Vartojant daugiau alkoholio, rizika susirgti vėžiu gerokai padidėja. Sveikatos priežiūros institucijos ragina žmones nustoti vartoti alkoholį arba bent jau sumažinti jo vartojimą, skelbia portalas „Euronews“.
Alkoholio suvartojimas Europoje mažėja
Kai kurie žmonės nustoja vartoti alkoholį sausio mėnesį, kuris dar vadinamas „sausuoju sausiu“. Duomenys rodo, kad alkoholio suvartojimas Europoje mažėja. Bendras alkoholio suvartojimas apibrėžiamas kaip metinis grynojo alkoholio pardavimas litrais vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui. Alkoholiniai gėrimai perskaičiuojami į grynąjį alkoholį. Duomenys neapima neregistruoto alkoholio suvartojimo, pavyzdžiui, naminės ar nelegalios gamybos.
ES per pastaruosius keturis dešimtmečius bendras alkoholio suvartojimas vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui sumažėjo 2,9 litro: nuo 12,7 litro 1980 m. iki 9,8 litro 2020 m., t. y. 23 proc. mažiau.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) Europos regione, kuris apima 53 šalis, įskaitant Rusiją ir aplinkines šalis, alkoholio suvartojimas sumažėjo nuo 12 litrų (2000 m.) iki 9,5 litro (2020 m.) Nepaisant šio sumažėjimo, PSO Europos regione vis dar suvartojama daugiausiai alkoholio vienam žmogui pasaulyje.
Kasmet kiekvienas 15 metų ir vyresnis gyventojas išgeria vidutiniškai 9,5 litro grynojo alkoholio. Tai atitinka 190 litrų alaus, 80 litrų vyno arba 24 litrus stipriųjų gėrimų.
Vertinant pokyčius šalių lygmeniu 2010 m. – 2020 m., alkoholio suvartojimas sumažėjo 25 šalyse, o 11 šalių padidėjo.
Lietuvoje pastebimai sumažėjo alkoholio vartojimas
14 šalių alkoholio suvartojimas sumažėjo daugiau nei vienu litru, o penkiose šalyse, atvirkščiai, šiuo laikotarpiu jis padidėjo.
Didžiausias alkoholio vartojimo sumažėjimas šiuo laikotarpiu užfiksuotas Airijoje ir Lietuvoje. Abiejose šalyse jis sumažėjo 2,1 litro, po jų seka Ispanija ir Graikija (abiejose po 2 litrus).
Apskritai, visoje ES nuo 2010 m. iki 2020 m. alkoholio suvartojimas sumažėjo 0,6 litro.
Labiausiai suvartojimas padidėjo Latvijoje, kur jis išaugo 2,3 litro.
Kadangi alkoholio suvartojimas Europoje labai skyrėsi, procentinio pokyčio stebėjimas šiame kontekste taip pat yra svarbus.
Didžiausias sumažėjimas pastebimas Graikijoje – 24,1 procento, po jos seka Nyderlandai (20,9 procento), Ispanija (20,4 procento) ir Turkija (20 procentų).
Airijoje, Serbijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Kipre ir Prancūzijoje sumažėjimas taip pat viršijo 15 proc. Latvijoje (23,5 proc.) procentinis pokytis taip pat buvo didžiausias.
Daugelis Europos šalių įgyvendino įvairią alkoholio vartojimo ribojimo politiką, pavyzdžiui, kainų pakėlimą, alkoholio prieinamumo ribojimą ir alkoholio reklamos draudimą.
Lyčių ir išsilavinimo įtaka alkoholio vartojimui
Alkoholio vartojimas labai skiriasi priklausomai nuo lyties ir išsilavinimo. Tiriama ne kiekis, o epizodiškai daug išgeriančių asmenų dalis.
18 metų ir vyresni suaugusieji nurodė, kad per pastarąsias 30 dienų vieną kartą išgėrė 60 gramų ar daugiau gryno etanolio. Tai atitinka apie šešias taures svaigiųjų gėrimų.
Visose šalyse vyrai dažniau nei moterys nurodė epizodiškai vartojantys daug alkoholio. 2019 m. ES šalyse vidutiniškai 26,6 proc. vyrų nurodė, kad bent kartą per mėnesį vartojo alkoholį, o moterų – 11,4 proc.
Moksliniai tyrimai rodo, kad lyčių skirtumai gali būti susiję su skirtingais kultūriniais lūkesčiais ir atspindėti tradicinius lyčių vaidmenis. Tai taip pat gali būti susiję su lyčių užimtumo skirtumais ir, dažnu atveju, mažesnėmis moterų pajamomis.
Žemesnio išsilavinimo žmonės geria mažiau
Išsilavinimo lygis taip pat turi reikšmės alkoholio vartojimui. ES šalyse, išskyrus Latviją, žemesnio išsilavinimo žmonės dažniau alkoholio be saiko nevartoja.
Vidutiniškai 12,5 proc. žmonių, turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, nurodė, kad epizodiškai vartoja alkoholį, palyginti su žmonėmis, turinčius bent vidurinį (22,3 proc.) arba aukštąjį (20,2 proc.) išsilavinimą.
Šie skirtumai reikšmingai atspindi didesnę perkamąją galią.
„Alkoholis labiau įperkamas aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas turintiems žmonėms. Tačiau, vertinant alkoholio daromą žalą, didesnė našta tenka žemesnį socialinį ir ekonominį statusą turintiems žmonėms“, – teigiama EBPO ataskaitoje „Sveikatos būklė ES cikle-2022“.
Tačiau tai atsispindi ne visose šalyse. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje situacija kitokia. Šiose šalyse žemesnio išsilavinimo žmonės suvartoja šiek tiek daugiau alkoholio nei tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą.
Ar yra saugus alkoholio vartojimo lygis?
Tai paprastas klausimas su paprastu atsakymu: ne, nėra.
„Negalime kalbėti apie vadinamąjį saugų alkoholio vartojimo lygį. Nesvarbu, kiek išgeriate – rizika geriančiojo sveikatai prasideda nuo pirmojo bet kokio alkoholinio gėrimo lašo“, – aiškino PSO Europos regioninio biuro Neužkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vadovės pareigas einanti daktarė Carina Ferreira-Borges, PSO Europos regioninio biuro regioninė patarėja alkoholio ir narkotikų klausimais.
Visgi, suvartojamo alkoholio kiekis yra svarbus.
„Vienintelis dalykas, kurį galime tvirtai pasakyti, yra tai, kad kuo daugiau geriate, tuo jis žalingesnis, arba, kitaip tariant, kuo mažiau geriate, tuo saugiau“, – sakė C. Ferreira-Borges.