Europa

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį perspėjo JAV vadovaujamą transatlantinį aljansą, kad jis nepasirengęs grėsmėms, su kuriomis per ateinančius kelerius metus gali susidurti iš Rusijos, ir paragino pereiti prie karo meto mąstysenos – su daug didesnėmis išlaidomis gynybai, praneša „Reuters“. M. Rutte sakė, kad būsimos išlaidos turės būti daug didesnės nei dabartinis aljanso tikslas – 2 proc.

Darbą užsienio reikalų ministro kėdėje šiandien užbaigęs Gabrielius Landsbergis paskelbė paslaptingą žinutę dėl ateities planų. „Aš neisiu į pensiją“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis. „Brangūs draugai, Šiandien baigėsi mano, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministro, kadencija, tačiau pasaulinė kova už laisvę tęsiasi. Mano maža šalis šioje kovoje atliko didelį vaidmenį, o jūsų parama buvo didžiulė to dalis, todėl dėkoju jums visiems.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino ieškoti tokio karo Ukrainoje užbaigimo „kelio“, kad būtų atsižvelgta į Kyjivo ir Europos Sąjungos (ES) interesus, išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui rengiantis pradėti eiti pareigas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, tęsdamas savo paties paskelbtą „taikos misiją“ Ukrainoje, ketvirtadienį Ankaroje susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.  Vengrijos vadovas – artimiausias JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino politinis partneris iš Europos Sąjungos (ES) – ne kartą ragino surengti taikos derybas ir atsisako siųsti karinę pagalbą Ukrainai nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sutrumpins savo vizitą Lenkijoje, pranešė oficialus šaltinis, artėjant terminui paskirti naują Prancūzijos ministrą pirmininką. Šaltinis teigė, kad E. Macronas sutrumpins savo programą, kad sugrįžtų į Prancūziją anksčiau nei tikėtasi, praėjus beveik savaitei, kai Michelis Barnier buvo pašalintas iš premjero pareigų. Anksčiau buvo pranešta, kad E. Macronas jau ketvirtadienį gali paskirti naują ministrą pirmininką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atvyko į Varšuvą aptarti paramos Ukrainai didinimo, atsižvelgiant į svarstymus apie galimas taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos vykdomą karą. Nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Lenkija tvirtai remia kaimyninę Ukrainą ir yra svarbus logistikos centras, per kurį Kyjivui teikiama Vakarų karinė pagalba.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas prezidentui Vladimirui Putinui siūlė sudaryti kalėdines paliaubas Ukrainoje. Apie V. Orbano ir V. Putino pokalbį telefonu skelbta išvakarėse. „Per pokalbį telefonu V. Orbanas pateikė pasiūlymą Kalėdų išvakarėse įvykdyti didelį apsikeitimą belaisviais ir paskelbti kalėdines paliaubas Ukrainoje“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Patvirtintais duomenimis, rusų nelaisvėje šiuo metu yra 301 civilė ukrainietė moteris – 25 belaisvės buvo neteisėtai sulaikytos dar iki plataus masto invazijos pradžios, o likusios 276 į nelaisvę paimtos jau jai prasidėjus. Šią informaciją feisbuke paskelbė Krymo žmogaus teisių grupės vadovė Olha Skrypnyk.

Naujasis už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas teigia, kad svarbiausias jo prioritetas yra parengti planą, kaip galutinai nutraukti visus „energetinius ryšius“ tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Apie tai jis kalbėjo interviu leidiniui „Politico“. „Tai, kad mums pavyko sumažinti priklausomybę iki tokio lygio, kokį dabar turime, iš tikrųjų yra nemažas pasiekimas“, – sakė D. Jørgensenas.

Ispanijoje, netoli Malagos, žuvo 20-metis britas, rašo „The Sun“. Jaunuolis nukrito nuo uolų tako. Jaunas vyras leidosi į pavojingą žygį Caminito Del Rey, esantį apie 70 km nuo Malagos. Tragiškai mirė jaunas vyras Nelaimė įvyko trečiadienį apie 11 val. Pagalbą iškvietė vyro draugai. Buvo pakeltas sraigtasparnis, išsiųsti gelbėtojai. Tačiau atvykę jie nustatė, kad vyras mirė, jam medikai padėti niekuo nebegalėjo.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ketvirtadienį uždegė žalią šviesą Bulgarijai ir Rumunijai nuo kitų metų pradžios tapti visateisėmis Šengeno erdvės narėmis, pranešė pareigūnai. „Tai istorinė akimirka, kai pagaliau galime pasveikinti Bulgariją ir Rumuniją“, – sakė Vengrijos vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris (Šandoras Pinteris), kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

Rusija perspėjo savo piliečius vengti kelionių į JAV, Kanadą ir didžiąją dalį Europos Sąjungos (ES) šalių dėl „aštrėjančios konfrontacijos“ su Vašingtonu. Apie tai trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Šis pranešimas atspindi ir toliau prastėjančius santykius tarp Rusijos ir Vakarų, kurie staigiai griuvo dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasakė, kad yra nusiteikęs dar kartą pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nors paskutinis jųdviejų pokalbis telefonu ir buvo bevaisis. „Jis buvo nuviliantis, – trečiadienį kalbėdamas per televiziją pasakė O. Scholzas. – Jis (V. Putinas) tiesiog kartojo visas savo formules.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskyrė rinkimų rezultatų neigėją Kari Lake naująja valstybės finansuojamos tarptautinės žiniasklaidos organizacijos „Amerikos balsas“ („Voice of America“, VOA) direktore. VOA veikia visame pasaulyje ir rengia laidas įvairiomis Afrikos, Azijos ir Europos kalbomis, įskaitant somalių, dari ir prancūzų.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) skyrė šešioms Bendrijos šalims 170 mln. eurų, skirtų stiprinti sienų su Rusija ir Baltarusija stebėjimą. Lietuva gaus 15,4 mln. eurų, skirtų atnaujinti stebėjimo įrangą, tobulinti telekomunikacijos tinklus, įdiegti mobilią aptikimo įrangą. EK nurodo siekianti padėti Bendrijos narėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis dėl Rusijos ir Baltarusijos naudojimosi migracija kaip ginklu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie 170 mln. eurų finansavimo paketą šešioms Europos šalims, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, kad būtų sustiprintas jų sienų saugumas. U. von der Leyen apie tai pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje X po diskusijų su Suomijos ministru pirmininku Petteri Orpo.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė į juodąjį sąrašą įtraukti dar apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje, pranešė pareigūnai. Šis žingsnis – dalis 15-ojo sankcijų paketo, kurį 27 šalių blokas įves nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Ukrainos rėmėjai siekia apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, įvesdami įvairius ekonominius ir politinius apribojimus Maskvai.

Rumunijos proeuropietiškos partijos trečiadienį susitarė suformuoti daugumos vyriausybę, sudarytą iš tradiciškai priešingose politinio spektro pusėse esančių politinių jėgų, išstumiant kraštutinius dešiniuosius nacionalistus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad vyriausybė apsaugos du pagrindinius privačius televizijos kanalus nuo perėmimo, keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui. JAV įmonei priklausanti TVN ir vieno Lenkijos milijardieriaus valdoma „Polsat“ bus įtrauktos į strateginių bendrovių, kurias perimti galima tik gavus vyriausybės pritarimą, sąrašą. D. Tuskas sakė, kad vyriausybė kitą savaitę patvirtins sprendimą dėl šių televizijų, turinčių dideles auditorijas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį ragino verslus investuoti Ukrainoje ir pabrėžė įsipareigojimus palengvinti šios su Rusijos invazija kovojančios šalies jungimąsi prie Europos Sąjungos (ES). „Investuodamas į Ukrainą šiandien ir ateinančiais metais, investuoji į ateities ES narę“, – sakė O. Scholzas kalboje Vokietijos ir Ukrainos verslo forumo Berlyne metu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pateikė pasiūlymą balsuoti dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, tai atvers kelią pirmalaikiams rinkimams vasario 23 dieną. Šaltiniai vyriausybėje teigė, kad prašymas trečiadienį buvo pateiktas Bundestago pirmininkei Bärbel Bas, kaip planuota. Visiškai neabejojama, kad O. Scholzas pralaimės pirmadienį numatytą balsavimą dėl pasitikėjimo.

Baiminamasi, kad prie Italijos Lampedūzos salos žuvo 40 migrantų, išgyveno tik viena 11 metų mergaitė. Ji papasakojo, kad laivas, kuriuo ji plaukė, prieš tris dienas apvirto, trečiadienį pranešė gelbėtojų grupė. „Manome, kad ji vienintelė išgyvenusi laivo katastrofą ir kad kiti 44 žmonės nuskendo“, – pranešė nevyriausybinė organizacija „Compass Collective“, padedanti gelbėti migrantus Viduržemio jūroje. Grupė aptiko mergaitę, ši sakė, kad migrantų laivas išplaukė iš Sfakso Tunise.

Nauji tyrimai rodo, kad vidutinė naujai išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos kaina Jungtinėje Karalystėje nuo „Covid-19“ pandemijos pabaigos išaugo 3240 svarų sterlingų (4123 dolerių) per metus. Būsto paieškos portalo „Zoopla“ duomenimis, dabar nuomininkai vidutiniškai per metus patiria 15 240 svarų sterlingų išlaidų, t. y. maždaug 270 svarų sterlingų per mėnesį daugiau nei pandemijos pabaigoje.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančios valstybės narės galėtų apriboti migrantų teisę į prieglobstį tais atvejais, kai Maskva ir Minskas juos pasitelkia kaip ginklus. „Pavyzdžiui, jos gali apriboti naudojimąsi prieglobsčio teise tokioje situacijoje, tačiau griežtomis sąlygomis ir teisinėmis ribomis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją, Henna Virkkunen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį surengė pokalbį telefonu su Sakartvelo buvusiu ministru pirmininku Bidzina Ivanišviliu, pranešė Eliziejaus rūmai.  Pranešama, kad pokalbio metu E. Macronas pasmerkė pilietinės visuomenės bauginimą ir policijos smurtą prieš protestuotojus bei žurnalistus ir paragino paleisti sulaikytuosius.

Viena rytų Vokietijoje gyvenanti šeima neteks nuosavybės teisės į 1939 metais įsigytą namą, kadangi nacių režimas privertė ankstesnius savininkus žydus jį parduoti. Vokietijos aukščiausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė 84 metų moters ir jos sūnaus, kurie vis dar gyvena šiame name, paskutinę apeliaciją. Moters šeima 1939 metais turtą nusipirko iš nekilnojamojo turto agento.

Oro linijų bendrovė „Ryanair“ kaltinama neįspėjusi keleivių apie atšauktą skrydį, kai gruodžio 7 dienos vakarą žmonės skrido į Palmą (Ispanija), tačiau lėktuvas grįžo atgal, nes dėl smarkaus vėjo nusileidimas buvo nukeltas, rašoma „Majorca Daily Bulletin“. Skrydis iš Santjago de Kompostelos miesto Galisijoje iš pradžių buvo nukreiptas į Valensiją, iš kurios išlipo maždaug pusė keleivių. Kaip pranešama, dalis keleivių nenorėjo rizikuoti skristi toliau.

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbtame interviu gynė savo sprendimą ambasadoriumi Prancūzijoje paskirti Charlesą Kushnerį – „šeimos narį ir didelę sėkmę pasiekusį žmogų“. „Tai puikus dalykas, nes jis priklauso mūsų šeimai“, – prancūzų žurnalui „Paris Match“ sakė D. Trumpas. Interviu jis davė šeštadienį. „Iš esmės mano šeimos narys vyksta į Prancūziją; nesu tikras, ar kur nors kitur taip yra. Turime daug ambasadorių funkcijų ir įgaliojimų“, – pridūrė jis.

Tūkstančiai proeuropietiškų protestuotojų antradienį 13 dieną iš eilės mitingavo prieš Sakartvelo vyriausybę po to, kai Europos Sąjunga (ES) perspėjo, kad gali nubausti valdžią už susidorojimą su demonstrantais. Mojuodami ES ir Sakartvelo vėliavomis, garsiai pūsdami ragus ir švilpukus demonstrantai susirinko prie parlamento ir išreiškė pasipiktinimą vyriausybės sprendimu po ginčytinų rinkimų atidėti siekį įstoti į Bendriją.

Prestižinis leidinys „Politico“ paskelbė įtakingiausią žmogų Europoje. Juo tapo Italijos premjerė Giorgia Meloni. „Kam skambinate, jei norite pasikalbėti su Europa? Jei esate Elonas Muskas – turtingiausias pasaulio žmogus ir pagrindinis išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas – numeris, kurį renkate, priklauso Giorgiai Meloni“, – rašo leidinys.

Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį Vokietijos parlamentui pateiks oficialų prašymą surengti balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, taip atverdamas kelią vasario mėnesį numatytiems rinkimams.

Antradienį Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas perspėjo, kad yra pavojus, jog sektantiškas smurtas ir ekstremizmas Sirijoje atgims, ji paragino tarptautines galias padėti taikiam perėjimui po Basharo al Assado režimo žlugimo. „Turime išvengti siaubingų Irako, Libijos ir Afganistano scenarijų pasikartojimo“, – per ES įstatymų leidėjų posėdį sakė K. Kallas.

Kitą savaitę susitiksiantys Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai aptars galimybę nubausti Sakartvelo valdžios institucijas – tokio žingsnio žengimas bus svarstomas po to, kai Briuselis prabilo apie „patikimus nuogąstavimus“ dėl proeuropietiškų demonstrantų kankinimo, antradienį pranešė Bendrija. „Nuolatinis traukimasis nuo demokratinių normų ir pastaruoju metu Sakartvelo valdžios institucijų panaudotos represinės priemonės turi padarinių mūsų dvišaliams santykiams.

Latvija, kaip ir kitos Europos šalys, sustabdė sprendimus dėl Sirijos piliečių prieglobsčio prašymų, pranešė Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba. Sprendimai dėl Sirijos piliečių prieglobsčio prašymų laikinai sustabdyti atsižvelgiant į dabartinę padėtį Sirijoje, tai liečia tiek pirmą kartą pateikiamus prieglobsčio prašymus, tiek atvejus, kai asmenys pakartotinai kreipiasi dėl leidimo gyventi. Tarnyba taip pat peržiūrės prieglobstį jau gavusių Sirijos piliečių statusą.

Į Baltarusiją atgabentas nežinomas skaičius branduolinių galvučių, antradienį pareiškė autoritarinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Apie tai „Telegram“ praneša ASTRA. „Aš čia atsivežiau branduolinių galvučių. Daugiau nei tuziną jų. Daugelis žmonių sako: „O, tai pokštas, niekas nieko neatsivežė“. Mes atsivežėme. O tai, kad jie sako, jog tai pokštas, reiškia, kad jie to nepastebėjo. Jie net nepastebėjo, kaip mes juos čia atvežėme“, – cituojami A. Lukašenkos žodžiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina paskirti naują ministrą pirmininką per 48 valandas, naujienų agentūrai AFP pareiškė antradienį su juo susitikę partijų vadovai. Ši žinia pasirodė po to, kai praėjusią savaitę buvo nuverstas premjeras Michelis Barnier. E. Macronas savo biure Eliziejaus rūmuose subūrė pagrindinių politinių partijų lyderius, kad būtų galima aptarti sąlygas naujai vyriausybei, kuri galėtų išvengti nesėkmės per balsavimą dėl nepasitikėjimo Prancūzijos parlamente.

Vengrijos diplomatijos vadovas antradienį, praėjus dienai po ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimo su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu jo „Mar-a-Lago“ valdose, pažadėjo, kad Budapeštas tęs savo Ukrainos „taikos misiją“. V. Orbanas – artimiausias tiek D. Trumpo, tiek Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Europos Sąjungoje (ES) – nuo 2022 metų, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ne kartą ragino surengti taikos derybas ir atsisakė siųsti karinę pagalbą Kyjivui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį apsilankys Lenkijoje ir informuos apie neseniai vykusias derybas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir JAV išrinktuoju vadovu Donaldu Trumpiu, pranešė lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Macronas atvyks poryt. Jis norės mus informuoti apie Paryžiaus derybų rezultatus.

Policija Vokietijoje sulaikė tris įtariamus islamistų ekstremistus, kurie rengėsi „rimtam smurto aktui“, antradienį pranešė pareigūnai. Taip pat buvo konfiskuoti automatas ir kažkiek šaudmenų. Policija sekmadienį sulaikė du libaniečių kilmės 15 ir 20 metų brolius iš Manheimo ir 22-jų turkų kilmės jaunuolį iš Heseno žemės, sakoma vietos prokurorų ir policijos pareiškime.

Socialinės žiniasklaidos milžinė „Meta“ pirmadienį paskelbė pasaulinę kovos su sukčiavimu informavimo kampaniją, kuria siekiama apsaugoti vartotojus nuo galimų sukčių aferų šventinio apsipirkimo metu. Bendrovė, kuriai priklauso „Facebook“, „WhatsApp“ ir „Instagram“, atskleidė šiais metais pašalinusi daugiau kaip du milijonus paskyrų, siejamų su internetinio sukčiavimo centrais Kambodžoje, Mianmare, Laose, JAE ir Filipinuose. Bendrovė taip pat pranešė šiemet pašalinusi 15 tūkst.

Lietuva padarė pažangą siekiant lyčių lygybės, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rodo Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas tyrimas. Lyčių lygybės indekse Lietuva iš 17-osios vietos pakilo į 16-ąją, surinkusi 65,8 balo iš 100 galimų. Vis dėlto šis įvertinimas tebėra 5,2 balo mažesnis nei ES vidurkis. Kaip nurodoma ataskaitoje, nuo pernai metų didžiausios pažangos pasiekė Malta, Čekija ir Lietuva.

Dėl kietųjų dalelių oro taršos 2022 m. Europos Sąjungoje mirė beveik 240 tūkst. žmonių, t. y. penkiais procentais mažiau nei ankstesniais metais, teigiama antradienį paskelbtoje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje. Agentūra apskaičiavo, kad „mažiausiai 239 tūkst.“ mirčių įvyko dėl susidūrimo su didesniu nei rekomenduojama KD2,5 lygiu. KD2,5 – mažiausios dalelės, kurias galima įkvėpti ir kurios ypač pavojingos žmonių sveikatai.

Kai kartvelų protestuotojas Iraklis silpnu balsu ėmė melstis, jį mušęs policininkas priėjo arčiau, kad suprastų, ką jis sako. „Kai jis suprato, kad meldžiuosi, dar labiau supyko ir ėmė agresyviai mane mušti bei šaukti: „Ar tai padeda? Ar tavo malda dabar tau padeda?“ – I. Pipia pasakojo naujienų agentūrai AFP. Praėjus kelioms dienoms šio antropologo akys vis dar sutinusios, jam skauda juoktis ir jis dar negali valgyti kieto maisto.

Karalius Karolis III prisiminė, kaip jo motina, karalienė Elžbieta II, maudydama jį vaikystėje, praktikavosi dėvėti karūną. Karalius taip pat prisiminė savo karūnavimą ir teigė, kad jautė nerimą pats užsidėjęs karūną. Apie tai jis papasakojo dokumentiniame filme „Coronation Girls“, rašo BBC. Jame pasakojama apie 50 kanadiečių moterų grupę, kurios, būdamos 17-metės, dalyvavo mirusios karalienės Elžbietos karūnavimo iškilmėse.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai kitą savaitę aptars, kaip nubausti Sakartvelo valdžios institucijas už represijas prieš proeuropietiškus protestuotojus, antradienį pranešė Briuselis. „Nuolatinis atsilikimas nuo demokratijos ir pastaruoju metu Sakartvelo valdžios institucijų naudojamos represinės priemonės turi pasekmių mūsų dvišaliams santykiams. ES apsvarstys papildomas priemones“, – sakoma pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį po pietų Eliziejaus rūmų biure priims partijų lyderius ir aptars, kaip suformuoti naują vyriausybę. Posėdis vyks praėjus kelioms dienoms po to, kai per balsavimą dėl nepasitikėjimo nuo pareigų buvo nušalintas ministras pirmininkas Michelis Barnier. Pastangos vyksta tuo metu, kai laikinieji ministrai stengiasi išsiaiškinti Prancūzijos 2025 metų finansus, ankstesnei administracijai žlugus dėl savo išlaidų mažinimo biudžeto plano.

Sprogimo Italijos naftos perdirbimo įmonėje aukų skaičius išaugo iki keturių – valdžios institucijos antradienį pranešė, kad įvykio vietoje netoli Florencijos esančiame objekte rasti dar dviejų darbininkų kūnai. Vieno darbininko po pirmadienį Italijos energetikos bendrovės „Eni“ eksploatuojamos naftos perdirbimo įmonės kuro saugykloje įvykusio sprogimo vis dar ieškoma. Devyni asmenys per sprogimą buvo sužeisti, kai kurie iš jų – sunkiai.

Brazilijos prezidentui Luizui Inacio Lula da Silvai buvo atlikta operacija dėl kraujavimo į smegenis, susijusio su neseniai įvykusiu kritimu, antradienį pranešė San Paulo privati Sirų ir libaniečių ligoninė. „Operacija pirmadienio vakarą praėjo be komplikacijų“, o 79 metų Lula „jaučiasi gerai, yra stebimas“ intensyviosios terapijos skyriuje, sakoma ligoninės pranešime, paskelbtame prezidento instagramo paskyroje.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pirmadienį per savo pirmąjį vizitą į Ukrainą nuo tada, kai šių metų liepą pradėjo eiti pareigas, patikino, kad jo šalis ir toliau teiks paramą Ukrainai. Estija iki 2027 metų Ukrainai teiks apie 100 mln. eurų karinę paramą kasmet, sakė K. Michalas, susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ši pagalba prilygsta 0,25 proc. metinio Estijos bendrojo vidaus produkto.