Europa

Danija trečiadienį paskelbė, kad pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų, priežastimi nurodydama atgrasomųjų pajėgumų poreikį dėl Rusijos keliamos grėsmės. „Pirmą kartą Danija turi sukurti karinį pajėgumą taiklių tolimojo nuotolio ginklų forma. Tai esminis danų gynybos politikos pasikeitimas“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Jos teigimu, Rusija daug metų kels grėsmę Danijai ir Europai.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį atvyko į Kyjivą, kur surengs derybas su aukšto rango Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Apie tai pranešė portalas „The Kyiv Independent“. Portalo teigimu, R. Metsola su pareigūnais aptars Ukrainos pastangas stojant į Europos Sąjungą (ES), sankcijas Rusijai ir kitus aktualius klausimus.

Lenkijos visuomenės pasitikėjimas Katalikų Bažnyčia krito daugiau nei 22 proc. per devynerius metus, rodo šalies naujienų agentūros PAP užsakymu atlikta apklausa. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų instituto IBRiS atliktos apklausos, kuri buvo paskelbta trečiadienį, duomenimis, tik 35,1 proc. respondentų teigė pasitikintys Katalikų Bažnyčia. 2016 m. rugsėjį pasitikėjimą institucija išreiškė 58 proc. gyventojų.

„YouTube“ nuolat giriasi milžinišku auditorijos pasiekiamumu, bet „Barb“ naujausi duomenys atskleidžia: skaičiai klaidina, o reklama dažnai rodoma ne tiems, kam reiktų.  Pasirodo, didžiausi Jungtinės Karalystės „YouTube“ kanalai sugeneruoja tik 3,5 proc. visų „YouTube“ peržiūrų, o didžioji dalis žiūrovų yra mažamečiai vaikai, rašo TVREV ir kelia klausimą, ar tikrai verta pirkti reklamą „YouTube“? Dažnai pamirštama, kodėl televizijos reklama tokia galinga.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) rugpjūčio 27-ąją sulaikė Latvijos pilietį, įtariamą tyčiniu neteisėtu informacijos apie Latvijos karinius objektus rinkimu ir šios informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnybai, pranešė VDD naujienų agentūrai LETA. VDD sužinojo, kad Latvijos pilietis perdavė Rusijos žvalgybos tarnyboms informaciją apie kelių Latvijos karinių objektų vietą, išdėstymą ir saugumo sprendimus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Bundestage įspėjo dėl galimų Rusijos diktuojamos taikos Ukrainoje padarinių. Tai tik paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „ieškoti kito taikinio“, sakė jis debatuose dėl 2025 m. federalinio biudžeto. „V. Putinas seniai bando ribas. Jis sabotuoja, jis šnipinėja, jis žudo, jis bando kelti sumaištį“, – pažymėjo F. Merzas. Tai esą pastaruoju metu buvo matyti ne tik Lenkijoje. Rusija nori destabilizuoti ir vokiečių visuomenę, kalbėjo F. Merzas.

Protestuotojai antradienį ant pilies Anglijoje, kur per valstybinį vizitą bus apsistojęs Donaldas Trumpas, projektavo JAV lyderio ir lytinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteinon atvaizdus. Grupė „Led by Donkeys“, garsėjanti efektingais protestais prieš politikus, vaizdo montažą ant vieno Vindzoro pilies bokšto rodė kelias minutes, prieš pat D. Trumpo atvykimą į Didžiąją Britaniją. Montažas apėmė prezidento ir J. Epsteino nuotraukas, laikraščių antraščių ir drauge šokančių abiejų vyrų vaizdus.

Karalius Karolis III priims JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir pirmąją ponią Melanią Trump Vindzoro pilyje, skelbia „Sky news“. Taip yra todėl, kad Bakingamo rūmai šiuo metu yra iš esmės renovuojami. Taip pat buvo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atveju, kai jis lankėsi šiais metais. Vindzoro pilis taip pat patogesnė dėl saugumo, jos aplinką lengviau reguliuoti. Planuojama, kad vieši renginiai vizito metu bus ribojami iki minimumo.

Lenkų dešiniųjų nacionalistų prezidentas Karolis Nawrockis antradienį lankėsi Berlyne ir Paryžiuje, kur aptarė pagalbą stiprinant rytinės sienos gynybą po Rusijos dronų įvykdyto Lenkijos oro erdvės pažeidimo. K. Nawrockis dažnai griežtai kritikuoja Vokietiją, tačiau po praėjusią savaitę įvykusio incidento, kai dvi dešimtys dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, šalis siekia Europos Sąjungos (ES) ir NATO partnerių paramos.

Lenkijoje į avariją pateko lietuvio vairuojamas sunkvežimis. Avarija įvyko grietkelyje S61. Žuvo septyni gyvūnai Anot Kolno policijos inspektorės Ewos Golabek, laimei, vairuotojai avarijos metu nenukentėjo. „Tačiau dėl avarijos žuvo septyni galvijai. Be to, iš vieno iš automobilių išsibarstė cigaretės be Lenkijos akcizo ženklų“, – sako ji. Kurį laiką buvo sutrikęs eismas. Pirminiais duomenimis, „Iveco“ vairuotojas, Lietuvos pilietis, sustojo kelio pakraštyje.

Dvi aukos, nukentėjusios nuo izraeliečio sukčiaus Simono Levievo, išgarsėjusio per „Netflix“ dokumentinį filmą „The Tinder Swindler“, antradienį agentūrai AFP sakė, kad džiaugiasi sužinojusios apie jo sulaikymą Sakartvele. 34 metų S. Levievas, kurio tikras vardas ir pavardė yra Shimonas Yehuda Hayutas, liūdnai pagarsėjo po to, kai per tyrimus ir žiniasklaidą buvo atskleistas romantiškų sukčiavimų ir finansinių nusikaltimų modelis.

Būtų „didelė klaida“, jei Europos Sąjunga (ES) neįtrauktų Ukrainos į savo gynybos struktūrą, sako Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, rašo „Kyiv Independent“.  „Jei tikrai taip atsitiks, kad ateis vadinamoji X diena ir Putinas pradės agresiją prieš mus. Todėl turime suprasti, kad Putinas ateis su karo išbandyta armija, daug stipresne nei 2022 m., galinčia naudoti milijonus dronų“, – sako A. Kubilius.

Baltieji rūmai per Lenkijos ambasadą Vašingtone nusiuntė Donaldo Trumpo laišką Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui, skelbia „RMF24“. Laiškas išsiųstas diplomatinės pašto tarnybos paštu į Lenkiją. Kol kas nežinoma, apie ką gali būti laiškas.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigia, kad Vokietija galėtų sumokėti kompensaciją už Antrąjį pasaulinį karą stiprindama Lenkijos kariuomenę. Vokietijos vyriausybė mano, kad byla dėl reparacijų yra baigta, ir remiasi 1953 m. deklaracija, kuria atsisakoma reparacijų reikalavimo – tokį sprendimą tuometinė Lenkijos komunistinė vyriausybė priėmė spaudžiama Maskvos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su JAV prezidentu Dondaldu Trumpu paskelbė apie iniciatyvą, kurios tikslas – greičiau nutraukti bet kokį naftos ir dujų importą iš Rusijos į Europą. „Rusijos karo ekonomika, kurią palaiko pajamos iš iškastinio kuro, finansuoja kraujo liejimą Ukrainoje“, – pirmadienį platformoje „X“ rašė ji. „Norėdama tam padaryti galą, Komisija pasiūlys paspartinti laipsnišką Rusijos iškastinio kuro importo nutraukimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“ metu pareiškė, kad Lenkija nėra pasirengusi apsaugoti žmonių nuo masinės atakos. Šį pareiškimą V. Zelenskis padarė po to, kai praeitą savaitę Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę. „Lenkija nėra pasiruošusi apsaugoti žmonių nuo masinio puolimo. Pavyzdys: iš 810 dronų Ukraina numušė 700. Lenkija iš 19 numušė tik 4 bepiločius.

Dirkas Schoenenas lėtai neria žemyn link didžiulės Baltijos jūros dugne palaidotos Antrojo pasaulinio karo laikų amunicijos krūvos.  Jis paima kelis objektus nuo jos viršaus ir atsargiai sudeda juos į krepšį, inžinierių, narų ir jūreivių komandai atidžiai stebint kiekvieną jo judesį monitoriuose, į kuriuos tiesiogiai transliuojami vaizdai iš prie jo galvos pritvirtintos kameros.

Rusija imsis atsakomųjų priemonių, jei Europos Sąjunga įves naujus apribojimus vizų išdavimui Rusijos Federacijos piliečiams. Tai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova propagandinei Rusijos naujienų agentūrai TASS, kurią cituoja „The Moscow Times“. „Jei kalbama apie grasinimus įvesti priemones, kurios beveik prilygtų Rusijos diplomatų blokadai, mes ne kartą sakėme, kad į tai atsakysime. Dėl visų kitų dalykų reikės žiūrėti į konkrečius žingsnius.

Po kibernetinės atakos prieš IT paslaugų teikėją paskelbti 1,5 mln. švedų asmeniniai duomenys. Švedijos prokuratūra antradienį pranešė, kad duomenys nutekinti po kibernetinės atakos prieš „Miljödata“ rugpjūčio 23–24 dienomis. Pasak švedų žiniasklaidos, pirmiausiai paveiktos savivaldybės ir privačios įmonės. Vyksta tyrimas dėl duomenų atskleidimo, sakė prokurorė Sandra Helgadottir.

Lenkijos ginkluotosios pajėgos atlygins nuostolius, kuriuos patyrė gyvenamojo namo Rytų Lenkijoje savininkai, kai praėjusią savaitę maždaug 20 Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, pareiškė Gynybos ministerijos atstovas.  Januszas Semejas antradienį sakė, kad Gynybos ministerija nekomentuos spaudos pranešimo, jog pastatą apgadino raketa. Jis pakartojo, kad ginkluotosios pajėgos padės jo savininkams ir atlygins jų nuostolius.

Baltarusijoje baigiasi pirmosios bendros pratybos su Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – „Zapad-2025“, o provokacijos Europos šalyse šiuo kontekstu nebuvo atsitiktinės. Tokią nuomonę interviu UNIAN išreiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevgenijus Dykyjus. „Visa tai yra Rusijos strategijos, skirtos Vakarams įbauginti ir pakenkti sąjungininkų vienybei, dalis.

Po JAV pareiškimo dėl kolektyvinės atsakomybės už antrines sankcijas iš Rusijos perkančioms naftą ir dujas Indijai ir Kinijai – ES ir Japonijos lyderiai staiga susigūžė ir pareiškė, kad tokių sankcijų Rusijos naftos ir dujų pirkėjams įvesti negali.  Nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo žinoma, kad Rusija ilgai negalės kariauti, jeigu jos gamtiniams resursams bus įvestos sankcijos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patikino naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį, kad jo šalis visiškai solidarizuojasi su Lenkija dėl Rusijos keliamos grėsmės, dešiniųjų pažiūrų populistui antradienį pirmą kartą atvykus į Berlyną. Tačiau susitikimus stelbia Lenkijos reikalavimas, kad Vokietija toliau mokėtų kompensacijas už Antrojo pasaulinio karo metais patirtą žalą. Vokietija šį reikalavimą atmeta.

Lenkijos raketos smogė namui Liublino regione, o Lenkijos prokuratūra ir Gynybos ministerija slepia informaciją apie „neatpažintą skraidantį objektą“, rašoma „Rzeczpospolita“. Leidinys skelbia turintis informacijos, kad tai buvo raketos, paleistos iš Lenkijos naikintuvo F-16, kurios bandė numušti skraidantį droną. Praėjusią savaitę Rusijos dronai padarė beprecedentį Lenkijos oro erdvės pažeidimą. Dronai arba jų fragmentai buvo rasti įvairiose vietose rytinėje Lenkijoje.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija neturi nieko bendro su dronais, įskridusiais į Lenkiją bei Lietuvą, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. „Viskas, kas šiandien skrenda į Lenkiją, Lietuvą – mes neturime su tuo nieko bendra. Ir jei mes taip, kaip jie kaukia, kauktume po kiekvieno dronų skrydžio į mūsų teritoriją iš Ukrainos, Rusijos, per Lenkiją, Lietuvą... Mes to niekada nedarėme. Mes ramiai reaguojame atitinkamomis priemonėmis“, – pareiškė jis.

Praėjusį mėnesį Italijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas „Nord Stream“ dujotiekio sabotažu 2022 metais, turi būti išduotas Vokietijai, nusprendė Bolonijos teismas antradienį.

Ispanija šiemet fiksavo karščiausią vasarą istorijoje, antradienį pranešė ispanų meteorologijos agentūra „Aemet“. Tai naujausias iš daugybės pasaulyje pasiektų temperatūros rekordų. Šios vasaros vidutinė oro temperatūra siekė 24,2 laipsnio Celsijaus.

Libano teisėsaugos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Bulgarijoje buvo sulaikytas krovininio laivo, susijusio su amonio nitrato kroviniu, kuris buvo didžiulio Beiruto uosto sprogimo 2020 metais centre, savininkas iš Rusijos. Igoris Grečuškinas buvo sulaikytas praėjus beveik penkeriems metams po to, kai Libano tyrimo teisėjas per Interpolą išdavė du arešto orderius jam ir laivo kapitonui Borisui Prokočevui, taip pat Rusijos piliečiui.

 Europos Sąjunga (ES) „neprilygsta permainų greičiu“ Jungtinėms Valstijoms bei Kinijai ir privalo skubiai imtis ekonominių reformų, kad dar labiau neatsiliktų, antradienį sakė svarbią ataskaitą parengęs buvęs Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi. „Pernelyg dažnai dėl tokio lėtumo ieškoma pasiteisinimų“, – konferencijoje Briuselyje sakė M. Draghi, kuris taip pat yra dirbęs Italijos premjero poste.

Daugiau nei pusė amerikiečių mano, kad Jungtinės Valstijos turėtų pasitelkti karinę jėgą, jei Rusija užpultų Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ar Estiją, skelbia Čikagos pasaulinių reikalų taryba.  2025 m. Čikagos tarybos apklausa rodo, kad 8 iš 10 amerikiečių palaikytų JAV karių siuntimą, jei būtų užpulta JAV sąjungininkė (82 proc.). Nors palaikymas sumažėja pateikus konkrečius scenarijus, vis tiek išlieka daugumos parama.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį informavo savo kolegą iš Kinijos dėl laikino sienos su Baltarusija – vieno iš pagrindinių Pekino prekybos kelių į Europą – uždarymo. Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė bei Ukrainos sąjungininkė Lenkija praėjusią savaitę paskelbė uždarysianti sieną dėl Baltarusijoje vykstančių Maskvos ir Minsko karinių pratybų.

19-asis sankcijų Rusijai paketas, kurį Europos Sąjunga ketino pristatyti rugsėjo 17 dieną, atidėtas: jis dingo iš ES šalių nuolatinių atstovų susitikimo darbotvarkės, antradienį pranešė „Politico“, remdamasis dviem Europos šaltiniais. Sankcijų pristatymas buvo atidėtas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo – jis reikalauja, kad NATO nustotų pirkti rusišką naftą.

Lietuva antradienį uždraudė į šalį atvykti Moldovos pilietei  Irinai Vlah. Toks sprendimas buvo priimtas dėl jos ryšių su Rusija ir pagalbos šiai valstybei, siekiant kištis į Moldovos politinius procesus, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Draudimas I. Vlah atvykti į Lietuvos teritoriją galios penkerius metus. Pasak URM, I. Vlah, kuriai Lietuva pritaikė nacionalines sankcijas, nuolat lankosi Rusijoje.

Lenkijos rytuose įsibėgėja NATO oro gynybos operacija „Rytų sargyba“. Savaitgalį mūsų kaimynų dangų jau skrodė papildomi sąjungininkų naikintuvai. Tačiau tai nesutrukdė maskoliams nusiųsti droną į Rumuniją. Ukraina sako esanti pasiruošusi išmokyti visus partnerius kur kas pigiau gintis nuo Rusijos dronų grėsmės. O Lenkijos ministras Radoslawas Sikorskis ragina Aljansą numušinėti rusofašistų dronus virš Ukrainos, kad jie net nepasiektų NATO šalių.

Po to, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido keletas rusų bepiločių orlaivių, šalies prezidentas Karolis Nawrockis paragino NATO stiprinti atgrasymo priemones. Pirmadienį paskelbtame interviu Vokietijos dienraščiui „Bild“ K. Nawrockis sakė: „Turime padaryti viską, kad būtume pasirengę karui, nes tik tai užtikrina taiką“. Jis pridūrė tikintis, kad „tokie išpuoliai NATO teritorijoje“ daugiau nepasikartos ir kad aljansas bus dar geriau pasirengęs.

Lenkijos valstybės saugumo pajėgos neutralizavo virš vyriausybės pastatų Varšuvoje skridusį nepilotuojamąjį orlaivį, pirmadienį pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. D. Tuskas socialinių tinklų platformoje „X“ teigė, kad dronas taip pat praskrido virš Belvederio rūmų – oficialios Lenkijos prezidento rezidencijos. D. Tuskas pridūrė, kad dėl šio incidento buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai, ir teigė, kad policija tiria incidento aplinkybes.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad valstybės saugumo tarnybos (SOP) neseniai neutralizavo virš vyriausybės pastatų ir Belvederio rūmų skraidžiusį droną. Buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai. Policija tiria šio incidento aplinkybes. „Ką tik Valstybės apsaugos tarnyba neutralizavo virš vyriausybės pastatų (Parkowa) ir Belvederio rūmų skraidžiusį droną. Sulaikyti du Baltarusijos piliečiai.

Paryžiuje pirmadienį prieš teismą stojo dvylika aktyvistų, kaltinamų padėjus žmonėms neteisėtai gauti vaistų eutanazijai. Šie aktyvistai yra asociacijos "Ultime Liberte“ (Galutinė laisvė), kovojančios dėl pagalbinės savižudybės ir eutanazijos legalizavimo Prancūzijoje, nariai.  Jie kaltinami tuo, kad nuo 2018-ųjų rugpjūčio ir 2020 lapkričio padėjo dešimtims žmonių įsigyti vaistą pentobarbitalį, naudojamą gydytojo asistuojamai savižudybei Belgijoje ir Šveicarijoje.

 Rusijos sąjungininkė Baltarusija pakvietė JAV kariuomenės atstovus į bendras karines pratybas pirmadienį. „Jums bus paruoštos geriausios žiūrovų vietos“, – sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas JAV kariniam atašė Bryanui Shoupe'ui, apsilankiusiam pratybose Baltarusijos Barysavo mieste, esančiame į rytus nuo Minsko. Minskas pirmadienį pranešė, kad pratybose dalyvauja apie 7 tūkst. karių – 6 tūkst. iš Baltarusijos ir 1 tūkst. iš Rusijos.

Jungtinės Karalystės naikintuvai prisidės prie NATO operacijos oro erdvėje virš Lenkijos, kad padėtų ginti Aljanso rytinį flangą, pirmadienį, po praėjusios savaitės incidento, kai Rusijos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę, pranešė Gynybos ministerija.

Praėjus daugiau kaip 100 metų nuo nuskendimo, iš garsiojo „Titaniko“ brolio – laivo „Britanikas“ – iškelti pirmieji objektai. Vykdant tyrimų programą, jie ištraukti iš daugiau kaip 120 metrų gylio, pirmadienį pranešė Graikijos kultūros ministerija. Tai, be kita ko, laivo varpas, signalinė lempa ir žiūronai. Dėl srovių, gylio ir prasto matomumo darbai „Britaniko“ nuolaužose buvo „ypatingai sudėtingi“, teigiama ministerijos pranešime. Operacijoje dalyvavo 11 profesionalių narų.

Briuselio gatvėje nežinomi asmenys pneumatiniu pistoletu apšaudė Lenkijos europarlamentaro Waldemaro Budos automobilį, pranešė Lenkijos naujienų ir radijo tarnyba RFM24.  Tuo metu Europos Parlamento nario automobilyje nebuvo. Į Europos Parlamentą išrinktas Lenkijos konservatyvios opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovas Waldemaras Buda teigė, kad jo automobilis buvo apšaudytas iš pneumatinio pistoleto.  Pasak jo, į automobilį buvo paleisti 9 šūviai.

Britų vyriausybė griežtai sukritikavo JAV milijardieriaus ir „Tesla“ kompanijos vadovo Elono Musko pasisakymą per dešiniųjų populistų demonstraciją Londone. Paskutinis dalykas, ko nori britai, yra ši „pavojinga ir kurstanti kalba“, sakė ministro pirmininko Keiri Starmerio atstovas. E. Muskas per masinę dešiniųjų populistų demonstraciją Londone, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 000 žmonių, vaizdo ryšiu kreipėsi į protestuotojus.

Švedijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad kitais metais gynybos biudžetą padidins 26,6 mlrd. kronų (2,4 mlrd. eurų), o gynybos išlaidos sudarys 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas spaudos konferencijoje teigė, kad šis padidinimas yra „kitas didelis žingsnis i6 naujo apginkluojant Švedijos gynybą“. Kovą vyriausybė paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį gynybos išlaidas šalis didins maždaug 300 mlrd. kronų (27,5 mlrd.

Italija nėra pasirengusi, jei Rusija ar kokia nors kita šalis nuspręstų ją užpulti, pirmadienį pareiškė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto. „Mes nesame pasirengę nei Rusijos, nei kitos šalies atakai“, – sakė G. Crosetto, kalbėjęs per renginį, skirtą neseniai vykusiai Italijos karinio jūrų laivyno mokomojo laivo „Amerigo Vespucci“ pasaulinei kelionei.  „Aš tai sakau jau seniai.

Lenkija deda viltis į diplomatinį dialogą – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šiandien susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi ir ketina raginti Pekiną prisidėti prie konflikto deeskalacijos pasienyje, kur dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų uždarytas vienas svarbiausių prekybos kelių į Europą, rašo „Zerkalo“. R. Sikorskis šiandien susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sulaukė neįprastai aštrios Švedijos kritikos, užsipuolęs šalies teisėtvarką.  Pirmadienį socialiniame tinkle X paskelbtame vaizdo įraše V. Orbanas užsipuolė Europos Sąjungos šalį, teigdamas, kad Švedijos vyriausybė moko Vengriją apie teisinę valstybę, kai joje pačioje viešoji tvarka griūva.

Savaitgalį iš viso 166 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 9920 asmenų mėginimams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleisti 22 asmenys.  Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Rusijos Baltijos laivynas Kaliningrado srityje surengė pratybas, kurios yra bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad-2025“ dalis, pranešė „Radio Liberty“ Baltarusijos tarnyba. Remdamasi Rusijos gynybos ministerijos pranešimu, žiniasklaidos priemonė pranešė, kad pratybose dalyvauja Rusijos Baltijos laivyno jūrų pėstininkai.