradžios iš rusų nelaisvės jau buvo paleisti 4 757 ukrainiečiai. Apie tai feisbuke pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. Kontrolierius pabrėžė, kad šiandien įvyko 64-ieji belaisvių mainai. Daugelis iš grįžusiųjų namo nelaisvėje išbuvo nuo pat plataus masto invazijos pradžios, tarp jų yra nemažai sunkiai sergančių ir sužeistų karių.

 Kremlius antradienį pranešė, kad gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvaus 29 užsienio šalių lyderiai, tarp jų Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula de Silva, taip pat šiame sąraše yra bent dvi teritorijos, kurios tarptautiniu mastu nėra pripažįstamos kaip valstybės.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas paprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino jį atleisti iš pareigų. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi rusų informacinėje erdvėje pasirodžiusia informacija, R. Kadyrovui buvo užduotas klausimas apie pasklidusius gandus dėl jo pasitraukimo iš valdžios. Į tai sureagavo ir pats Čečėnijos lyderis. „Aš taip pat girdėjau šiuos gandu. Jie rašo daug skirtingų dalykų. <...> Aš pats paprašiau, kad būčiau atleistas iš pareigų.

Per Rusijos pajėgų surengtą Ukrainos Chersono srities apšaudymą antradienį žuvo du žmonės ir du buvo sužeisti. Srities prokuratūra feisbuke pranešė, kad dronui Červonyj Jaro kaime numetus sprogmenį žuvo vyras. Dar du civiliai buvo sužeisti. Beryslavo prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo. Anksčiau pranešta, kad per Komyšanio gyvenvietės Chersono srityje apšaudymą iš artilerijos  žuvo moteris.

Ukraina antradienį perspėjo, kad gegužės 9-ąją vyksiančiame kariniame Pergalės dienos parade Maskvoje, skirtame paminėti 80-ąsias nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metines, neturėtų dalyvauti jokie užsienio kariai. Ukrainiečių nuomone, tai būtų nepriimtina ir gali būti laikoma pagalba Maskvai, siekiant „pateisinti jos karo nusikaltimus“. Pastaraisiais metais kelios valstybės buvo nusiuntusios dalį savo karių dalyvauti gegužės 9-osios parade Maskvoje.

Ukraina antradienį perspėjo, kad Rusijos rengiamame gegužės 9-osios parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo metinėms paminėti, neturėtų dalyvauti jokie užsienio kariai, sakydama, kad tai būtų „nepriimtina“ ir laikoma pagalba Maskvai „nuplauti jos karo nusikaltimus“. Pastaraisiais metais kelios šalys siuntė savo karius dalyvauti tradiciniame Rusijos gegužės 9-osios parade – parodomajame renginyje, kuris per ketvirtį amžiaus trunkantį prezidento Vladimiro Putino valdymą tapo...

Iki Kremliaus organizuojamo parado Raudonojoje aikštėje pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti likus kelioms dienoms, ukrainiečių dronų kruša privertė keletą Rusijos oro uostų, tarp jų ir veikiančių Maskvoje, antradienį apriboti skrydžius.

Ukrainos kariuomenė teigia stabilizavusi fronto atkarpą aplink Pokrovsko miestą. „Mums pavyko stabilizuoti padėtį šioje operatyvinėje zonoje“, – tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Keliose vietose Ukraina, anot jo, atgavo iniciatyvą.  Rusija daug mėnesių atakavo Pokrovską – logistikos centrą Rytų Ukrainos Donecko srityje.

Rusijos okupacinės pajėgos Zaporižios atominę elektrinę pavertė karine baze, pasinaudodamos tuo, kad Ukrainos gynybos pajėgos negali į ją smogti. Be to, objektas naudojamas kaip Rusijos bepiločių orlaivių komandų treniruočių vieta. Apie tai komentare agentūrai „Ukrinform“ sakė Pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas. „Šiuo metu jie ją [elektrinę] naudoja kaip karinę bazę, nes mes negalime ten smogti. Tai leidžia jiems paslėpti kai kuriuos savo padalinius objekto viduje.

Rusija teigia, kad laikysis per Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmes gegužės 8–10 dienomis paskelbtų paliaubų Ukrainoje. Tačiau rusų ginkluotosios pajėgos reaguos, jei Ukraina rengs atakas, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kartu D. Peskovas pridūrė, kad Rusija kol kas negirdėjo Kyjivo pareiškimo, kuris rodytų Ukrainos pasirengimą laikytis prezidento Vladimiro Putino paskelbtų trijų dienų paliaubų.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė paliaubų pasiūlymą kaip žaidimą ir manipuliaciją, Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija laikysis savo planų gegužės 8–10 dienoms nutraukti ugnį, tačiau atsakys į Kyjivo pajėgų atakas. „Prezidento (Vladimiro) Putino iniciatyva dėl laikinų paliaubų“ lieka galioti, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai numušė 54 Rusijos bepiločius orlaivius, o 70 priešo bepiločių dingo iš radarų ekranų. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nuo gegužės 5 d. 21.30 val. Rusijos pajėgos iš įvairių vietų, įskaitant Brianską, Kurską, Oriolą, Milerovą, Primorsko Achtarską ir Primorską (laikinai okupuota Zaporižios srities teritorija), paleido 136 puolamuosius bepiločius orlaivius ir kitokio tipo imitacinius bepiločius.

Naktinis dronų išpuolis prieš Maskvą ir kitus regionus buvo tik Rusijos oro gynybos pajėgumų išbandymas prieš tolimesnius smūgius gegužės 8 ir 10 dienomis, sako Ukrainos karinis ekspertas Michailas Žirochovas, rašo UNIAN. Naktį iš pirmadienio į antradienį Maskvą ir kitus regionus atakavo dronai. „Tai, kad rusai surinks viską, kas įmanoma, buvo akivaizdus žingsnis. Tai, kad jie turi labai mažai galimybių numušti mūsų dronus, taip pat akivaizdu.

Charkivo Ševčenkos, Kyjivo, Cholodnohirsko ir Pramonės rajonuose užfiksuoti Rusijos bepiločių orlaivių fragmentų pataikymo ir kritimo atvejai, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.  Antradienio, gegužės 6-osios, rytą rusai inicijavo didžiulę ataką prieš Charkivą. Preliminariais duomenimis, buvo sužeisti keturi žmonės. Dėl atakos kilo šeši gaisrai. Ševčenkos rajone 400 kv. m. teritorijoje degė privataus gyvenamojo pastato stogas ir patalpa.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad Maskva ir Kyjivas nori užbaigti karą Ukrainoje ir kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas po neseniai kritusių naftos kainų yra labiau linkęs į taiką, rašo „Reuters“. „Manau, kad dabartinėmis naftos kainomis, kai nafta atpigo, Rusija yra palankioje padėtyje susitarimui, jie nori susitarti. Ukraina nori susitarti“, – pirmadienį Ovaliniame kabinete žurnalistams sakė D. Trumpas.

Olafas Scholzas pirmadienį per paskutinį savo kaip Vokietijos kanclerio pokalbį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo, kad vokiečiai ir toliau rems Ukrainą. Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, O. Scholzas išliko aktyvus Ukrainos rėmėjas. Jis „patvirtino nuolatinį ir tvirtą Vokietijos solidarumą su Ukraina“, sakoma kadenciją baigiančio Vokietijos kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pareiškime.

Per Rusijos atakas Ukrainoje pirmadienį žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešė pareigūnai. Tuo metu per Ukrainos dronų atakas, anot rusų pareigūnų, žuvo trys žmonės Kursko regione. „Sumų sritis. Nuo ryto Rusija atakuoja pasienio gyvenvietes“, – platformoje „Telegram“‘ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. „Žuvo du žmonės, dar trys buvo sužeisti, įskaitant vaiką“, – teigė ministerija, pridėdama smarkiai apgadintų gyvenamųjų namų nuotraukas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pareiškė, kad spaudžia JAV prezidentą Donaldą Trumpą sugriežtinti sankcijas Rusijai ir taip priversti ją baigti karą prieš Ukrainą, rašo „Politico“. A. Duda sako, kad D. Trumpas yra vienintelis, kuris gali priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. „Amerika gali panaudoti įvairias ekonomines priemones, kad priverstų Rusiją laikytis tam tikrų veiksmų“, – sako A. Duda.

Buvęs JAV viceprezidentas, dirbęs su Donaldu Trumpu, Mike‘as Pence‘as sukritikavo D. Trumpo požiūrį į Vladimirą Putiną. Apie tai jis kalbėjo interviu CNN. M. Pence‘as nesutinka su D. Trumpo nuomone apie Rusijos režimo lyderį V. Putiną. D. Trumpas praėjusią savaitę pareiškė, kad tiki Putino žodžiais, jog jis nori taikos su Ukraina.

Rusijos invazinės pajėgos į Charkivą paleido puolamuosius bepiločius orlaivius, ten pasigirdo keli sprogimai, o viename rajone kilo gaisras, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo meru Ihoriu Terechovu. „Pasitelkdamas bepilotį orlaivį „Shahed“, priešas sudavė smūgį tankiai apgyvendintoje centrinėje miesto dalyje. Dėl bepiločio orlaivio atakos dega namas“, – tinkle „Telegram“ parašė I. Terechovas. Pranešimai apie aukas tikrinami, pridūrė meras.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijos pajėgos apšaudė balistinėmis raketomis Ukrainos sostinę Kyjivą. Skelbiama, kad mieste veikia oro gynybos sistemos, viename iš rajonų kilo gaisras dėl nukritusių raketos nuolaužų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad norėtų bendradarbiauti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje. D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad surengė su juo pokalbį telefonu, ir pridūrė, kad R. T. Erdoganas taip pat pakvietė jį apsilankyti Turkijoje, o Turkijos vadovas susitiks su juo Vašingtone.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas anksti antradienį pranešė apie naujas bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos sostinę. Oro gynybos pajėgos numušė mažiausiai 10 bepiločių, skridusių į Maskvą iš skirtingų krypčių, platformoje „Telegram“ pareiškė S. Sobianinas. Bepiločio orlaivio nuolaužos nukrito ant greitkelio, tačiau kol kas negauta pranešimų apie padarytą rimtą žalą ar sužalotus žmones.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos autoritarinio lyderio Vladimiro Putino paskelbtos trijų dienų trukmės paliaubos Ukrainoje, yra žingsnis į priekį taikos link. Šį pareiškimą Amerikos vadovas išsakė pirmadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, rašo UNIAN. „Prezidentas Putinas ką tik paskelbė trijų dienų paliaubas, kurios neskamba kaip daug, bet tai yra daug, jei žinote, nuo ko pradėjome. <...> Tai karas, kurio niekada neturėjo būti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasakė, kad norėtų Rusijos invaziją Ukrainoje užbaigti bendromis jėgomis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, su kuriuo ką tik kalbėjo telefonu. D. Trumpas savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ pridūrė, kad R. Erdoganas pakvietė jį apsilankyti Turkijoje bei ketina susitikti su juo Vašingtone.

Kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jiedu aptarė dabartinę padėtį ir būdus, kaip pasiekti ilgalaikę ir teisingą taiką Ukrainoje, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pirmadienį paskelbė reikalingų dokumentų neturintiems migrantams, sutinkantiems „deportuotis“ atgal į gimtąją šalį, sumokėsianti po 1 000 JAV dolerių ir padengsianti jų kelionės išlaidas. „Jei čia tikrai esate neteisėtai, geriausias, saugiausias ir ekonomiškiausias būdas išvykti iš Jungtinių Valstijų ir išvengti arešto yra deportuotis“, – pareiškė vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem.

Čekija nori savo teritorijoje apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus. Tai galėtų būti daroma su šalimis partnerėmis naudojant „Aero L-159“ ar „F-16“ mokomuosius orlaivius, po susitikimo Prahoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala. Kaip galimą mokymų vietą jis nurodė Namesto karinį aerodromą, esantį už 155 km į pietryčius nuo Čekijos sostinės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Čekijoje, nusifotografavo su ukrainietėmis, kurios Čekijos parlamente dirba valytojomis. Moterys buvo tokios sujaudintos, kad po susitikimo net pravirko.

Per Rusijos atakas Ukrainos Donecko srityje pirmadienį žuvo žmogus. Dar šeši civiliai, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Pasak jo, sužinota ir apie penkis sekmadienį rusų nužudytus gyventojus. V. Filaškino duomenimis, pirmadienį žmogus žuvo Novoekonomičnės gyvenvietėje Hrodivkos savivaldybėje.

Ukrainos Nacionalinės gvardijos pareigūnas Vladislavas Stotskis papasakojo apie neseniai įvykusį šturmą, kuriame dalyvavo net 100 rusų motociklininkų. Pasak jo, motociklai pradėjo važiuoti iš visų pusių, nuo jų mirgėjo visas kelias, rašoma „Unian“. „Jie privažiuoja, naikina ukrainiečių pozicijas, kovoja. Blogiausia situacija, kai karys turi tik vieną išėjimą, jis turi slėptuvę, į kurią priešas gali įmesti granatą, sprogmenį, ir dėl to nieko negalima padaryti“, – pasakojo karininkas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, besilankantis Čekijoje, susitiko su didžiausių šios šalies gynybos bendrovių vadovais. Apie tai Ukrainos valstybės vadovas pranešė socialinėje žiniasklaidoje. „Susitikime su pirmaujančių Čekijos gynybos bendrovių vadovais aptarėme bendradarbiavimą gynybos pramonėje ir tai, kaip Ukrainos bei Čekijos bendradarbiavimas ir bendra gamyba gali užtikrinti saugumą ir užkirsti agresijos Europos žemyne pasikartojimui.

JAV ambasada Ukrainoje gegužės 5 d. pranešė, kad į Kyjivą atvyko naujoji JAV laikinoji reikalų patikėtinė Ukrainoje Julie Davis, rašoma „Kyiv Independent“. Ji atvyko po ambasadorės Bridget Brink, kuri nuo 2022 m. ėjo JAV ambasadorės Ukrainoje pareigas, atsistatydinimo. Kyjive dirbantys diplomatai teigė, kad B. Brink pasitraukė iš pareigų dėl esminių nesutarimų su JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika.

Ukrainos nacionalinės gvardijos specialiųjų pajėgų „Omega“ operatoriai sako, kad fronte pastebėjo neįprastą reiškinį – šalmus dėvinčius asilus, rašo „Defence Express“. Kaip matyti iš paskelbtos nuotraukos, ant asilo taip pat uždėtos antenos. „Objektas: Išak-3000 („išak“ reiškia asilas – red. past.) GRU indeksas: „Asilas-Plus mobilioji EW stotis“. Statusas: kovinėje tarnyboje“, – juokaujama straipsnyje. Neįmanoma patikrinti, ar skelbiama nuotrauka ir informacija iš tikrųjų yra tiesa.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas surado naują versiją savo agresijai prieš Ukrainą pateisinti, rašo UNIAN. Jis pareiškė, kad plataus masto karą prieš Ukrainą išprovokavo Vakarų atsisakymas pripažinti Rusijos nepriklausomybę ir suverenitetą. Propagandiniame rusų korespondento Pavelo Zarubino filme „Rusija. Kremlius. Putinas. 25 metai“ jis pareiškė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarai tariamai norėjo „sunaikinti“ Rusijos Federaciją, padalydami ją į keletą dalių.

Rusijos pajėgos per praėjusią parą surengė daugybę atakų Ukrainos Chersono srityje, žuvo vienas civilis, o dar septyni buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak jo, bepiločių orlaivių atakų, artilerijos apšaudymo ir oro smūgių taikiniais tapo įvairios gyvenvietės. Skelbiama, kad rusai taip pat paleido balistinę raketą, kuri buvo nukreipta į Chersono rajoną.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko beveik 958 070 karių, įskaitant dar 1 260 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronai atakavo Rusijos Maskvos sritį, rašo UNIAN. Rusai skundėsi garsiais sprogimais. Anot leidinio, pirmieji pranešimai apie sprogimus „Telegram“ kanaluose pasirodė apie 2:30. Pranešta, kad Maskvos apylinkėse griaudėja sprogimai, veikia oro gynybos sistemos. Link Maskvos skrido dronai Netrukus dronų ataką patvirtino savo „Telegram“ kanale Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Rusijos kariai surengė kombinuotą ataką prieš Konotopą Ukrainos Sumų srityje, taikydamiesi į infrastruktūros objektą ir jį sunaikindami.  Apie ataką socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Konotopo meras Artiomas Semenichinas, tvirtindamas, kad smūgiui buvo pasitelkta daugiau nei dešimt bepiločių orlaivių „Shahed“ ir dvi balistinės raketos. Jis taip pat pabrėžė, kad okupantai sąmoningai paskirstė atakas, jog padarytų kuo didesnę žalą ir galėtų taikytis į gelbėtojus ir medikus.

Europa gali smarkiai padidinti paramą Ukrainai, sako Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius. Apie tai jis sekmadienį parašė savo „X“ paskyroje. „Jei Putinas nebus įtikintas Trumpo sudaryti taikos, galime labai greitai pateikti įtikinamesnius argumentus už taiką – smarkiai padidindami karinę paramą Ukrainai“, – rašo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio metu pabrėžė bendradarbiavimo svarbą siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, rašoma „Ukrinform“....

Rusijos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad gynybos pajėgos atrėmė keturis bepiločius orlaivius, skridusius link Maskvos likus vos kelioms dienoms iki sostinės Raudonojoje aikštėje vyksiančio karinio parado, į kurį suvažiuos užsienio lyderiai. Gynybos pajėgos Podolsko rajone „atrėmė keturių link Maskvos skridusių bepiločių orlaivių ataką“, tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše pareiškė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Išsigandęs, kad Ukraina gali sugadinti rusofašistams propagandinį gegužės 9-osios paradą – Kremlius ėmėsi grasinimų. Buvęs Rusijos premjeras Medvedevas sako, kad Ukrainoje nebeišauš gegužės 10-oji. O propagandistai platina Putino grasinimus branduoliniais smūgiais. Maskoliai jau pradėjo savo gegužės 9-osios beprotybę – eisenas repetuoja mažamečiai vaikai su karinėmis uniformomis, o rusų išeivija po ilgos pauzės nes įsigudrino surengti paradą Vašingtone.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad paliaubos yra galimos bet kuriuo metu ir turėtų trukti mažiausiai 30 dienų. Vis dėlto Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas galvoja tik, kaip parodyti tankus parade. Taip valstybės vadovas sakė bendroje spaudos konferencijoje, surengtoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu Prahoje. „Manome, kad paliaubos galimos bet kuriuo metu, net ir šiandien. Jos turėtų trukti mažiausiai 30 dienų, kad galima būtų pasinaudoti diplomatinėmis priemonėmis.