Europa

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen antradienį pasakė, kad Briuselis ketina intensyviau palaikyti „tiesioginius santykius“ su Basharą al-Assadą nuvertusiais naujaisiais Sirijos vadovais, kuriems priešakyje stovi islamistų judėjimas. Ji taip pat perspėjo dėl galimo „Islamo valstybės“ grupuotės prisikėlimo Sirijoje, pasakydama, kad tam „negalima leisti“ įvykti.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui suteikti policijai įgaliojimus šaudyti dronus ar kitokiais būdais juos tupdyti. Šiuo metu teisę specialia įranga ir šaunamaisiais ginklais gaudyti, tupdyti ar naikinti dronus turi Valstybinės sienos apsaugos tarnyba ir nacionalinės ginkluotosios pajėgos.

Liublino vaivadijos teritorijoje Lenkijos sienos apsaugos tarnybos jūrų skyriaus Gdanske pareigūnai kartu su Čekijos muitinės tarnybos darbuotojais konfiskavo 44 litrus skysto kokaino, kurio vertė juodojoje rinkoje būtų sudariusi apie 7,5 mln. zlotų (1,76 mln. eurų). Kvaišalai buvo paslėpti vyno dėžėse, praneša portalas RMF24. Narkotikų siunta buvo pakrauta į konteinerinį laivą Panamos jūrų uoste.

Europos Sąjunga (ES) po konstruktyvių derybų su naująja Sirijos vadovybe turi vėl atidaryti savo misiją Damaske, antradienį pranešė bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. Pranešimas pasirodė Sirijoje sukilėliams per žaibišką puolimą nuvertus prezidentą Basharą al Assadą. „Mes pasirengę vėl atidaryti savo delegaciją – Europos ambasadą – ir norime, kad ji vėl visiškai veiktų.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį sakė, kad Briuselis intensyvins tiesioginį bendravimą su naujaisiais Sirijos valdytojais. „Dabar turime intensyvinti ir tęsti savo tiesioginį bendravimą su HTS ir kitomis (sukilėlių) frakcijomis“, – sakė ji spaudos konferencijoje Ankaroje, paminėdama Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) nuvertusius grupuotės „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS) sukilėlius.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį pareiškė, kad Roma yra pasirengusi bendradarbiauti su naująja Sirijos vadovybe, tačiau paragino būti atsargiems.  Premjerė šiuos teiginius išsakė praėjus daugiau nei savaitei po to, kai islamistų sukilėliai Sirijoje nuvertė Basharo al Assado valdžią. Pasak G. Meloni, tolesnis bendradarbiavimas su naująja Sirijos vyriausybe priklausys nuo jos požiūrio į etnines ir politines mažumas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį surengė susitikimą su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu po Sirijos prezidento Basharo al Assado nuvertimo. Diplomatinė misija Ankaroje vykdoma po to, kai EK paskelbė „oro tilto“ operacijos pradžią, kurios tikslas – per Turkiją į Siriją nugabenti pradinį 50 tonų medicininių reikmių paramos paketą.

Valstybės saugumo tarnyba (VST) atlieka patikrinimą dėl dviejų Latvijos rašytojų sąjungos narių kelionės į Rusiją ir jų dalyvavimo šį rudenį Maskvoje vykusiame vertėjų kongrese. Pasak pareigūnų, Valstybės saugumo tarnybai žinoma apie žiniasklaidos minimų asmenų dalyvavimą Maskvoje surengtame kongrese. VST vertina šį atvejį pagal savo kompetenciją, tačiau išsamesnių komentarų šiuo metu negali pateikti.

Antradienį Latvijoje vyksta Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) dalinių kovinės parengties patikrinimas. Tai naujienų agentūrai LETA pranešė NGP atstovai. „Mes tikriname ir tobuliname procedūras ir dalinių kovinę parengtį, lavindami jų reagavimo įgūdžius“, – pabrėžė kariškiai. Tikrinant kovinę parengtį į įvairius Latvijos regionus vykdyti iškeltų užduočių permetama NGP dalinių karinė technika ir personalas.

„Dar iki 2000 m., kai buvau Lietuvos ambasadoriumi prie NATO, būsimieji sąjungininkai man neoficialiai sakė į veidą: „Mums patinka jūsų šalis, jūsų kova už nepriklausomybę, bet būkite realistai: jūs niekada nebūsite NATO nariais“, – prisiminimais apie Lietuvos kelią į NATO leidiniui „Zerkalo“ pasidalino buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius teigia, kad be NATO Lietuva greičiausiai jau būtų tapusi Rusijos taikiniu.  Apie tai jis kalbėjo interviu leidiniui „Zerkalo“. „Jie nedrįsta“ Pasak jo, Maskvą stabdo šalies narystė Aljanse. Esą Rusija nedrįsta – nors noras pademonstruoti karinę agresiją yra, tačiau tam nėra galimybių.

Bundestagas pirmadienį nubalsavo už nepasitikėjimą kanclerio Olafo Scholzo vyriausybe. Tokia balsavimo baigtis atveria kelią pirmalaikiams rinkimams vasario 23 dieną. Už siūlymą išreikšti nepasitikėjimą balsavo dauguma deputatų, įskaitant didžiausią opozicinę frakciją, konservatyvųjį Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloką, taip pat valdančiąją koaliciją palikusios Laisvosios demokratų partijos (FDP) narius.

Dėl smurtinės 80 metų pensininko mirties Anglijoje kaltinimai pateikti dvylikametei mergaitei. Nusikaltimas, rugsėjo pradžioje įvykdytas parke Vidurio Anglijos Lesterio mieste, sulaukė didelio dėmesio Didžiojoje Britanijoje. Tada buvo sulaikyti penki nepilnamečiai. 15 metų paaugliui pateikti kaltinimai dėl žmogžudystė. Jis dar šią savaitę pasirodys teisme. Kaip viskas vyko, iki šiol nėra visiškai aišku. 80-metė auka, anot pranešimų, vedžiojo šunį, kai įvyko mirtinas susirėmimas.

Latvija pirmadienį pranešė, kad jos policija ir pasieniečiai konfiskavo beveik 300 mln. padirbtų cigarečių ir sulaikė daugiau kaip 30 asmenų, įtariamų dalyvavus neteisėtame platinimo tinkle, apimančiame kelias valstybes. „Tai viena didžiausių pastarųjų metų operacijų Europoje, nukreiptų prieš nelegalią tabako gamybą“, – visuomeninei televizijai teigė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis.

Italijoje vyksta didelė į urvą nukritusios ir daugiau nei 500 metrų gylyje po žeme įstrigusios speleologės gelbėjimo operacija. Pirmadienį kalnuose netoli Italijos Bergamo miesto dirbo daugiau nei 100 gelbėtojų. Į giliai po žeme nusidriekusią Abisso Bueno Fonteno urvų sistemą įkritusį 32-ejų moteris patyrė daugybę lūžių. Tame pačiame urve ji jau buvo įstrigusi 2023 m. liepą, anuomet ją pavyko išgelbėti po dviejų dienų.

 Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pirmą kartą pritaikė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų, kuriomis siekiama destabilizuoti padėtį Europoje, įskaitant dezinformaciją, kibernetines atakas ir padegimus. Vakarų šalys kaltina Kremlių surengus virtinę incidentų, kuriais siekiama susilpninti paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

Kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Vokietijai reikia didžiulių investicijų, ypač į gynybą, parlamentui ruošiantis balsavimui dėl nepasitikėjimo, kuris atvers kelią pirmalaikiams rinkimams. „Pats laikas energingai ir ryžtingai investuoti į Vokietiją“, – sakė O. Scholzas kalboje parlamentui prieš balsavimą, kurį organizuoti jis paprašė po to, kai praėjusį mėnesį žlugo jo vadovaujama koalicija.

Europos Komisija (EK) tvirtina Europos Sąjungos Tarybos priimtą 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Kaip pranešė EK atstovybė Lietuvoje, šiame rinkinyje daugiausiai dėmesio skiriama tolesniam Rusijos tamsiojo laivyno pažabojimui ir kovai su sankcijų apėjimu. Sankcijų rinkiniu taip pat reikšmingai papildomi asmenų ir subjektų, susijusių su Rusijos kariniu ir pramoniniu kompleksu, sąrašai ir padidinama ES centrinių vertybinių popierių depozitoriumų teisinė apsauga.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad jam „kelia susirūpinimą Kinijos keliamas iššūkis“, paaiškėjus, kad įtariamas kinų šnipas įgijo nepaprastą jaunesniojo karaliaus Charleso III brolio, princo Andrew, pasitikėjimą.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad paduos Jungtinę Karalystę į ES Teisingumo Teismą dėl to, kad ji pažeidė taisykles dėl laisvo bloko piliečių ir jų šeimos narių judėjimo po „Brexito“. Europos Komisija (EK) pareiškė mananti, kad „yra keletas trūkumų“, susijusių su tuo, kaip Britanija 2020 metų pabaigoje įgyvendino sutartis.

Graikija smarkiai padidino savo gynybos biudžetą. Sekmadienį priimtas biudžetas kitais metais numato 6,1 mlrd. eurų išlaidų – tai beveik dvigubai daugiau nei 2019-aisiais (3,5 mlrd.). Biudžete minimos investicijos į naikintuvus, fregatas, povandeninius laivus ir išmaniuosius ginklus, taip pat apsauginio skydo, skirto atremti dronų ir bepiločių atakas, kūrimas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį sakė, kad Briuselis pasiūlė kartvelų, kuriems būtų galima skelbti sankcijas dėl provakarietiškų protestų slopinimo, sąrašą, bet Vengrija ketina blokuoti šias priemones. „Pasiūlėme sankcijų šiems žmonėms, kurie (...) tikrai naudoja jėgą ir smurtą prieš opoziciją, sąrašą, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė K. Kallas. – Tačiau su sąrašu turi sutikti visi, o to dar nesame pasiekę.

Popiežius Pranciškus sekmadienį užbaigė džiūgaujančių minių ir geros nuotaikos lydimą vienos dienos kelionę į Korsiką, katalikų tikėjimo tvirtovę. Pasak vietos pareigūnų, maždaug 9 tūkst. žmonių dalyvavo jo mišiose ir dar tiek pat stebėjo jas milžiniškuose ekranuose. Tai buvo pirmoji kurio nors pontifiko kelionė į Prancūzijos Viduržemio jūros salą.

Europos lyderiai ne kartą perspėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija neapsiribos vien tik Ukraina. Žemėlapiuose pavaizduoti galimi karo židiniai, jei Maskva ir toliau kariautų žemyne, rašoma „Newsweek“. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šią teoriją aptarė dar birželio mėn.

Europos Sąjungai (ES) rengiant 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ragins toliau didinti spaudimą agresorės ekonomikai ir plėsti europines sankcijas Rusijos gamtinėms dujoms. „Turime susilpninti Rusijos ekonomiką, kartu – ir jos karo mašiną, taip pat remti Ukrainą viskuo, kuo tik jai reikės. Norėdami pasiekti pirmąjį tikslą, žinoma, palaikome 15-ąjį sankcijų paketą ir kartu sakome, kad jo negana.

Norėdamas apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo pavojingo poveikio, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas žengė drąsų žingsnį – paskelbė svarbias televizijos stotis TVN ir „Polsat“ strateginėmis bendrovėmis. Tuo pačiu jis suteikė vyriausybei veto teisę dėl jų pardavimo. Europai grumiantis su pavojinga įtaka iš išorės, tuo siekiama sustiprinti ir Lenkijos informacinę erdvę.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad bloko pasiuntinys Sirijai vyksta į Damaską pasikalbėti su naująja islamistų vadovaujama vadovybe, Vakarų valstybėms pradedant megzti ryšius po Basharo al Assado nuvertimo. „Mūsų vyriausiasis diplomatas Sirijai šiandien vyks į Damaską. Ten užmegsime ryšius“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistams sakė K. Kallas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir įvesti sankcijas aukšto rango Sakartvelo politikams bei tarnautojams, atsakingiems už brutalų protestų Tbilisio gatvėse malšinimą. Ministro teigimu, Briuselis turėtų keisti ir šiuo metu kartvelams galiojantį bevizį režimą, pirmiausiai pritaikant ribojimus diplomatams bei kitiems Sakartvelo valstybės atstovams.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pirmadienį laukia balsavimas dėl pasitikėjimo parlamente, kurį, kaip prognozuojama, jis pralaimės. Tokiu atveju vasarį būtų surengti pirmalaikiai rinkimai. Trijų partijų vyriausybė sugriuvo lapkričio 6 dieną, kai kancleris atleido savo finansų ministrą dėl užsitęsusio ginčo, kaip atgaivinti stagnuojančią Vokietijos ekonomiką, o ministro vadovaujama verslui palanki partija pasitraukė iš koalicijos.

Lankydamasis Korsikoje su vizitu, popiežius Pranciškus pavadino ukrainiečius ir rusus „pusbroliais“. Tai pranešė leidinys „Vatican News“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Juk jie yra broliai, pusbroliai. Jie turi susitarti. Karas visada yra pralaimėjimas. Taika visam pasauliui!“ – cituoja Katalikų bažnyčios vadovą leidinys.

Kalėdų mugė Vokietijos Kelno mieste sekmadienį buvo evakuota antrą dieną iš eilės dėl be priežiūros palikto lagamino, kuriame vėliau buvo rasta smėlio. Dieną prieš tai buvo evakuotas kalėdinis turgus miesto vakarinėje Rudolfo aikštėje aptikus be priežiūros paliktą lagaminą, o sekmadienį miesto centre esančiame „Heumarkt“ turguje vėl buvo iškviesta policija. Policija aptvėrė teritoriją ir paragino žmones vengti aikštės, kol laukė, kad bombų šalinimo komanda apžiūrėtų įtartiną lagaminą.

Pranešama, kad Rumunijoje tigras mirtinai sukandžiojo zoologijos sodo prižiūrėtoją, nes jis pamiršo uždaryti apsaugines aptvaro duris, rašoma „Metro“. 52 metų vyras įėjo į tigrų aptvarą, kad jį išvalytų, tačiau vienas iš jų įkando jam į galvą. Piteščio zoologijos sodo saugumo protokole nurodyta, kad prieš įeinant į vidų tigrai turi būti perkeliami į aukščiau esantį aptvertą narvą, esantį už apsauginių durų.

Amžiaus projektas „Rail Baltica“ jau turi pirmąją auką – latviai nusprendė, kad vėžės į Rygą, bent jau kol kas, jie neties. Taip nuspręsta, nes visos Baltijos šalys nežino, iš kur gauti trūkstamus milijardus eurų, kai pats projektas išbrango net 4 kartus. Baltijos šalių prezidentai jau sugalvojo, kaip įtikinės Briuselio politikus skirti daugiau pinigų. Bet jie, geriausiu atveju, bus tik 2028 m. O iki tol darbus reikės finansuoti iš nacionalinių biudžetų.

Šie metai nebuvo itin geri daržovių mėgėjams, ypač JAV ir Jungtinėje Karalystėje, kuriose buvo užfiksuota daugybė ligų protrūkių, susijusių su užterštomis daržovėmis, rašoma „IFL Science“. Iki šiol JAV 2024 m. buvo užfiksuoti du su daržovėmis susiję ligų protrūkiai: vienas jų kilo dėl užkrėstų agurkų, o kitas – dėl morkų.

Turkijoje lifto šachtoje rastas negyvas 20-metis britų turistas, jo brolis teigia, kad jis buvo nužudytas. Mirusiojo asmens giminaičiams vis dar sunku atsigauti po patirto šoko, rašoma „Daily Mail“. Brito Tylerio Kerry lavonas buvo aptiktas praėjusio penktadienio rytą viešbutyje „Trendy Lara“, esančiame Antalijos mieste.

Italijoje tarp 25 suimtų asmenų, įtariamų priklausymu nusikalstamai gaujai, susijusiai su galingiausiu šalies mafijos tinklu „Ndrangheta“, buvo ir vienuolė, rašoma „The Guardian“. Įtariama, kad vienuolė buvo tarpininkė tarp gaujos narių ir jos bendrininkų kalėjime, pranešė Brescia (Breša, Šiaurės Italija) prokurorai.

Pietų Korėjos įstatymų leidėjams nubalsavus už prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) apkaltą, Europos Sąjunga (ES) šeštadienį paragino kuo greičiau išspręsti politinę sumaištį šalyje.  „ES atkreipia dėmesį į Nacionalinės Asamblėjos sprendimą apkaltinti prezidentą Yoon Seok-yeolą.

Nuvertus Sirijos prezidentą ir vokiečių kraštutinių dešiniųjų ir konservatyviųjų partijų politikams reikalaujant grąžinti sirus atgal į savo šalį, kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Vokietijoje integravęsi sirų pabėgėliai nebus išsiunčiami.  „Tie, kurie čia dirba ir yra gerai integravęsi, ir toliau yra laukiami Vokietijoje. Tai akivaizdu“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė kancleris.

Sakartvelo valdančioji partija šeštadienį kontroversiško rinkimų proceso metu paskyrė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lojalistą šalies prezidentu. Toks žingsnis žengtas gilėjant konstitucinei krizei ir jau kelias savaites tęsiantis masiniams proeuropietiškiems protestams. Sumaištis kilo po to, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę spalio mėnesį vykusiuose ginčijamuose rinkimuose.

Į Ispaniją vykstantiems turistams atostogų metu teks tvarkyti daugiau dokumentų dėl naujojo įstatymo, pagal kurį viešbučiai nuo šiol privalės rinkti išsamią asmeninę informaciją apie savo klientus, rašoma „Express“. Įstatymas, kuris taikomas vyresniems nei 14 metų asmenims, buvo priimtas siekiant padidinti saugumą Ispanijoje ir sustabdyti organizuotą nusikalstamumą.

Sakartvele trečią savaitę tęsiantis proeuropietiškiems protestams, šeštadienį rengiami prezidento rinkimai, kuriuose, kaip spėjama, pergalę užsitvirtins šalies valdančiajai partijai lojalus asmuo.  Juodosios jūros šalyje sumaištis tvyro nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę spalį vykusiuose parlamento rinkimuose, o praėjusį mėnesį priimtas vyriausybės sprendimas atidėti stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybas sukėlė naują masinių mitingų bangą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį rengiamame susitikime įves sankcijas Rusijos žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų prieš bloką, penktadienį pranešė diplomatai. ES ir NATO kaltina Maskvą, kad ji stovi už virtinės incidentų, kuriais siekiama destabilizuoti Vakarus, palaikančius prieš Kremliaus invaziją kovojančią Ukrainą.

Naujasis Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou penktadienį pareiškė puikiai suvokiantis šalies finansinių ir politinių problemų mastą ir palygino biudžeto deficitą su Himalajų kalnų perėjimu. „Niekas geriau už mane nežino, kokia sudėtinga yra padėtis“, – sakė F. Bayrou per valdžios perdavimo ceremoniją, kurioje dalyvavo ir buvęs premjeras Michelis Barnier, kurio vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pasveikino Prancūzijos paskirtąjį premjerą Francois Bayrou. „Jums visada rūpėjo Europa“, – sakė EK vadovė naujajam centristų premjerui prancūzų kalba paskelbtame pranešime socialiniame tinkle „X“. “Dirbkime kartu, kad Europa būtų stipresnė ir konkurencingesnė, turinti priemonių apsiginti“, – pridūrė ji.

Prancūzijos premjeru tapusio Francois Bayrou, vieno iš nedaugelio politinių sunkiasvorių, rėmusių prezidentą Emmanuelį Macroną nuo pat jo atėjimo į valdžią 2017 m., dabar laukia didžiausias iššūkis. Pirmiausia jis turės sudaryti ministrų kabinetą, kuris galėtų išgyventi balsavimą dėl nepasitikėjimo labai susiskaldžiusiame parlamente, kur jokia partija ar aljansas neturi daugumos, ir susitarti dėl 2025 m. biudžeto.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskyrė François Bayrou naujuoju Prancūzijos ministru pirmininku, praneša „Politico“. Praėjusią savaitę žlugo Michelio Barnier vyriausybė. Prancūzijos prezidentas E. Macronas Prancūzijos ministru pirmininku pasirinko F. Bayrou, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime. F. Bayrou, ilgametis Prancūzijos centrizmo atstovas ir vienas pirmųjų Prancūzijos prezidento rėmėjų, ilgą laiką buvo laikomas pagrindiniu pretendentu į šį postą.

Jungtinėje Karalystėje Birmingame sugedo atrakcionas, dvi moterys pateko į ligoninę, rašo „The Sun“. Beveik 55 metrų aukščio atrakcionas pakilo į aukščiausią tašką ir tuomet krito žemyn. Buvo sužeista 13 žmonių. Į vietą atskubėjo visos tarnybos, dvi moterys nugabentos į ligoninę. Rėžėsi į žemę Kaip pasakoja liudininkai, atrakcionui nukritus jame įstrigo dalis žmonių. Žmonės patys dar prieš tarnyboms atvykstant išlaisvino kai kuriuos žmones.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas naująjį ministrą pirmininką įvardys penktadienį ryte, pranešė Eliziejaus rūmai.  „Pareiškimas dėl ministro pirmininko paskyrimo bus paskelbtas rytoj ryte“, – sakoma prezidentūros išplatintame pranešime.  Ketvirtadienį prezidentas sutrumpino savo vizitą Lenkijoje, sakė vienas pareigūnas.  Apie tokį sprendimą paskelbta artėjant E. Macrono nusistatytam terminui, iki kurio jis turėtų paskirti naują ministrą pirmininką.

1994 m. rugsėjo 28 d. Baltijos jūroje nuskendo laivas „MS Estonia“, katastrofa pražudė 852 žmonių gyvybes. Praėjus trisdešimčiai metų po tragedijos vis dar sklando įvairios sąmokslo teorijos, įtarimai, išlieka neatsakyti klausimai, rašoma „Estonian World“. 1994 m. rugsėjo 28 d. kelionė Baltijos jūroje virto viena didžiausių jūrų katastrofų Europoje, kai nuskendo laivas „MS Estonia“ ir nusinešė net 852 gyvybes.