Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.
Per tris dienas trukusį vizitą 45 metų E. Macronas buvo sutiktas kaip žvaigždė – pietiniame Guangdžou mieste prie jo būriavosi studentai, norintys pasidaryti su juo asmenukę, o vietos žiniasklaida plačiai nušvietė vėlesnius jo komentarus, daugiausia dėmesio skirdama frazei „strateginė autonomija“.
Kinijos komunistų partijos valdomame laikraštyje „Global Times“ pirmadienį paskelbtame komentare teigiama, kad šie pasisakymai yra „akivaizdus E. Macrono ilgalaikio stebėjimo ir apmąstymų rezultatas“ ir rodo kelią, kuris yra „gana objektyvus, racionalus ir atitinka pačios Europos interesus“.
„Kai kurie žmonės viešojoje nuomonėje nori sukurti netikrą Europą ir taip užmaskuoti tikruosius Europos balsus ir interesus“, – priduriama straipsnyje.
Valstybinio dienraščio „China Daily“ Briuselio biuro vadovas Chen Weihua socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „E. Macrono žodžiai apie ES strateginę autonomiją, pasipriešinimą naujam šaltajam karui ir atsiskyrimą taip pat bus puikus sprendimas“.
Pekinas, kuris tvirtina, kad Taivanas yra jo teritorijos dalis, kurią vieną dieną turėtų susigrąžinti, jau seniai siekia palaužti Vakarų ryžtą šiuo opiu klausimu.
Neseniai išsakyti E. Macrono žodžiai apie Europos atsiribojimą nuo Vašingtono Taivano atžvilgiu rodo, kad Kinijos pastangos gali būti sėkmingos.
„Išdrįsusi atvirai kalbėti apie autonomiją, – komentavo vienas socialinio tinklo „Weibo“ vartotojas po straipsniu apie E. Macroną, – Europa padarė pažangą.“
„Puikus sprendimas“
Pastaraisiais metais daugumos Vakarų lyderių reputacija Kinijoje nukentėjo, o E. Macrono įvaizdis visuomenėje išliko iš esmės palankus – tai akivaizdžiai parodė būriai studentų Guangdžou mieste.
Neseniai duotame interviu jo išsakytas noras atskirti Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų užsienio politiką Taivano atžvilgiu padėjo pagausinti šį gerbėjų ratą.
Vienas „Weibo“ vartotojas komentavo: „Macrono idėjos yra labai geros. Europos arogancija ir neveiklumas daugelį metų lėmė ypatingą strateginį pasyvumą, kuris priklauso nuo JAV.“
Pekinas trečiadienį taip pat gyrė E. Macrono pastabas ir sakė, kad jo nestebina neigiama kai kurių Vakarų šalių reakcija.
„Kai kurios šalys nenori, kad kitos tautos taptų nepriklausomos ir savarankiškos, o visada nori priversti kitas šalis paklusti jų valiai“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas per reguliarią spaudos konferenciją.
„Primygtinai reikalaujant strateginės autonomijos, įgyjama daugiau pagarbos ir draugų, o prievarta ir spaudimas tik didina pasipriešinimą ir opoziciją“, – pridūrė jis.
Tačiau tokias triumfuojančias Kinijos perspektyvas sušvelnino ir blaivesni balsai, teigiantys, kad dėl geopolitinių realijų Prancūzijai ir Europai būtina ir toliau palaikyti glaudų ryšį su Jungtinėmis Valstijomis.
Buvęs „Global Times“ redaktorius, apžvalgininkas Hu Xijinas pirmadienį „Weibo“ tinkle parašė, kad, nepaisant malonių E. Macrono komentarų, Kinijai nerealu manyti, kad Prancūzija bus jos pusėje kokioje nors būsimoje konfrontacijoje su Vašingtonu.
Europa ir Jungtinės Valstijos „puoselėja bendras vertybes ir yra susaistytos NATO“, rašė Hu Xijinas.
„Tačiau galime tvirtai tikėti, kad kol Kinija elgsis su Europos šalimis protingai ir sąžiningai, o JAV privers jas priešintis Kinijai, jų strateginių interesų konfliktai iškils į paviršių“, – pridūrė jis.
Kiti interneto komentatoriai ciniškiau vertino E. Macrono komentarų motyvus.
„Kokia iš to nauda? – rašė vienas „Weibo“ vartotojas. – Jis sakys viena, kai atvyks čia užsidirbti ekonominės naudos, o kai gaus pinigų, darys visai ką kita. Taip jau vyksta dešimtmečius.“
