Europa

Sekmadienį du žmonės žuvo rytų Belgijos aerodrome, kai pučiant stipriam vėjui mėginęs nusileisti lengvasis lėktuvas atsitrenkė į automobilį, pranešė policija. Nusileisti nepavyko ir lėktuvas susidūrė su automobiliu, stovėjusiu ant kelio netoli Spa miesto aerodromo, abi transporto priemonės užsiliepsnojo, naujienų agentūrai AFP sakė vietos policijos vadas Jeanas Michelis Lejeune'as.

Užpuolikai sekmadienį per mišias Stambule surengė ginkluotą išpuolį italų bažnyčioje, vienas žmogus žuvo, pranešė Turkijos vidaus reikalų ministras. Manoma, tai galėjo būti pasikėsinimas nužudyti konkretų asmenį. Išpuolį apie 11 val. 40 min. vietos (10 val. 40 min. Lietuvos) laiku Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Stambulo Sarijero rajone įvykdė du kaukėti vyrai, socialiniuose tinkluose teigė Ali Yerlikaya.

Du protestuotojai sekmadienį Paryžiuje apipylė sriuba neperšaunamą stiklą, saugantį Leonardo da Vinci „Moną Lizą“, reikalaudami teisės į, anot jų, sveiką ir tvarų maistą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Prancūzijos sostinės Luvro muziejuje dvi moterys pylė raudoną ir oranžinę sriubą ant stiklo, saugančio besišypsančios moters paveikslą, teigė AFP žurnalistas.

Visuomenėje egzistuojanti socialinė stigma vienišas ir bevaikes moteris vaizduoja kaip nelaimingas ir nuskriaustas gyvenimo. Tačiau elgsenos mokslų profesorius Londono ekonomikos mokykloje Paulas Dolanas įrodė, kad vienišos ir bevaikės moterys yra ne vien laimingesnės, bet ir ilgiau gyvena. Paulas Dolanas teigė, kad naujausi duomenys rodo, jog tradiciniai sėkmės vertinimo rodikliai nėra susiję su santuokos ar vaikų auginimo laime.

Britų kariuomenės vadas generolas Patrickas Sandersas sako, kad Jungtinės Karalystės žmones reikia ruošti karui su Rusija.   Pasak jo, Didžiosios Britanijos kariuomenė svarsto, kaip sukurti iki pusės milijono žmonių pajėgas, įskaitant ir civilius, kurie gintų JK, jei kiltų plataus masto karas su tokia šalimi kaip Rusija.  Generolas P. Sandersas sakė, kad civiliai turi būti apmokyti ir aprūpinti, jei šalis įsitrauktų į konfliktą.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis penktadienį paskelbė, kad atsisako savo užmojų siekti mandato artėjančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nes patyrė „asmeninių atakų“ dėl savo sprendimo pirma laiko pasitraukti iš EVT vadovo kėdės. Dėl šios kritikos „nekandidatuosiu Europos rinkimuose“ birželį, savo feisbuko paskyroje paskelbtame pareiškime nurodė jis ir pridūrė, kad pabaigs kadenciją EVT pirmininko poste, kuri truks iki lapkričio.

Prancūzijos premjeras Gabrielis Attalis penktadienį pasiūlė protestuojantiems ūkininkams svarbią nuolaidą, susijusią su dyzelino mokesčiais – tai dalis priemonių, kurios, kaip tikisi vyriausybė, padės numalšinti stiprėjančias demonstracijas visoje šalyje. Lankydamasis viename ūkyje Prancūzijos pietvakariuose, G. Attalis pareiškė, kad „padarys galą“ didėjančioms dyzelino, skirto žemės ūkio technikai, kainoms, kurias išaugino sprendimas laipsniškai panaikinti mokestines lengvatas šiems degalams.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino Europos šalis spręsti savo saugumo problemas, o ne žiūrėti į rinkimus Amerikoje „kaip triušis į smauglį“. Jis tai pareiškė interviu leidiniui „Bild“, praneša UNIAN. Pasak ministro, Europa, spręsdama saugumo klausimus, turi kliautis savo jėgomis, o ne nuolat dirsčioti į rinkimus Jungtinėse Valstijose. „Būtų gerai, kad mes, europiečiai, darytume tai, ką jau turėjome padaryti prieš daugelį metų, prieš 10-20 metų.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį pareiškė, kad nesiderės su Vengrija dėl Švedijos stojimo į NATO, Budapeštui dabar likus paskutiniam, dar neratifikavusiam Švedijos paraiškos.

Oro linijų keleivis, dėl kurio Ispanijos oro pajėgos buvo priverstos pasitelkti naikintuvus, kai jis pareiškė, kad ketina susprogdinti lėktuvą, kuriuo skrido, pirmadienį stojo prieš teismą, pranešė BBC.

Dirbtinis intelektas pateikė daugybę šiurpą keliančių prognozių, kuriose perspėjama, kad jei karas prasidėtų šiais metais, jis greit sukeltų branduolinę grėsmę, mūšius Arktyje ir daugiau nei 20 milijonų mirčių. Dienraštis „The Sun Online“ paprašė dirbtinio intelekto „ChatGPT“ numatyti, kas galėtų nutikti per ateinančius penkerius metus, jei prasidėtų Trečiasis pasaulinis karas.

Vokietija atskleidė didelę „prorusišką dezinformacijos kampaniją“ panaudojant tūkstančius netikrų paskyrų socialiniame tinkle X, skirtą pasėti pyktį dėl Berlyno paramos Ukrainai, penktadienį pranešė žiniasklaida. Apie tai pranešta didėjant susirūpinimui dėl vis išmanesnių dezinformacijos kampanijų poveikio rinkimams.

Bekingemo rūmai pranešė, kad penktadienį karalius Karolis III buvo paguldytas į Londono ligoninę planinei operacijai – prieš savaitę buvo pranešta, jog britų monarchas bus gydomas dėl padidėjusios prostatos.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė „giliai apgailestaujanti“ dėl to, kad JAV Alabamos valstijoje nuteistam žudikui buvo įvykdyta mirties bausmė azoto dujomis – tai pirmas kartas, kai toks metodas buvo panaudotas šalyje. „Svarbiausių ekspertų nuomone, šis metodas yra ypač žiauri ir neįprasta bausmė“, – sakoma ES atstovo pareiškime. ES iš principo nepritaria mirties bausmei ir nuolat kritikuoja visame pasaulyje vykdomas egzekucijas.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį pareiškė, kad „nesiderės“ su Vengrija dėl Švedijos NATO narystės paraiškos, nepaisant to, kad Budapeštas dabar yra vienintelė likusi kliūtis po Turkijos ratifikavimo. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę pakvietė U. Kristerssoną atvykti į Budapeštą aptarti šio klausimo „jums patogiu metu“. Švedijos premjeras ketvirtadienį kvietimą priėmė. „Aš mielai nuvyksiu į Budapeštą... Turime apie daug ką pasikalbėti.

Vladimiras Putinas 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuometiniuose pranešimuose buvo teigiama, kad Kremliaus vadovas siekė žaibiško smūgio į šalį, po kurio Kyjivas patektų į jo rankas. Tačiau praėjus beveik 700 dienų, jo pajėgos atsidūrė kruvino, lėtai besitęsiančio karo su Ukraina spąstuose be pabaigos, jau nekalbant apie Kyjivo užkariavimą.

„Apple“ paskelbė, kad „iPhone“ programėlių veikimas bus iš esmės pakeistas. Šis pakeitimas yra ryškiausias nuo pat „iPhone“ išleidimo pradžios. Bendrovė pirmą kartą leis naudotojams atsisiųsti programėles iš kitų šaltinių ir leis kūrėjams pasiūlyti naujus būdus, kaip tose programėlėse atsiskaityti už prekes. Tai reiškia, kad „Apple“ iš esmės keičia „iOS“, operacinės sistemos, kuri naudojama „iPhone“ išmaniuosiuose įrenginiuose, kontrolę.

Kinija penktadienį pranešė, kad 2022 metais nuteisė Jungtinės Karalystės pilietį penkeriems metams kalėjimo už šnipinėjimą, taip oficialiai patvirtindama bylą, apie kurią iki šios savaitės nebuvo pranešta.

Tūkstančiai žmonių ketvirtadienį prisijungė prie Slovakijoje vis didėjančių gatvės protestų prieš ministro pirmininko populisto Roberto Fico iniciatyvą iš dalies pakeisti baudžiamąjį kodeksą ir panaikinti vieną nacionalinę prokuratūrą. Siūlomi pakeitimai sulaukė aštrios kritikos šalyje ir užsienyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį buvo garbės svečias Indijos kasmetiniame kariniame parade, surengęs valstybinį vizitą, kurio tikslas – sustiprinti Prancūzijos strateginius ryšius su penktąja pagal dydį pasaulio ekonomika. Metinis Respublikos dienos paradas būna kruopščiai surežisuotas spektaklis su motociklininkų triukais, tradiciniais šokiais ir ant kupranugarių raitais kariais.

Buvęs JAV generolas Benas Hodgesas išreiškė abejonių dėl Vakarų sąjungininkų valios laimėti, kai kalbama apie paramą Ukrainai, besipriešinančiai Rusijos karinei invazijai. 2024 metai bus pramonės kovų metai, ketvirtadienį Bundesvero simpoziume apie naująjį Vokietijos gynybos planą sakė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas. B. Hodgesas sakė, kad dabar vyksta lenktynės, kas – Rusija ar Ukrainos sąjungininkės Vakaruose – sugebės greičiau pertvarkyti savo pramonę ir gaminti amuniciją.

Turkijos vyriausybės oficialiajame leidinyje ketvirtadienį buvo paskelbtas protokolas dėl Švedijos stojimo į NATO – tai paskutinis techninis žingsnis Ankarai ratifikuojant šios Šiaurės Europos šalies prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso. Oficialiajame leidinyje paskelbus įstatymą dėl Švedijos stojimo į aljansą, kuriam antradienį pritarė Turkijos parlamentas, baigėsi beveik dvejus metus trukusi epopėja, per kurią buvo išbandyti Ankaros santykiai su Vakarų sąjungininkais.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas oficialiai patvirtino, kad Turkija ratifikavo Švedijos narystę NATO, skelbia UNIAN.  Apie tai jis pranešė praėjus vos dviem dienoms po to, kai Turkijos parlamentas pritarė Švedijos įstojimui į NATO. Taip Turkija užbaigė daugiau nei metus trukusį delsimą, kuris apkartino Ankaros ryšius su Vakarų sąjungininkais. Svarbus žingsnis Parlamentas antradienį išsiuntė dokumentą R. T. Erdoganui pasirašyti.

Suomija sekmadienį rinks naują prezidentą, kurio vaidmuo vadovaujant užsienio politikai padidėjo dėl padidėjusios įtampos su kaimynine Rusija, šiai pradėjus karą Ukrainoje. Naujajam valstybės vadovui, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, didžiausias rūpestis bus besikeičiantis Europos geopolitinis kraštovaizdis.

Rusijos aliuminis yra viena iš prekių, įtrauktų į naują ES sankcijų Rusijai paketą. Ukrainos leidinys „Fokus“ nagrinėjo, kokią įtaką Rusijai galėtų turėti naujasis sankcijų paketas ir ar tai paveiks agresoriaus ginklų gamybai.  Yra žinoma, kad Europos šalys tikisi susitarti dėl kito sankcijų paketo iki antrųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.  „Manome, kad būtų gerai turėti [sankcijų Rusijai] paketą antrųjų karo metinių išvakarėse“, – sakė „Politico“ kalbintas ES diplomatas.

Atlikus tyrimą dėl vaikų lytinio išnaudojimo Vokietijos protestantų bažnyčioje apskaičiuota, kad aukomis tapo iki 9 355 nepilnamečių. Ketvirtadienį paskelbtame tyrime šis įvertis apskaičiuotas išnagrinėjus 2 225 dokumentais patvirtintus nederamo elgesio atvejus nuo 1946-ųjų ir nustačius 1 259 galimus kaltininkus.

Pasiūlymas Vokietijai išvengti tiesioginio sparnuotųjų raketų „Taurus“ pristatymo Ukrainai vietoj to pasiunčiant ginklus į Jungtinę Karalystę arba Prancūziją ketvirtadienį sulaukė kelių žymiausių Vokietijos politikų pajuokos.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Vengrijos kolega Viktoru Orbanu, kuris pakvietė jį aptarti Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, nes laukiama, kol Vengrija ją ratifikuos.

Josefui Fritzlui, kuris yra liūdnai pagarsėjęs tuo, kad metų metus savo namo rūsyje kalino ir prievartavo savo dukterį, nepavyko išsiprašyti, kad būtų paleistas lygtinai ir jis toliau liks įkalinimo įstaigoje, ketvirtadienį nusprendė Austrijos apygardos teismas. Teismo atstovas pranešė, jog vakarų Vienos Kremso apygardos teismo trijų teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kad 88 m. amžiaus vyriškis paleistas nebus prevencijos sumetimais.

Ketvirtadienį, prieš kitą mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus Baltarusijoje, Europos Sąjunga (ES) pasmerkė pastarojo meto reidus ir areštus, nukreiptus prieš šalį neteisėtai valdančio Aliaksandro Lukašenkos oponentus. „Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia pastaruoju metu kilusią represijų bangą prieš Baltarusijoje likusius buvusius politinius kalinius, taip pat politinių kalinių artimuosius“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paragino Bendriją dialogo būdu įveikti „poliarizaciją“ žemės ūkio sektoriuje, kelių šalių ūkininkams surengus protestus. „Visi vienodai skubiai suvokiame, kad padėtis turi pagerėti“, – sakė U. von der Leyen, pradėdama strateginį dialogą apie tai, kaip suderinti ūkininkų skundus su Europos žaliąja pertvarka.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atskrido į Indiją ir pradėjo čia savo dviejų dienų vizitą; Prancūzija siekia pelningų prekybos sandorių su penktąja pagal dydį pasaulio ekonomika. Nusileidęs Džaipure, Radžastano valstijoje, E. Macronas buvo pasitiktas su raudonu kilimu ir šventiškai papuoštų dramblių paradu. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi čia jį priima surengdamas valstybinį banketą 19 amžiaus maharadžos rūmuose.

Latvijos vyriausybė nusprendė Ukrainai nemokamai perduoti dar 14 automobilių, konfiskuotų iš neblaivių vairuotojų, pranešė „Delfi“. Dalis šių automobilių bus išsiųsti Ukrainos kariuomenės daliniams, Charkivo regiono Iziumo rajono savivaldybės medicinos įmonei, Mykolajivo regiono Arbuzynkos kaimo tarybai, Nacionalinės gvardijos kariniam daliniui ir Chmelnyckio regiono Kamianeco-Podilskio rajono tarybai bei Kytaihorodo kaimo tarybai.

Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas planuoja reformuoti šalies abortų įstatymus. „Esame pasirengę artimiausiomis valandomis pateikti parlamentui įstatymo projektą dėl teisėtų ir saugių abortų iki 12-os savaitės“, – trečiadienį Varšuvoje pareiškė D. Tuskas. „Kaip jau žinote, koalicijoje šiuo klausimu laikomasi skirtingų nuomonių“, – pridūrė jis. Įstatymo pataisą pasiūlė jo liberalų-konservatorių „Pilietinės platformos“ frakcija.

 Europos Sąjunga trečiadienį pristatė planus, kaip sustiprinti bloko ekonominį saugumą, įskaitant priemones, kuriomis siekiama apsaugoti jautrias technologijas, kad jos nepatektų į geopolitinių varžovų, pavyzdžiui, Kinijos, rankas. Dėl 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą ir pasaulinę prekybą apėmusios įtampos Briuselis sustiprino savo prekybos apribojimų arsenalą, siekdamas kovoti su, jo vertinimu, Europos ekonominiam saugumui kylančia rizika.

Baltijos gynybos linijos statyba Latvijoje gali užtrukti ateinantį dešimtmetį, naujienų agentūrai LETA sakė latvių gynybos ministras Andris Sprūdas, pripažindamas, kad išlaidos bus didelės. Preliminari išlaidų sąmata jau parengta, tačiau dar tikslinama, tačiau bet kuriuo atveju tai nėra vieša informacija. Vyriausybė turės nuspręsti, kaip suderinti šio projekto išlaidas su kitais nacionaliniais prioritetais, pabrėžė ministras, primindamas, kad saugumas yra vienas iš didžiųjų prioritetų.

Tečiadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė per pokalbį telefonu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu dar kartą patvirtinęs, kad „palaiko“ Švedijos narystę saugumo Aljanse. „Aš dar kartą patvirtinau, kad Vengrijos vyriausybė pritaria Švedijos narystei NATO.

Baigti karą Ukrainoje yra svarbus aspektas Rusijai, planuojančiai pulti Baltijos šalis ir NATO, pareiškė Estijos kariuomenės vadas generolas Martinas Heremas, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Jis pažymėjo, kad iš tikrųjų yra keturi veiksniai, kurie leis kalbėti apie Rusijos puolimo tikimybę. Jo nuomone, juos reikėtų įvertinti jau dabar.

Prancūzų ūkininkai trečiadienį visoje šalyje surengė protestus prieš mažus uždarbius, esą perteklinį reguliavimą ir kitas problemas. Kitą dieną po to, kai per eismo įvykį prie vienos protestuotojų barikados žuvo moteris ir jos duktė, keliai blokuojami daugelyje Prancūzijos regionų. Ūkininkai taip pat apverčia aukštyn kojomis kelio ženklus, taip reikšdami protestą prieš, jų žodžiais, absurdišką žemės ūkio politiką.

Trečiadienį netikėtai atsistatydino Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu, padėjęs buvusiai sovietinei respublikai siekti narystės Europos Sąjungoje (ES). Praėjusį mėnesį ES lyderiai susitarė pradėti oficialias narystės derybas su maža valstybe, turinčia bendrą sieną su Ukraina. „Su prieštaringais jausmais pranešu, kad nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą“, – per spaudos konferenciją sostinėje Kišiniove sakė N. Popescu, jis buvo ir ministro pirmininko pavaduotojas.

Vokietijos traukinių mašinistai ankstų trečiadienį vėl sustabdė traukinių eismą, pradėję šešių dienų streiką, gilėjant ginčui su nacionaline geležinkelių bendrove „Deutsche Bahn“ dėl atlyginimų ir darbo valandų. Profesinės sąjungos GDL streikas paveiks nacionalinės geležinkelių bendrovės „Deutsche Bahn“ keleivių vežimą ir krovininių traukinių eismą iki pirmadienio 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Latvijai nėra prasmės vienai imtis veiksmų prieš Rusijos grūdų importą, nes vienašališki apribojimai nepasieks tikslo, trečiadienį šalies televizijai TV3 sakė latvių ministrė pirmininkė Evika Silina. E. Silina mano, kad vienos Latvijos sprendimas uždrausti rusiškų grūdų importą būtų „draudimas popieriuje“, o ne realybėje, nes rusiški grūdai į Europos Sąjungą ir Latviją patektų kitais keliais.

Rusijos išpuolis prieš NATO valstybę narę gali įvykti ne anksčiau kaip po trejų metų. Per tą laiką Rusijos kariuomenė atsigaus tiek, kad taps grėsme Šiaurės Atlanto aljansui, o sąjungininkų kariuomenė nėra visiškai pasirengusi tokiam įvykiui, tvirtina Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Eirikas Kristoffersenas.

Sausio 23 d. pasaulio pabaigos laikrodis kaip niekad priartėjo prie vidurnakčio, nepaisant to, jog jis nebuvo persuktas nuo praeitų metų. Mokslininkai teigia, jog branduolinio karo šešėlis arti: tam turi įtakos karas Ukrainoje, Izraelio karas Gazos ruože bei prie pasaulinės katastrofos prisideda ir kaip niekad spartėjanti klimato kaita. Branduolinės energijos mokslininkų pranešime teorinis pasaulio pabaigos laikas pajudėjo 90 sekundžių iki vidurnakčio.

Turkijos parlamentas antradienį ratifikavo Švedijos narystę NATO po daugiau nei metus trukusio delsimo, kuris sutrikdė Vakarų pastangas ryžtingai reaguoti į Rusijos karą Ukrainoje. Įstatymų leidėjai 287 balsais už ir 55 balsais prieš pritarė Švedijos siekiui tapti 32-ąja aljanso nare, kai jį viešai parėmė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Europos politinis ir saugumo scenarijus tarsi iš mokslinės fantastikos: konflikto atveju užtenka įsivaizduoti, kaip tolimojo nuotolio raketos siautėja ir atakuoja civilius taikinius visoje Europoje, o dirbtinio intelekto valdomi tankai valdo mūšio laukus. NATO įspėja apie galimą Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis ne mažiau kaip po dvidešimties metų.

Turkijos parlamentas antradienį priėmė svarbų sprendimą – pritarė Švedijos įstojimui į NATO, skelbia „Bloomberg“.  Taip Turkija užbaigė daugiau nei metus trukusį delsimą, kuris apkartino Ankaros ryšius su Vakarų sąjungininkais. Parlamentas išsiuntė dokumentą šalies prezidenui Recepui Tayyipui Erdoganui pasirašyti.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė suteikiantis malonę dviem įkalintiems buvusiems įstatymų leidėjams, kurių sulaikymas jo rezidencijoje šalyje sukėlė aštrų politinį ginčą. „Priimtas sprendimas dėl malonės suteikimo. Abiem vyrams suteikiama malonė“, – pareiškime teigė A. Duda ir pridūrė, kad reikalauja nedelsiant juos paleisti.

Lenkijoje antradienį ryte dėl didelio Rusijos oro pajėgų aktyvumo atakuojant Ukrainą buvo pakelta į orą lenkų ir NATO naikintuvų, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ. Apie oro pajėgų atsaką buvo paskelbta socialiniame tinkle „X“. „Norėtume informuoti, kad pastebėtas didelis rusų tolimojo nuotolio aviacijos aktyvumas, susijęs su ketinimu rengti smūgius Ukrainai, ir [kad] dėl to buvo aktyvuota lenkų ir sąjungininkų aviacija“, – sakoma DORSZ įraše.