Europa

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino Gazos Ruože paskelbti nuolatines paliaubas, su sąlyga, kad nedelsiant bus paleisti islamistų kovotojų laikomi Izraelio įkaitai ir išardyta „Hamas“. Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio prieš žydų valstybę, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Vengrija ketvirtadienį kritikavo Švediją, kad ši nesiima jokių veiksmų dvišaliams santykiams stiprinti, turėdama omenyje jos paraišką dėl narystės NATO, ir padarė išvadą, kad greita narystė galbūt jai „nėra prioritetas“. Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios Švedijos paraiškos prisijungti prie gynybos aljanso po Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

NATO ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę pradės didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas, kuriose dalyvaus 90 tūkst. karių. Pratybos „Steadfast Defender“ truks iki gegužės pabaigos ir jose dalyvaus visų NATO šalių narių ir prie Aljanso greitu metu besitikinčios prisijungti Švedijos kariai, žurnalistams sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli (Kristoferis Dž.

Kyjivą remiančios Vakarų šalys ketvirtadienį per ceremoniją Paryžiuje davė pradžią „artilerijos koalicijai“, sieksiančiai stiprinti su Rusijos agresija kovojančias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Prancūzijos ir JAV vadovaujama 23 šalių koalicija yra vadinamosios Ramšteino kontaktinės grupės, kurią sudaro daugiau kaip 50 Ukrainą remiančių valstybių, dalis. Ketvirtadienio ceremonijai vadovavo prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria atveriamas kelias galimiems teisiniams veiksmams prieš ES vykdomąją instituciją dėl 10 mlrd. eurų įšaldytų lėšų išmokėjimo Vengrijai. Praėjusį mėnesį Europos Komisija atblokavo Budapeštui skirtas lėšas, nes Briuselis siekė užsitikrinti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano palaikymą, kad šis labiau remtų Ukrainą.

Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės turėtų ruoštis pasauliniam karui su Rusija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja, kuris gali prasidėti po penkerių metų, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas.  Pasak jo, „visoms pasaulio demokratinėms valstybėms“ atėjo laikas didinti išlaidas gynybai naujų grėsmių akivaizdoje.  „Taikių dividendų era baigėsi.

Beveik 1000 Latvijoje gyvenančių rusų paprašyta per dvi savaites susitvarkyti savo migracijos statusą arba savo noru išvykti, kitaip jie bus išsiųsti iš šalies, sakė Latvijos migracijos tarnybos vadovė. Marija Rozė trečiadienį tai pareiškė per Latvijos televiziją. Rusijos piliečiams šiuo klausimu išsiųsti laiškai. 2022 m. rudenį Latvija pakeitė imigracijos įstatymą, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Sausio viduryje kai kuriose Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse smarkiai snigo. Dėl to sustojo transportas, o keliuose kilo chaosas. Oro uostų veikla taip pat sutriko. „Euronews“ teigimu, Danijoje dėl gausaus sniego ir stipraus vėjo sąlygos keliuose tapo pavojingos. Panašiai ir Norvegijoje, kur dėl prasto matomumo ir gausaus sniego buvo sustabdytas autobusų eismas, vėlavo traukiniai ir sutriko eismas. Policija patarė žmonėms dirbti iš namų bei atšaukti susitikimus.

Rusijos kibernetinės kariuomenės pratybos Kaliningrade įtariamos sutrikdžius GPS ryšį virš Lenkijos ir Suvalkų koridoriaus. Lenkų žiniasklaida skelbia, kad tyrimą dėl įvykių Baltijos jūros regione pradėjo ir Švedijos karinė žvalgyba. Lenkija, kaip ir kitos Baltijos jūros regiono šalys, pastarosiomis savaitėmis susiduria su GPS veiklos šiaurinėje šalies dalyje sutrikimais, skelbiama „Radio Zet“. JAV navigacijos sistema GPS yra plačiai naudojama kariniams ir civiliniams tikslas.

Estijos valdžios institucijos ieško būdų, kaip uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti šalyje. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad tam reikėtų pakeisti Konstituciją. Šiuo metu visi vyresni nei 16 metų Estijos gyventojai, įskaitant trečiųjų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės, gali balsuoti savivaldybių rinkimuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį surengęs retą spaudos konferenciją siekė suteikti naują postūmį savo paskutinei kadencijai ir žadėjo, kad šalis bus stipresnė ir teisingesnė. Renginio metu padaryta virtinė pranešimų, skirtų didesnei pilietinei atsakomybei ir didesniam saugumui. Iki antrosios ir paskutinės E. Macrono kadencijos pabaigos yra likę daugiau nei treji metai.

Policija Antverpeno mieste (Belgija) konfiskavo du vogtus Pablo Pikaso ir Marko Šagalo paveikslus. Naujienų agentūra „Belga“, remdamasi policijos paskelbta informacija pranešė, kad ispanų menininko P. Pikaso darbas „Tête“ (Galva) ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje gimusio prancūzų–rusų dailininko M. Šagalo paveikslas „L'homme en prière“ (Besimeldžiantis vyras) buvo rasti vieno pastato rūsyje. Nei vienas iš paveikslų nebuvo apgadintas.

Šveicarija trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Davose dėl prorusiškos grupuotės surengtos kibernetinės atakos laikinai buvo sutrikdyta prieiga prie kelių vyriausybinių interneto svetainių. Vyriausybės teigimu, „su Rusija susijusi programišių grupuotė „NoName“ prisiėmė atsakomybę už ataką, nurodydama kaip motyvą V. Zelenskio dalyvavimą kasmetiniame WEF susitikime prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Popiežius Pranciškus Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams adresuotame laiške trečiadienį paragino verslo ir politikos lyderius dėti daugiau pastangų kovojant su skurdu pasaulyje.

Šiaurės ir Vidurio Europoje trečiadienį smarkiai snigo, susidarė lijundra, todėl kai kuriuose Skandinavijos regionuose sustojo transporto eismas, o Frankfurto ir Oslo oro uostai patyrė didelių trikdžių. Judriausiame Vokietijos Frankfurto oro uoste, trečiadienio popietę dėl lijundros teko neleisti lėktuvams pakilti, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė esanti įsitikinusi, kad per svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį po dviejų savaičių, pavyks įtikinti Vengriją atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketo.

Jungtinėje Karalystėje labradoro ir auksaspalvio retriverio mišrūnai susitiko pirmą kartą po beveik dešimties metų, o jautrų ir kiek netikėtą brolių susitikimą nufilmavo šunis vedlius ruošianti organizacija „Guide dogs“. Broliai Carlo ir Čipsas į šį pasaulį atėjo 2014 metais aštuonių šuniukų vadoje. Vėliau jų keliai išsiskyrė, nes abu buvo apmokyti ir tapo šunimis asistentais.

Švedija neatmeta galimybės suteikti Ukrainai naikintuvų „Gripen“, tačiau tokio sprendimo priėmimas susijęs su karalystės įstojimu į NATO. Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas apie tai kalbėjo trečiadienį Davose vykusioje Viktoro Pinčuko fondo organizuotoje diskusijoje, kuri yra projekto „Nuspręsti savo rytojų“ („Deciding Your Tomorrow“) dalis.

Baltarusijos valdžia reglamentavo „nedraugiškų šalių“ atstovų šalyje turimų aktyvų perleidimo tvarką ir atšaukė nuo 2022-ųjų vasaros galiojusį sąrašą juridinių asmenų, kuriems tai daryti buvo uždrausta, trečiadienį skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Baltarusijos vyriausybės sausio 12 dienos nutarimu nr.27 patvirtinti leidimų perleisti įmonių įstatinio kapitalo dalis ar nekilnojamąjį turtą išdavimo tvarka ir sąlygos.

Remiantis žurnale „The Lancet“ paskelbtais tyrimais, 2022 m. vasarą Jungtinėje Karalystėje būtų buvę galima išvengti daugiau nei 7 000 su COVID-19 susijusių hospitalizacijų, jei gyventojai būtų pasiskiepiję visomis rekomenduojamomis skiepų dozėmis. Pirmą kartą buvo išanalizuoti visų vyresnių nei penkerių metų JK gyventojų sveikatos įrašai. Dabar toks pat metodas galėtų būti taikomas ir kitoms ligoms suprasti. Apie 44 proc.

Europos Sąjungos Tarybai rotacijos principu pirmininkaujanti Belgija antradienį įspėjo, kad lapkričio mėnesį vyksiantys JAV prezidento rinkimai bus demokratijos pamatų išbandymas. Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro) pažymėjo, kad 2024 metais, labiau nei bet kada anksčiau, JAV klausimas yra labai svarbus Europai.

Gruodį vetavęs 50 mlrd. eurų pagalbos Kyjivui paketą, antradienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė norą padėti Ukrainai,  su sąlyga, kad pagalba būtų teikiama ne Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Sustojusias derybas dėl pagalbos paketo Ukrainai ES planuoja pratęsti vasario 1 d. įvyksiančiame neeiliniame viršūnių susitikime.

Atsakydama į klausimus dėl vieningos Estijos mokyklos, ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienį parlamente sakė, kad vyriausybė planuoja nutraukti finansavimą švietimui rusų kalba.

Islandijos specialistai įspėja, kad vis dar gali atsirasti naujų žemės plyšių ir toliau veržtis viską naikinanti lava. Tad nežinia, ar artimiausiu metu evakuoto Grindaviko miestelio gyventojai galės grįžti į namus. Jau trečia diena, kaip pietvakarių Islandijoje spjaudo lavos pliūpsniai. Nors jų dabar gerokai mažiau nei sekmadienį, pasak specialistų, išlieka rizika, kad šalia Grindaviko miestelio arba net jo teritorijoje atsiras naujų plyšių ir lava vėl griaus namus.

Europos Sąjunga antradienį įtraukė palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ vadovą Gazos Ruože Yahya Sinwarą (Jahją Sinvarą) į juodąjį teroristų sąrašą dėl spalio 7-osios išpuolių prieš Izraelį. Tai reiškia, kad 27 ES valstybių narių teritorijoje turi būti įšaldomas Y. Sinwaro turtas ir draudžiama ES piliečiams sudaryti su juo sandorius.

Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ pirmadienį pranešė, kad kalėjime mirė vienas politinis kalinys, kuriam institucijos neleido suteikti tinkamos medicininės priežiūros. Sausio 9 dieną Vadzimas Chrasko mirė nuo plaučių uždegimo kalėjime netoli šiaurės rytinio Vitebsko miesto. „Viasna“ pranešė, kad kalėjimo administracija neskubėjo suteikti jam pagalbos, nors jis prašė nugabenti jį į ligoninę. Apie jo mirtį buvo pranešta tik pirmadienį.

Prie Jemeno krantų raketa pataikė į Graikijai priklausantį krovininį laivą, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra bei laivybos rizikos bendrovė. Tai naujausia ataka po virtinės Jemeno husių sukilėlių išpuolių Raudonojoje jūroje. Britanijos laivybos rizikos bendrovės „Ambrey“ duomenimis, Raudonosios jūros pietinėje dalyje į su Maltos vėliava plaukiojantį ir Graikijai priklausantį balkerį buvo paleista raketa.

Rusijai nepavyksta pasiekti savo strateginių tikslų Ukrainoje, kuriai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, sunaikinti pusę Rusijos karinio potencialo, susigrąžinti pusę okupuotų teritorijų ir atnaujinti jūrų laivybą grūdams gabenti. Taip antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Rusija prarado maždaug pusę savo karinių pajėgumų. Ukraina išstūmė Rusiją iš pusės jos užgrobtų teritorijų“, – sakė U. von der Leyen.

Po paskutinio ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje šalies ekspertai naujai išsiliejusios lavos neaptiko. Radijo stotis „RÚV“, cituodama Islandijos meteorologijos instituto stichinių nelaimių ekspertę Elísabet Pálmadóttir, antradienį pranešė, kad lava paskutinį kartą buvo pastebėta besiliejanti iš plyšio šiauriniame ugnikalnio šlaite maždaug 1.00 val. nakties.

Remiantis „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) šiais metais gali sumažinti palūkanų normas keturis keturis sykius. Tam įtakos turi daug sparčiau, nei tikėtasi mažėjanti infliacija. Tikimasi, kad palūkanų normos bus pradėtos mažinti birželį, po 25 bazinius punktus, o rugsėjį, spalį ir gruodį palūkanų norma bus sumažinta iki 3 proc. Tai yra vienu žingsniu daugiau, nei tikėtasi praėjusio mėnesio apklausoje.

Estų Saugumo policijos departamentas (KaPo) antradienį pranešė šio mėnesio pradžioje sulaikęs Rusijos pilietį, įtariamą žvalgybine veikla prieš Estiją ir parama žvalgybinei veiklai. Jis sulaikytas sausio 3-iąją. Šis asmuo identifikuotas kaip Viačeslavas Morozovas, iki sulaikymo dirbęs Tartu universitete. „Valstybės agresorės žvalgybos tarnybų susidomėjimas Estija išlieka didelis“, – pranešime žiniasklaidai, perduotame BNS, teigė Saugumo policijos generalinis direktorius Margo Palossonas.

Lenkijoje įsibėgėja naujos vyriausybės ir buvusios valdžios remiamo prezidento karas. Pavyzdžiui, kartą Varšuvos policijai teko iš prezidentūros krapštyti du nuteistus politikus iš buvusių valdančiųjų partijos, o šie kelias valandas slėpėsi pas prezidentą Andrzejų Dudą. Tąkart policija sulaikė politikus, kai Duda išvyko iš rūmų į susitikimą.

Britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį paskelbė, kad Jungtinė Karalystė pasiųs 20 tūkst. karių į vienas didžiausių nuo Šaltojo karo laikų NATO pratybų, įspėdamas apie didėjančias grėsmes Vakarų vadovaujamam aljansui. Ši misija, kurią G. Shappsas apibūdino kaip didžiausią JK misiją NATO per pastaruosius keturis dešimtmečius, skirta užtikrinti, kad būtų atremta grėsmė, kurią nuo invazijos į Ukrainą pradžios kelia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tūkstančiai ūkininkų su traktoriais bei juos remiantys sunkvežimių vairuotojai pirmadienį Berlyne protestavo prieš Vokietijos vyriausybės politiką. Policijos skaičiavimu, į mitingą prie Brandenburgo vartų susirinko apie 8 500 dalyvių. Iš viso 6 000 transporto priemonių, įskaitant 4 000 traktorių, iš dalies paralyžiavo eismą sostinės centre. Tačiau vyriausybė ir toliau nėra linkusi daryti nuolaidų.

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigia, kad legaliai Estijoje šiuo metu gyvenantys šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai vyrai nebus išsiunčiami į Ukrainą mobilizacijai, pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. Duodama interviu ukrainiečių leidiniui „The Kyiv Indepedent“ K. Kallas pripažino, kad šį klausimą aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu per pastarojo vizitą Taline praėjusią savaitę, tačiau atmetė galimybę išsiųsti Estijoje legaliai gyvenančius ukrainiečius vyrus.

Sekmadienį pietvakarių Islandijos miestą Grindaviką užliejo iš ugnikalnio išsiveržusi lava, o įspūdingus gamtos stichijos kadrus bepiločiu orlaiviu užfiksavo vietos videografas.  Išsiveržimas įvyko maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko, o seisminis aktyvumas judėjo miesto link. Ugnikalnio plyšio ilgis yra apie 3,5 km, o lava teka maždaug 100–200 kubinių metrų per sekundę greičiu.

Tūkstančiai žmonių Lenkijos sostinėje Varšuvoje rinkosi į „Laisvųjų lenkų protestą“, piktindamiesi, kad naujoji Donaldo Tusko vyriausybė esą naikina buvusių valdančiųjų kontroliuotą žiniasklaidą ir susidoroja su „Teisės ir teisingumo“ politikais. Tuo pat metu partijos lyderis neslepia ambicijų kovoti dėl valdžios nelaukiant kitų rinkimų.

Vokietijos kariuomenė (Bundesveras) nusprendė susilaikyti nuo tiesioginių komentarų apie naujausią „Bild“ pranešimą, kuriame kalbama apie tariamą NATO pasirengimą realiam karui su Rusija, tačiau patvirtino, kad Vokietija rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę. Vokietijos gynybos ministerijos atstovas Mitko Mülleris palietė šį klausimą pirmadienį surengtame brifinge, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Lyginant su Europos sąjungos šalimis, Lietuvoje buvo pastebėtas didžiausias alkoholio vartojimo sumažėjimas nuo 2010 m. iki 2020 m., tačiau yra keletas šalių, kuriose alkoholio suvartojimas net padidėjo. „Joks alkoholio vartojimo lygis nėra saugus mūsų sveikatai“, – įspėja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tačiau, net ir tai žinodami, žmonės vis tiek neatsisako alkoholio. Vartojant daugiau alkoholio, rizika susirgti vėžiu gerokai padidėja.

Vakarų šalys turėtų perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms visus ginklus, reikalingus visoms Rusijos okupuotoms teritorijoms išlaisvinti. Pirmiausia Kyjivui reikia parūpinti tolimojo nuotolio raketų. Tokį raginimą Vakarams išsakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Kyiv Independent“. Jos nuomone, tai vienintelė galimybė duoti atkirtį šaliai agresorei.

Gruodžio pradžioje į „Messenger“ programėlę buvo įdiegtos dvi naujos funkcijos, kurios padės apsaugoti jūsų privatumą. Pirmoji – galimybė išjungti varnelę, kuri adresatui parodo, kad perskaitėte jo žinutę, o antroji – redaguoti išsiųstą tekstą. „LifeHacker“ teigimu, galimybė išjungti „burbuliuką“, kuris parodo kitam asmeniui, kad perskaitėte žinutę, yra didžiulis laimėjimas jūsų privatumui.

Vokietijos kariuomenė parengė karo su Rusija pratybų scenarijų tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos patirtų pralaimėjimą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu VFR gynybos ministerijos dokumentu. „Eskalacija tarp NATO ir Rusijos galima jau vasario mėnesį. Tai pratybų scenarijus, kuriame žingsnis po žingsnio, mėnuo po mėnesio aprašoma, kaip veiks Putinas ir kaip NATO ginsis. Pagal Bundesvero scenarijų, eskalacija kils jau po kelių savaičių.

Trijuose su Rusija besiribojančiuose Suomijos miestuose – Imatroje, Joensū ir Lapenrantoje – bus uždarytos mokyklos, kuriose mokoma rusų ir suomių kalbomis. Rytų Suomijos suomių-rusų mokyklų fondo, valdančio švietimo įstaigas, valdyba išsiuntė atitinkamą pranešimą mokinių tėvams, rašo „Vedomosti“, remdamasi dokumentu.

Islandijos Grindaviko mieste užsidegė namai po to, kai netoliese atsivėrė du ugnikalnio plyšiai. Ankstyvą sekmadienio rytą išsiveržęs Reikjaneso pusiasalyje esantis ugnikalnis žvejų miestą užliejo lava, skelbia BBC. Pasak vieno eksperto, išsiveržimas pasirodė esąs „blogiausias scenarijus“ – evakuoti visi miestelio gyventojai. Po gruodį įvykusio išsiveržimo pastatyti apsauginiai įrenginiai iš dalies sulaikė lavą, tačiau kai kurie jų buvo pažeisti.

Praėję 2023-ieji metai gali būti šilčiausi per paskutinius šimtą tūkstančių metų. Taip teigia klimato tyrėjai iš Europos Sąjungos agentūros. Jie prognozuoja, kad klimatas ir toliau šiltės. Neregėti potvyniai Slovėnijoje, gaisrų Portugalijoje ir kitose šalyse ir kitų stichijų paženklinti 2023 metai buvo ir patys šilčiausi. Taip sako Europos Sąjungos klimato tyrėjai. Vidutinė metinė oro temperatūra buvo aukščiausia nuo stebėjimų pradžios 1948 metais.

Pietvakarių Islandijoje prasidėjęs ugnikalnio išsiveržimas sekmadienį pasiekė Grindaviko uostą, kuriame užsidegė du namai, rodo per visuomeninę televiziją parodyta filmuota medžiaga.  Kelios dešimtys gyventojų, grįžusių į Grindaviką po ankstesnio vulkaninio išsiveržimo, buvo skubiai evakuoti naktį į šeštadienį, likus kelioms valandoms iki naujausio išsiveržimo pradžios.

Švedija ir Suomija praėjusiais metais pateikė paraiškas įstoti į NATO, reaguodamos į Rusijos karą prieš Ukrainą. Suomija jau tapo Vakarų gynybos Aljanso nare. Tačiau Turkija kartu su Vengrija pasinaudojo savo veto teise ir atmetė Švedijos paraišką, taip užkirsdama kelią Skandinavijos šaliai prisijungti. Šios savaitės pradžioje, po kelis mėnesius trukusio pasipriešinimo, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsisakė prieštaravimo.

Bendra Danijos Ukrainai suteiktos karinės pagalbos suma nuo karo pradžios yra apie 3 mlrd. dolerių, praneša Ukrainos ūkio ministerija. Taip teigė ūkio viceministrė Nadiia Bihun per susitikimą su Danijos delegacija, vadovaujama vystomojo bendradarbiavimo ministro ir pasaulinės klimato politikos ministro Dano Jorgenseno, praneša „Ukrinform“. „Vertiname Danijos pastangas remti mūsų šalį priešinantis visapusei Rusijos invazijai.

Pastarieji „Facebook“ skandalai vartotojams sukėlė daug klausimų, tačiau svarbiausias iš jų – ar vartotojų duomenys saugūs? Michaelas Zimmeris, privatumo ir duomenų etikos ekspertas Maruqette universitete JAV, daugiau nei dešimtmetį įrašinėjo Marko Zuckerbergo, „Facebook“ kūrėjo viešus įrašus, pasisakymus ir interviu. Remiantis šiais įrašais, ekspertas padarė išvadą, kad Markas Zuckerbergas pats nerimauja dėl savo privatumo.