Pasak jo, „visoms pasaulio demokratinėms valstybėms“ atėjo laikas didinti išlaidas gynybai naujų grėsmių akivaizdoje.
„Taikių dividendų era baigėsi. Po penkerių metų galime susidurti su keliais karo frontais, kuriuose dalyvaus Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja“, – perspėjo G. Shappsas, rašo „The Moscow Times“.
Jis pažymėjo, kad per metus nuo Šaltojo karo pabaigos Rusija tapo „karinga autoritarine valstybe“. Pasak G. Shappso, 2014 m. prezidentui Vladimirui Putinui „pavyko išsisukti“ aneksavus Krymą, todėl po aštuonerių metų jis nusprendė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą ir dabar bando absorbuoti šią šalį.
Tuo metu Kinija stebi Vakarų reakciją ir vertina, ar jie turi kantrybės toliau padėti Kyjivui, Šiaurės Korėja žada plėsti savo branduolinį arsenalą, Iranas kuria savo branduolinį ginklą, o visos šios šalys vienaip ar kitaip bendradarbiauja tarpusavyje, pažymėjo G. Shappsas.
2024-ieji – lūžio metai
Jo nuomone, 2024 m. bus lūžio taškas visam pasauliui. Jis neatmetė galimybės, kad būtent tada bus sprendžiamas Ukrainos likimas.
„Putinas mano, kad Vakarams trūksta atsparumo. Ir kadangi ant kortos pastatyta pasaulio ateitis, turime įrodyti, kad jis klysta. „Padovanoję“ jam pergalę šiame kare padidinsime eskalacijos riziką. Ne tik todėl, kad jis yra apsėstas Rusijos imperijos atkūrimo idėjos, bet ir todėl, kad tai bus signalas apie Vakarų silpnumą kitiems potencialiems agresoriams“, – aiškino G. Shappsas.
Jis pažymėjo, kad dabartiniai NATO strateginiai varžovai yra „nestabilesni ir neracionalesni“ nei Šaltojo karo metais, ypač kalbant apie Šiaurės Korėją ir Iraną. Pasak britų ministro, sunku prognozuoti, ar branduolinio atgrasymo ir abipusio garantuoto sunaikinimo strategija, kuri praeityje sustabdė karus, suveiks su jais.
G. Shappsas taip pat priminė kitus destabilizuojančius veiksnius, tokius kaip terorizmo grėsmės, kibernetinės atakos, kišimasis į rinkimus, bandymai sukelti energetikos ir migracijos krizes.
Jis pridūrė, kad Jungtinė Karalystė jau pradėjo ruoštis pasauliniam karui: 2024 m. vyriausybė pirmą kartą gynybai išleis 50 mlrd. svarų sterlingų (58 mlrd. eurų), be to, ateityje planuoja išlaidas šiems tikslams padidinti iki 2,5 proc. BVP.
Šalis taip pat siųs 20 000 karių ir lėktuvnešių smogiamąją grupę į didžiausias nuo Šaltojo karo laikų NATO pratybas, toliau plėtos povandeninių pajėgų AUKUS aljansą, kuriame dalyvauja Australija ir JAV, ir kartu su Italija ir Japonija dirbs prie šeštos kartos naikintuvų kūrimo.
„Apsukome ratą, pereidami iš pokario į prieškario pasaulį. Idealizmo epocha užleido vietą griežto realizmo laikotarpiui. Įžengiame į naują erą ir turime būti pasirengę atgrasyti priešus, vadovauti sąjungininkams ir ginti savo šalį, kai bus pareikalauta“, – užbaigė G. Shappsas.