„Mes išliekame vieningi ir ryžtingi savo siekiui priešintis Rusijos agresijai, padėti Ukrainos vyriausybei ir žmonėms bei ginti visų sąjungininkių saugumą“, – sakoma bendrame pareiškime po 30 NATO šalių narių nacionalinių lyderių susitikimo Briuselyje.
Aljansas taip pat dislokavo 40 tūkst. karių rytinėse Europos šalyse ir greitojo reagavimo pajėgas, skelbiama NATO šalių vadovų susitikimo pranešime. Taip pat bus stiprinama oro gynyba.
Jau anksčiau buvo skelbta, kad NATO sukurs keturias papildomas tarptautines karines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
Maža to, NATO šalys kreipėsi į Kiniją, kad ši susilaikytų nuo Rusijos veiksmų palaikymo, o į Baltarusiją – sustabdyti Rusijos karinius veiksmus iš savo teritorijos.
NATO vadovas J. Stoltenbergas akcentavo, kad aljanso tikslas – išvengti didelio masto konflikto su Rusija, tiek galimo karių dislokavimo Ukrainoje, tiek ir ginkluotės perdavimo klausimais.
J. Stoltenbergas NATO vadovo poste liks dar metams
NATO šalių lyderiai ketvirtadienį pratęsė Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo įgaliojimus dar vieneriems metams, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.
„Esu pagerbtas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimo pratęsti mano, kaip generalinio sekretoriaus, kadenciją iki 2023 metų rugsėjo 30 dienos. Susidurdami su didžiausia saugumo krize per pastarąją kartą, esame vieningi, kad mūsų aljansas išliktų stiprus, o mūsų žmonės – saugūs“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
NATO vadovas: įsiverždamas į Ukrainą V. Putinas padarė „didelę klaidą“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“, Aljanso lyderiams susirinkus aptarti rytinio sparno gynybos.
„Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.
Pasak jo, JAV vadovaujamo karinio aljanso lyderiai tarsis dėl „būtinybės perkrauti mūsų atgrasymą ir gynybą ilgesniuoju periodu“, pradėdami nuo susitarimo dislokuoti naujų pajėgumų rytinėse narėse Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.
