Europa

Latvijos vyriausybė šiais metais planuoja nusiųsti Ukrainai dronų, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų, po susitikimo su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu žurnalistams Rygoje ketvirtadienį sakė Latvijos premjerė Evika Silina. Ji nurodė, kad šiuo metu vyriausybė, bendradarbiaudama su Ukraina ir Latvijos įmonėmis, dirba dronų gamybos Latvijoje klausimu, kad juos būtų galima siųsti į Ukrainą. Latvija netrukus išsiųs pirmuosius dronus, kurių vertė – milijonas eurų.

Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeistos atkarpos Suomijos įlankoje remontas baigtas, vamzdyno veikla bus atnaujinta balandžio 22-ąją, pranešė Estijos perdavimų tinklų operatorė „Elering“. Anot pranešimo, šiuo metu tęsiamas dujotiekio jūrinės dalies valymas švariu vandeniu, po to jis bus ištuštintas ir atlikta jo vidinė geometrinė analizė. Po apžiūros vamzdis bus išdžiovintas ir pripildytas dujų.

Trims britams pavyko išgyventi siaubingą katastrofą Šveicarijos Alpėse po užgriuvusios sniego lavinos ir sraigtasparnio kritimo į 30 metrų gylio plyšį. Patvirtinta, kad dar trys žmonės žuvo.

Tikėtina, kad 12-metis berniukas, įtariamas vienoje Suomijos mokykloje nušovęs vieną savo bendraklasį ir sužeidęs dar dvi mergaites, suplanavo šį poelgį, ketvirtadienį pranešė policija. Suomija vis dar šokiruota dėl šaudynių, kurios įvyko antradienio rytą Viertolos mokykloje ketvirtame pagal dydį Suomijos mieste Vantoje, esančioje į šiaurę nuo sostinės Helsinkio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasmerkė „keistas ir grėsmingas“ Rusijos remarkas, kurios buvo išsakytos neeilinio Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrų, nebendravusių nuo pat 2022 m., telefoninio pokalbio metu.

Kartais internetas yra be galo įdomi vieta – viena keista idėja gali sudominti daugybę žmonių, ir, net nespėjus susivokti, visi ima kopijuoti vieni kitus. Viena iš vietų, kur dažnai išbandomos keistos idėjos, yra lėktuvo salonas – keleiviai išbando naujus būdus, kaip patogiai įsitaisyti arba maksimaliai išnaudoti mažą erdvę.

Estijos parlamento pirmininku ketvirtadienį buvo perrinktas centristinių pažiūrų partijos „Eesti 200“ pirmininkas Lauri Hussaras. Jis buvo perrinktas 64 balsais prieš 28, penki balsalapiai buvo negaliojantys. L. Hussaras buvo vienintelis kandidatas į 101 vietos Rygikogo pirmininkus. Vėliau vyko parlamento vicepirmininkų rinkimai. Po balsavimo paaiškėjo, kad L. Hussaro pavaduotojais liks Toomas Kivimagi iš centro dešinės Reformų partijos ir Centro partijos lyderis Juri Ratas.

Viename pietų Vokietijos prekybos centre trečiadienį po pietų peiliu buvo sunkiai sužalota ketverių metų mergaitė. Šio nusikaltimo aplinkybės kol kas nėra aiškios. Policija trečiadienį pranešė, kad vaiką peiliu užpuolęs ir sunkiai sužalojęs yra įtariamas vienas 34-erių vyriškis. Įtariamasis sulaikomas nesipriešino.

NATO minint 75-ąsias savo gyvavimo metines ir Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pavadino Aljansą pagrindiniu Europos saugumo inkaru. Kartu ji kalbėdama Vokietijos radijui ketvirtadienį ragino NATO partneres maksimaliai remti užpultą Ukrainą, kad būtų pasiekta taika. „Visad manėme, kad savo Europos žemyne visi galime gyventi taikoje, – kalbėjo politikė.

Per pastaruosius metus tūkstančiai namų ūkių ieškojo pagalbos kovoje su patalinėmis blakėmis, o kenkėjų kontrolės įmonės teigia, kad jas „užplūdo“ skambučiai. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad praėjusių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais incidentų, susijusių su patalinėmis blakėmis, Jungtinėje Karalystėje padaugėjo 122 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Lenkijos atsargos generolas Waldemaras Skrzypczakas paragino nekreipti dėmesio į A. Lukašenkos kalbas apie pasirengimą karui, nes jos tariamai niekuo nepagrįstos, o Baltarusijos ginkluotė yra „metalo laužo krūva“, kuri negali niekam grasinti. Kalbėdamas „Wiadomosci“ atsargos generolas ir buvęs Lenkijos gynybos viceministras bei Sausumos pajėgų vadas W. Skrzypczakas yra įsitikinęs, jog baltarusių kariuomenės technika nėra tos būklės, kad būtų galima kalbėti apie pasirengimą karui.

„Bučos žudikams“ atėjo galas, Ukraina ruošiasi pradėti tyrimą ir ketina prisikasti iki pat Kremliaus viršūnių. Prieš dvejus metus Rusijos pajėgos pabėgo iš Bučos miesto, palikdamos 458 civilių kūnus, išmėtytus gatvėse, paslėptus rūsiuose ar paskubomis iškastose masinėse kapavietėse. Per iki šiol didžiausias karo žudynes šaltakraujiškai nudobti mažiausiai 82 gyventojai, įskaitant devynis vaikus, o jų kūnai palikti pūti krūvose.

Palestiniečių, siekiančių visateisės narystės Jungtinėse Tautose, šalininkai antradienį paprašė JT Saugumo Tarybos atnaujinti 2011-aisiais pateiktą prašymą, nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos beveik neabejotinai jį užblokuos.

NATO užsienio reikalų ministrai pritarė siūlymui stiprinti Aljanso vaidmenį teikiant saugumo pagalbą Ukrainai, per spaudos konferenciją po pirmosios NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje dienos pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“. „Šiandien per susitikimą aptarėme, kaip ateityje padaryti mūsų paramą tvirtesnę ir patvaresnę. Visos sąjungininkės sutaria, kad šią kritišką akimirką reikia remti Ukrainą. Yra vienybė dėl tikslų.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas trečiadienį sukritikavo kolegos iš Izraelio Benjamino Netanyahu reakcija į smūgį, per kurį Gazos Ruože žuvo septyni humanitarinės pagalbos darbuotojai.  „Laukiame daug išsamesnio paaiškinimo, kokios buvo priežastys“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kataro sostinėje baigiantis trijų šalių vizitui Artimuosiuose Rytuose.

Didžioji Britanija pasirašė sutartį su kompanija „Pearson Engineering“ dėl išminavimo įrangos, kuri vėliau bus perduota Ukrainai, remonto. Tai socialiniame tinkle X pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos struktūrai priklausanti bendrovė „Defense Equipment & Support“ (DE&S), kuria remiasi „Ukrinform“. Bendrovė pažymėjo, kad Ukraina yra labiausiai užminuota pasaulio šalis. Todėl DE&S sudarė sutartį su „Pearson Engineering“ dėl išminavimo įrangos tiekimo.

Trečiadienį Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai surengė retą pokalbį telefonu - tai pirmasis toks kontaktas nuo 2022 m. spalio mėnesio. Jie aptarė išpuolį Maskvoje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, ir Rusijos karą prieš Ukrainą, pranešė Paryžius.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras trečiadienį pareiškė iškvietęs Izraelio ambasadorių pokalbiui dėl Lenkijos pagalbos darbuotojo žūties per Izraelio smūgį Gazos Ruože. „Noriu pasikalbėti su ambasadoriumi apie naują situaciją Lenkijos ir Izraelio santykiuose bei moralinę, politinę ir finansinę atsakomybę už įvykį Gazos Ruože“, – Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė Andrzejus Szejna.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szeja trečiadienį pranešė, kad iškvietė Izraelio ambasadorių šalyje aptarti lenkų humanitarinės pagalbos darbuotojo žūties per žydų valstybės smūgį Gazos Ruože.  35-erių lenkas Damianas Sobolas buvo vienas iš septynių žmonių, žuvusių per šį smūgį pirmadienį.  A. Szenja nurodė, kad Lenkija pareikalavo Izraelio paaiškinti dėl šio smūgio Gazos Ruože, ir pridūrė, kad susitikimas įvyks penktadienį.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, komentuodamas smūgius objektams Rusijos teritorijoje, pareiškė, kad rusai supranta tik jėgą, o karas visada susijęs su papildomais nuostoliais. Jis tai sakė trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Aš visiškai sutinku, kad Rusija supranta tik jėgą.

 Suomijos policija trečiadienį pranešė, kad dvylikametis berniukas, įtariamas nušovęs klasės draugą ir dar du sužeidęs, buvo patyčių auka, ir ši patirtis buvo šaudymo incidento motyvas. Trečiadienis Šiaurės Europos šalyje buvo paskelbta gedulo diena. „Nustatyta, kad veikos motyvas – patyčios. Įtariamasis per apklausas policijai sakė, kad jis buvo patyčių auka, ši informacija pasitvirtino ir policijos atliekamame preliminariame tyrime“, – sakoma policijos pareiškime.

Po pakartotinių grasinimų Norvegijos parlamentas Stortingas trečiadienį buvo laikinai uždarytas, pranešė policija. Antradienį buvo gauti du grasinimai parlamentui, tačiau ryšys tarp jų kol kas nenustatytas, per spaudos konferenciją sakė Oslo policijos operacijų vadovas Svenas Bjellandas. Pirmasis grasinimas nebuvo laikomas patikimu, tačiau antrasis privertė policiją trečiadienį aptverti pastatą Oslo centre.

Lenkija pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymui sukurti sąjungininkų įnašais penkerių metų laikotarpiui 100 milijardų eurų fondą Ukrainai remti kaip dalį paketo, kurį Aljanso lyderiai turi aprobuoti liepos mėnesį Vašingtone. Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

NATO ministrams svarstant pasiūlymą įsteigti penkerių metų trukmės 100 mlrd. eurų fondą, aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pasakė, kad aljanso nariai privalo užtikrinti ilgalaikį ginklų tiekimą Ukrainai. „Ukraina turi neatidėliotinų poreikių, – Briuselyje vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime kalbėjo J. Stoltenbergas. – Bet kokia gaišatis teikiant pagalbą jau dabar turi pasekmių mūšio lauke. Todėl turime pakeisti mūsų pagalbos dinamiką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando įtikinti Europos Sąjungos vadovus nustoti save riboti veikiant pagal įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“. Kadangi, jo teigimu, kol europiečiai ir JAV partneriai save riboja, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia laisvai, užimdamas vis daugiau teritorijos Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Verta prisiminti, kad pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis E. Macronas paskambino V. Putinui ir valandų valandas klausėsi j...

Prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje britų diplomatijos vadovas Davidas Cameronas paragino gynybinio aljanso nares skirti daugiau lėšų ginkluotei. Ukraina yra arčiau narystės NATO nei kada nors anksčiau, sakė jis trečiadienį. Todėl Aljansas esą turi išlaikyti savo paramą Rusijos užpultai šaliai, kad ši galėtų laimėti karą.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai reikalauja dar labiau stiprinti ginklavimąsi Europoje. „Turime išnaudoti visą mūsų žemyno pramoninį potencialą, kad pagerintume savo karinius pajėgumus“, – straipsnyje žinių portale „Politico“ rašė Annalena Baerbock, Stéphane‘as Séjourné ir Radoslawas Sikorskis.

Suomijoje trečiadienį paskelbta gedulo diena, po to, kai antradienį vienoje mokykloje pradėjęs šaudyti 12 metų paauglys nušovė vieną bendraklasį, o dar du sunkiai sužeidė. Visų viešųjų pastatų ir įstaigų vėliavos bus nuleistos nuo 8 val. ryto, savo interneto svetainėje pranešė Vidaus reikalų ministerija, paraginusi visą šalį laikytis gedulo. Antradienio rytą 12 metų berniukas pradėjo šaudyti savo mokykloje Vantoje, ketvirtame pagal dydį Suomijos mieste.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai, kad Aljansas labiau įsitrauktų į ginklų siuntimą Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai. Trečiadienį NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano, siekdami sukurti paramos Ukrainai paketą iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Estų policija, Pasienio apsaugos valdyba bei Vidaus reikalų ministerija nori nuo gegužės nakčiai uždaryti Estijos ir Rusijos pasienyje esantį Narvos sienos perėjimo punktą, nes ten smarkiai sumažėjo sieną kertančių žmonių skaičius. Planuojama, jog Narvos pasienio kontrolės punktas dirbtų kasdien nuo 7 val. iki 22 val., o naujoji tvarka galiotų neribotą laiką.  Rusų sprendimu nuo vasario transportui uždaryta Rusijos ir Estijos sienos perėja – priešais Narvą esantis Ivangorodo punktas.

Antradienį per sraigtasparnio katastrofą Šveicarijoje žuvo trys žmonės, pranešė policija. Pasak policijos, sraigtasparnis, kuriame buvo šeši žmonės, sudužo kalnų nusileidimo aikštelėje. Be piloto, sraigtasparnyje B3 buvo kalnų vadovas ir keturi jo klientai. Pranešta, kad dviem sužeistiesiems buvo suteikta skubi medicininė pagalba, po to jie buvo nuvežti į kliniką. „Vėliau buvo išgelbėtas ir trečiasis asmuo“, – pridūrė policija.

Ispanijos kairiojo sparno vyriausybė yra pasiryžusi siekti, kad parlamentas iki šių metų liepos pripažintų palestiniečių teritorijų valstybingumą, antradienį per vizitą Jordanijoje sakė ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, pranešė ispanų žiniasklaida. „Turime rimtai apsvarstyti galimybę tai padaryti šį pusmetį“, – P. Sanchezas sakė Ispanijos žurnalistų grupei, lydinčiai jį kelionėje po tris Artimųjų Rytų valstybes, pranešė šalies žiniasklaida.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charlesas Michelis sako, kad vienas svarbiausių artėjančio Europos Sąjungos (ES) politinio ciklo prioritetų yra paramos, įskaitant ir karinę, Ukrainai stiprinimas. Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir dar keturių keturių Europos Sąjungos valstybių lyderiais diskutuoja apie naujo ES politinio ciklo, prasidėsiančio po Europos Parlamento rinkimų birželį, prioritetus.

Vokietija prisidės prie Čekijos vadovaujamos iniciatyvos nupirkti šaudmenų Ukrainai iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tam skirs 576 mln. eurų, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovas. Suma sudarys 40 proc. visų projektui skirtų lėšų, jos pakaks nupirkti apie 180 tūkst. artilerijos sviedinių iš atsargų, esančių ne ES šalyse, sakė atstovas. Rusijos kariuomenę atremiančios Ukrainos pajėgos jau kelis mėnesius patiria amunicijos stygių.

Neblaivus vairuotojas, kuris neturėjo teisės vairuoti, sudaužė prabangų sportinį automobilį, kurį gavo kaip dovaną 50-o gimtadienio proga. Sekmadienį, kovo 24 d., Hradec Kralovėje (Čekija) neblaivus vairuotojas, kuris, policijos teigimu, „niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo“, įsirėžė į kitą transporto priemonę, kai išvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.

Europos Sąjunga nėra agresyvus blokas, o karinę grėsmę Europoje kelia dabartiniai Rusijos ir Baltarusijos lyderiai, pareiškė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano, praneša „Kanal 24“. Taip jis pakomentavo ankstesnį Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad Baltarusija ruošiasi karui. „Europos Sąjunga nekariauja. Todėl, žinoma, niekam nereikia bijoti Europos Sąjungos – tik tiems, kurie bando pakenkti pagarbai tarptautinėms taisyklėms, demokratijai ir žmogaus teisėms“, – sakė P. Stano.

Estijos gynybos pajėgos ketina iš Prancūzijos įsigyti 18 naujos kartos savaeigių ratinių „Caesar“ tipo haubicų ir statyti naują karinį laivą, numatyta naujame Gynybos ministerijos plėtros plane, antradienį pranešė estų dienraštis „Postimees“. Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) sakė, kad ratinės 155 mm kalibro haubicos yra svarbiausias ginkluotės pirkinys gynybos pajėgų pastiprinimo pakete.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pranešė paprašęs, kad Izraelio ambasadorius Varšuvoje „kuo skubiau pasiaiškintų“ po to, kai buvo pranešta apie Gazoje žuvusį lenką ir dar šešis humanitarinės pagalbos darbuotojus. Maistą konfliktų zonose, tarp jų ir badą išgyvenančiame Gazos Ruože esančioms bendruomenėms teikianti humanitarinės pagalbos organizacija „World Central Kitchen“ pranešė, kad darbo metu Gazoje žuvo septyni jos komandos nariai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė Izraelio smūgį, per kurį žuvo septyni pagalbos maistu organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojai Gazos Ruože, ir paragino atlikti tyrimą. „Smerkiu išpuolį ir raginu atlikti tyrimą.

Per visą Rusijos istoriją jos carai ieškojo būdų, kaip dominuoti vadinamajame „artimajame užsienyje“, kurį jie vadino savo išsiplėtusios imperijos dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje karas Ukrainoje vyksta pagal šį strateginį principą, rašo „Bloomberg“ rašo JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.

Suomių policija pranešė, kad antradienį vienas 12-metis moksleivis ėmė šaudyti mokykloje Vantos mieste netoli sostinės Helsinkio. Pasak pareigūnų, vienas šeštos klasės mokinys žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti. Iš pradžių policija nurodė, kad buvo sužeisti mažiausiai trys mokiniai, tačiau vėliau pranešė apie vieno iš jų mirtį. „Šiandien po 9 val.

Baltarusija antradienį pradėjo karines pratybas pasienyje su Ukraina ir NATO valstybėmis Lietuva ir Lenkija. Trijų dienų pratybos Gomelio ir Gardino srityse skirtos mokyti karius ginti teritoriją, tinkle X pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Taip pat esą bus treniruojamasi, kaip elgtis tokiu atveju, jei būtų įvesta karo padėtis. Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė. 2022 m. vasarį Rusija ir iš Baltarusijos teritorijos pradėjo invaziją į Ukrainą.

Pirmadienį, balandžio pirmąją, pietų Lenkiją siaubė stiprūs vėjai, kurie aukščiausiose Tatrų kalnų vietose pasiekė net 155 km/val. greitį. Baisi gamtos stichija pareikalavo aukų – nuo krentančių medžių žuvo penki žmonės. Rabka-Zdrujaus mieste dvi moterys ir šešiametis vaikas žuvo, kai juos prispaudė medis, pranešė ugniagesiai gelbėtojai.

Didžiulė sniego lavina pirmadienį Šveicarijos kalnuose prie Cermato pražudė tris žmones. Dar vienas asmuo rastas gyvas, vakare pranešė Valė kantono policija. Ar po sniego masėmis gali būti daugiau žmonių, nežinoma. Paieškos darbai kol kas nutraukti. Apie aukų tautybę policija duomenų nepateikia. Nelaimė pirmadienį popiet įvyko Rifelnergo slidinėjimo kurorte – teritorijoje, kurioje patyrę slidininkai paprastai slidinėja už pažymėtų trasų ribų.

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, Rusijos agresijai galo nematyti. Moldovoje prasidėjo tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvauja JAV ir Rumunija, pranešė šalies Gynybos ministerija.

Švedijos vyriausybė Ukrainai skyrė apie 40 mln. Švedijos kronų (3,7 mln. dolerių) humanitarinę pagalbą. Apie tai pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“. Reintegracijos ministerija pažymėjo, kad pagalba teikiama per Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programą. Anksčiau Švedija Ukrainai skyrė 1,4 mlrd. Švedijos kronų sumą, kuria, be kita ko, buvo siekiama paremti šalies gyventojus žiemos metu.

Austrijos kancleris sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį po to, kai dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo areštuotas asmuo, dirbęs dabar jau panaikintoje šalies vidaus žvalgybos agentūroje. Būtina neleisti „Rusijos šnipų tinklams“ kelti grėsmę Austrijai „infiltruojantis į politines partijas ar tinklus arba juos išnaudojant“, pirmadienį paskelbė Austrijos konservatyviosios liaudies partijos (OeVP) kancleris Karlas Nehammeris. Tarybos posėdis įvyks balandžio 9 dieną.

Nepaisant aršios opozicijos kritikos ir medikų asociacijos prieštaravimų, pirmadienį Vokietijoje įsigaliojo įstatymas, kuriuo dekriminalizuojamas nedidelio kiekio marihuanos laikymas.  Pirmasis prieštaringai vertinamo naujojo įstatymo etapas leidžia vyresniems nei 18 metų asmenims su savimi nešiotis 25 gramus marihuanos rekreaciniais tikslais. Be to, nuo šiol Vokietijoje leidžiama namuose auginti daugiau kaip tris marihuanos augalus.

Paslaptingi vadinamojo „Havanos sindromo“ simptomai, kuriuos pastaraisiais metais patyrė JAV diplomatai, sietini su Rusijos žvalgyba, teigiama pirmadienį paskelbtame bendrame žiniasklaidos tyrime. Apie „Havanos sindromą“ pirmą kartą pranešta 2016 metais, kai JAV diplomatai Kubos sostinėje ėmė skųstis, kad jie patyrė tokių simptomų kaip pykinimas po naktį išgirstų veriančių garsų. Visa tai sukėlė spėlionių apie galimą užsienio subjekto išpuolį panaudojant neįvardytą garsinį ginklą.