Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. ir vėlesnių geopolitinių įtampų, baimė dėl branduolinio karo paskatino daugelį žmonių klausti, ką tai reikštų žmonijai.
Paskutiniu metu matome vis dažnesnį Rusijos branduolinių ginklų demonstravimą. Pavyzdžiui, spalio 22 d., po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė savo susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, Kremlius iškart paskelbė pradedantys branduolines pratybas.
Branduolinis konfliktas turėtų pražūtingų pasekmių, pradedant tiesioginio sprogimo metu žūstančiais žmonėmis ir baigiant ilgalaikiais radiacijos padariniais.
Rutgerso universiteto tyrimo duomenimis, po visapusiško branduolinio karo nuo bado mirtų daugiau nei penki milijardai žmonių, tai yra maždaug 63 proc. dabartinės pasaulio populiacijos.
Kur būtų saugiausia?
Žurnale „Risk Analysis“ paskelbtame tyrime buvo palygintos 38 šalys pagal 13 kriterijų, kurie, jų nuomone, galėtų nulemti didesnį išgyvenimo pasaulio karo metu šansą.
Tarp svarbiausių veiksnių – maisto gamyba, energetinis savarankiškumas, gamyba ir nelaimės poveikis klimatui.
Indonezija, Filipinai ir Mauricijus
Saugiausių šalių, kuriose galima išgyventi branduolinį karą, sąrašo apačioje yra salų valstybės Filipinai, Mauricijus ir Indonezija.
Remiantis tyrimu, šios šalys po branduolinio karo galėtų pasigaminti pakankamai maisto, kad sugebėtų išgyventi.
Tačiau, remiantis „Risk Analysis“ tyrimu, šių šalių korupcijos ir socialinio nestabilumo istorija gali kelti abejonių dėl jų atsparumo.
Saliamono Salos ir Vanuatu
Žvelgiant į Okeaniją, mažos salų šalys, tokių kaip Saliamono Salos ir Vanuatu, gyventojai tikrai išgyvens, teigia tyrėjai. Tai daugiausia dėl jų tropinės geografinės padėties ir gausios maisto gamybos įprastomis aplinkybėmis.
Tačiau abiem valstybėms trūksta aukštųjų technologijų gamybos, todėl joms bus sunku atsitiesti. Vis dėlto jos galėtų dalyvauti prekyboje su kitomis išgyvenusiomis kaimyninėmis valstybėmis.
Islandija
Islandija, vienintelė šiaurės pusrutulio šalis, įtraukta į „Risk Analysis“ tyrimą, įvardijama kaip viena iš saugiausių šalių branduolinio karo atveju. Tai daugiausia lemia jos atokumas.
Tačiau dėl nedidelės ekonomikos Islandija tikriausiai nukentėtų nuo importuojamų prekių trūkumo.
Vis dėlto Islandija galėtų turėti prieigą prie Šiaurės Amerikos ir Europos, jei kai kurios šių žemynų šalys nebūtų visiškai nuniokotos karo, bado ir (arba) socialinio žlugimo, pažymi „Risk Analysis“.
Naujoji Zelandija
„Risk Analysis“ ekspertų sudarytame sąraše Naujoji Zelandija užima antrąją vietą dėl savo atstumo nuo branduolinių taikinių ir ilgalaikio branduolinio ginklo neturinčios šalies statuso.
Pažymima, kad taip pat padėtų šalies atsparumas staigiam pasaulinės temperatūros kritimui, kurį sukeltų tamsios dienos. Visos Naujosios Zelandijos vietovės yra palyginti arti vandenyno, kuris apsaugo jas nuo ekstremalių temperatūrų.
Be to, Naujoji Zelandija turi veiksmingą maisto eksporto ekonomiką, kuri vien tik tuo, ką eksportuoja, galėtų kelis kartus pamaitinti visą šalies gyventojų skaičių.
Australija
O štai pirmojoje ekspertų sąrašo vietoje puikuojasi Australija. Atsižvelgiant į atšiaurią giluminę šalies dalį ir istoriją, kai čia buvo apsigyvenę kaliniai, ilgą laiką vyravo mitas, kad Australija gali išgyventi bet ką.
Tyrimas parodė, kad Australija yra stipri žemės ūkio produktų gamintoja, kurios maisto atsargos yra milžiniškos ir gali pamaitinti dešimtis milijonų papildomų žmonių.
Analitikai išskiria šias Australijos stiprybes: gera infrastruktūra, didelis energijos perteklius, aukštas sveikatos saugumo lygis ir gynybos biudžetas.
Tačiau, remiantis tyrimu, Australijai nepalankus vienas svarbus veiksnys: dėl palyginti artimų karinių ryšių su Jungtine Karalyste ir JAV ji gali tapti branduolinio karo su Rusija taikiniu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
