Koronavirusas COVID-19

Valdžia grįžta prie idėjos įvesti privalomus skiepus kai kuriems darbuotojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad reikia svarstyti visas idėjas, kurios kuo labiau padėtų saugoti žmonių sveikatą. „Turime svarstyti visas opcijas, kurios padėtų kuo labiau saugoti žmonių sveikatą. Ir darbo vietoje, ir apskritai. Nes nuo to priklauso kaip galės funkcionuoti šita valstybė pandemijos akivaizdoje.

Koronavirusu susirgo Seimo narys Algirdas Sysas.  Apie tai paskelbė portalas delfi.lt.  Papildysime....

Praėjusią parą nustatyti 1839 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2170 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 14 tūkst. 32 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1511 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 137 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 13,6 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9,4 tūkst.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje stabilizuojasi, tačiau dar neaišku, ar susirgimų pikas jau pasiektas, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.  Viceministrė taip pat tikisi, kad Lietuvai neteks sekti Austrijos pavyzdžiu ir įvesti privalomo vakcinavimo, nors atskirose srityse – slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams – jis svarstomas. „Šiandien labai norėtųsi to optimizmo ir turime trečią savaitę, kai skaičiai stabilūs arba nėra augantys.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ pirmadienį pranešė, kad jų sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas 12–15 metų vaikams siekė 100 procentų praėjus keturiems mėnesiams po antrosios skiepo dozės.  Naujai surinkti duomenys iš 2 228 tyrime dalyvavusių asmenų bus naudingi teikiant paraiškas visiškam vakcinos patvirtinimui JAV ir visame pasaulyje. Po antrosios vakcinos dozės mažiausiai šešis mėnesius stebėtiems asmenims jokių rimtų nusiskundimų dėl vakcinos saugumo neregistruota.

Leidus paankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 daugiau žmonių suskubo pasirūpinti sustiprinamąja skiepo doze. Tačiau daliai gyventojų kilo klausimas, kokio gamintojo vakciną trečiai ar antrai skiepo dozei rinktis būtų geriausia?  Paklaustas, kokią vakciną – to paties ar kito gamintojo – būtų geriau rinktis revakcinacijai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof.

COVID-19 toliau šienauja ir jaunų žmonių gyvybes – liga pražudė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusį vyrą. Nors jis mirė dar lapkričio 18 d., duomenys apie tai Statistikos departamentas pateikė kiek vėliau.  Nors naujų COVID-19 atvejų kreivė toliau mažėja, vis dar neišvengiama mirčių. Šįkart liga pasiglemžė jauną kelmiškį.

Vyriausybė priėmė griežtesnę galimybių paso tvarką – nuo gruodžio jis bus reikalingas nuo 12 metų amžiaus, įvestas ir galimybių paso galiojimo laikas. Konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, kad priemonės tikslingos ir reikalingos. Politikė taip pat siūlo plėsti 100 eurų išmokos už skiepą priemonę, nes, anot jos, viskas, kas skatina vakcinaciją, yra pateisinama. Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis negaili kritikos valdžiai.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 4 305 testus patvirtinti 349 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 17 anksčiau užsikrėtusių žmonių, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Išvakarėse buvo skelbta apie 493 naujus užsikrėtimo atvejus ir 10 pacientų mirtį. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą sumažėjo nuo 754,9 iki 751 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dauguma Vokietijos gyventojų po kelių mėnesių bus „pasiskiepiję, išgiję arba mirę“ nuo COVID-19, pirmadienį perspėjo sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) ir paragino daugiau gyventojų vakcinuotis.

Matyt, Lietuvoje jau galutinai susiformavo grupė asmenų, kurie yra kategoriškai prieš COVID-19 vakcinas, ir jokie įtikinėjimai, prašymai, maldavimai ir net solidūs finansiniai skatinimai jau nepakeis jų nuomonės, teigia Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.  Anot jo, toks fenomenas stebimas ir kitose šalyse.

Ugdymo įstaigose šiuo metu registruota apie 250 aktyvių koronaviruso protrūkių – 38 proc. mažiau nei prieš savaitę, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, nors duomenys nuolat kinta, bendras protrūkių mažėjimas ugdymo įstaigose stebimas jau trys savaitės iš eilės, naujų masinių užsikrėtimų skaičius kiek išaugo darželiuose.

Naujų COVID-19 atvejų kreivė toliau krinta žemyn. Praėjusią parą fiksuota 851 naujas užsikrėtimas, o pandemijos pagreitis toliau išlieka neigiamas. Geros žinios ir žvelgiant į epidemiologinį COVID-19 žemėlapį – iš juodosios zonos jau ištrūko 3 savivaldybės, o pandemija šiuo metu tebesiveržia vos 5 rajonuose. Naujausia COVID-19 statistika džiugina – naujų atvejų skaičiai mažėja, vis daugiau savivaldybių jau pasiekė ar artėja prie žemesnės nei 500 naujų atvejų 100 tūkst.

Nuo šiol patikrinti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus ir galimybių pasus tapo dar paprasčiau – Registrų centro kartu su išorės partneriais sukurta mobilioji programėlė nuo šiol gali patikrinti abiejų dokumentų validumą, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nustatytas 851 naujas COVID-19 atvejis, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 176 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 1225 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1558 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 136 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,9 tūkst.

Artėjant Kalėdoms, Austrija pirmadienį uždarė parduotuves, restoranus ir šventines muges, vėl grąžindama karantiną ir bene drastiškiausius COVID-19 suvaržymus Vakarų Europoje per daugelį mėnesių.   Šis sprendimas išprovokavo pasipiktinimo bangą. Protestuoti į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, o kai kurie jų kaltino vyriausybę, jog ši padarė nepakankamai, kad užkirstų kelią naujai koronaviruso bangai, smogusiai Europai.     Nuo pirmadienio 8,9 mln.

Dėl COVID-19 vakcinų šalutinio poveikio gauta per 6 tūkst. pranešimų, teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovai. „Bendrąja prasme, mes nuo vakcinacijos pradžios esame gavę per 6 tūkstančius pranešimų“, – lrt radijui pirmadienio rytą sakė VVKT Farmakologinio budrumo skyriaus patarėja Rugilė Pilvinienė Pasak jos, stiprinančiąja doze pasiskiepijus apie 180 tūkstančių žmonių, absoliuti dauguma – „Pfizer-BioNTech“ gaminama „Comirnaty“ vakcina  – dėl jos šalutinio poveikio nu...

Koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąraše žaliojoje zonoje nuo pirmadienio nelieko nei vienos valstybės, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nuo pirmadienio į paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną perkeliamos Fuerteventūros, Tenerifės, Gran Kanarijos, Madeiros ir Reunjono salos. Maltai pasislinkus į geltoną zoną, žalioje zonoje nebelieka nei vienos valstybės. Kaip pranešė SAM, kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.

Nuo gruodžio 1 d. periodiškai tikrintis nuo koronaviruso įpareigoti darbuotojai už testus mokės patys. Tokį sprendimą neseniai patvirtino Seimas. Ar galėtų ir kalbos apie mokamą COVID-19 gydymą neskiepytiems asmenims virsti realybe? Diskusijos apie mokamą gydymą nuo COVID-19 skiepytis atsisakiusiems žmonėms viešojoje erdvėje gyvos jau kurį laiką. Štai praėjusią savaitę pirmasis pasaulyje apie tokį sprendimą pranešė ir Singapūras.

Šeimos gydytojams ir jų komandoms, įtikinusioms nuo COVID-19 pasiskiepyti gyventojus yra skiriami priedai. Įtikinus pasiskiepyti 75 m. amžiaus ar vyresnį senjorą šeimos gydytojo komanda gauna 15 eurų priedą. Įtikinus jaunesnį – 5 eurus. Mėnesį už paskiepytus 75 m. ir vyresnius senjorus medikai gavo 30 eurų priedą. Tačiau opozicija sako, kad priedus šeimos gydytojams reikėtų kelti iki 100 eurų.

Kauno rajono savivaldybė svarsto vienkartinėmis išmokomis paskatinti šeimos gydytojus ir jų komandos narius, rodančius geriausius skiepijimo nuo koronaviruso rodiklius. Kaip BNS informavo savivaldybės gydytojas Paulius Žvinakis, šiems medikams iš biudžeto norima skirti 25 tūkst. eurų. Išmokų klausimą kitą savaitę svarstys Kauno rajono taryba. „Priedai būtų mokami šeimos gydytojui, jo komandos slaugytojui ir medicinos registratoriui.

Nepaisant įtemptos situacijos ligoninėse dėl COVID-19 pacientų, šiandien gyvename paskutinėmis pandemijos stadijomis, konstatuoja virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas. Taip pat jis teigia, kad kitais metais, o gal – ir greičiau, greičiausiai galėsime atsisveikinti ir su privalomomis kaukėmis. Genominis epidemiologas dr. G. Dudas „Žinių radijo“ eteryje pasakoja, kodėl virusai taip „mėgsta“ šikšnosparnius ir ar galima panašių pandemijų tikėtis ateityje.

Praėjusią parą nustatyti 1349 nauji COVID-19 atvejai, mirė 21 žmogus, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 20 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 585 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 3059 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1527 COVID-19 sergantys pacientai – beveik tiek pat kaip prieš parą, 138 iš jų – reanimacijoje.

Pasirodo, įveikti dvejones skiepytis yra sunku esant giliam nepasitikėjimui ir politiniam neaiškumui. Mokslininkai padarė stebuklus kurdami vakcinas nuo koronaviruso, padedančias apsaugoti pasaulį, tačiau jie neturi lengvo vaisto nuo to, kas sukelia ketvirtąją pandemijos bangą Europoje – nepasitikėjimo vyriausybe.  Tyrėjai ir gydytojai didžiąja dalimi nurodo nepasitikėjimą vyriausybe kaip vakcinos atsisakymo priežastį.

Šią žiemą ypatingai nerimaujama dėl to, ar atsinaujins COVID-19 ir ar kartu su juo ims sparčiai plisti ir kitos kvėpavimo takų ligos – ypač gripas. Tiek pietiniame, tiek šiauriniame pusrutulyje gripo infekcijų sparčiai mažėjo ir gripą nugalėjo koronaviruso pandemija. Socialinio atsiribojimo priemonės, kuriomis buvo užkirstas kelias COVID-19, dar veiksmingiau mažino gripo plitimą. Deja, tai reiškia, kad dabar turime būti pasiruošę gripo sugrįžimui, rašo theconversation.com.

Pasaulis vaduojasi nuo koronavirusu. Pamažu daugelyje valstybių vakcinomis nuo koronaviruso pradedami skiepyti ir vaikai. Tą daro ir Lietuva. Tiesa, ne visi valdžios sprendimais skiepyti vaikus džiaugiasi. Gausu ir vakcinos vaikams priešininkų. Imunologas Marius Stroga savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo didelės apimties įrašu, kuriame aiškina, kokia yra skiepų nauda vaikams.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė veiksmų planą – ką teks daryti, jei Lietuvoje ims pildytis juodžiausias scenarijus – reanimacijoje kovidinių pacientų skaičius pasieks kritinę ribą. Ministras Arūnas Dulkys prabyla ne tik apie gresiančius suvaržymus, bet ir galimą karantiną. Renginių organizatoriai dėl to nerimauja.

Nuo pirmadienio, lapkričio 22 d., į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną perkeliamos Fuerteventūros, Tenerifės, Gran Kanarijos, Madeiros ir Reunjono salos. Maltai pasislinkus į geltoną zoną, žalioje zonoje nebelieka nei vienos valstybės.  Kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Šią savaitę Lietuva sulaukė vakcinų siuntos iš vieno gamintojo. „BioNTech ir Pfizer“ penktadienį pristatė 138060 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Naujos vakcinų siuntos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos. Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Farmacijos milžinė „AstraZeneca“ ketvirtadienį paskelbė, jog klinikiniai jos antikoronavirusinio vaisto bandymai pademonstravo didelį preparato veiksmingumą ir jo suteikiamą ilgalaikę apsaugą nuo COVID-19. Anglų ir švedų laboratorija eina JAV kompanijų „Merck“ ir „Pfizer“ pėdomis. Šios amerikiečių firmos atitinkamai spalio mėnesį ir lapkričio pradžioje paskelbė sukūrusios vaistus, galinčius užkirsti kelią sunkioms COVID-19 formoms.

Praėjusią parą nustatyti 1707 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2718 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 19 tūkst. 217 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1662 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug trisdešimčia mažiau nei prieš parą, 147 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,3 tūkst.

Prekybininkų organizuojamus išpardavimų savaitgalius premjerės patarėja vertina skeptiškai. Tačiau Živilė Gudlevičienė nesiūlo jų atšaukti, o ragina prekybininkus užtikrinti, kad nebūtų spūsčių.   „Epidemiologinė situacija dar nėra ta, kad galėtume tokio dydžio, tokio masiškumo tas akcijas  organizuotai“, – penktadienį LRT pareiškė premjerės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais.

Karantino režimas Lietuvoje, Vyriausybės sprendimu, galėtų būti įvedamas pasiekus kritinį – 240 – COVID-19 gydymui skirtų lovų reanimacijoje užpildymą. Vis dėlto šalies ligoninių vadovai, nors nesiryžta prognozuoti, ar šio sezono COVID-19 pikas jau praeityje, sako, kad situacija stabili ir karantino gali pavykti išvengti. Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė 29 m. Sonatos laiško, kuriame ji dalinasi savo sudėtinga situacija. Laukdama gydytojų verdikto, ar gali skiepytis nuo COVID-19, moteris sako besijaučianti „nei pakarta, nei paleista“, mat kol mina poliklinikų slenksčius, už testavimąsi galimybių pasui turi susimokėti iš savo kišenės. Negana to, nuo gruodžio kas 7–10 dienų ji tą privalės daryti ir norėdama eiti į darbą.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) skelbtas COVID-19 testavimo sistemų ir reagentų pirkimo konkursas gali būti tęsiamas, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos teismas lapkričio 12 dieną atmetė vienos konkurso dalyvių bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics” ieškinį – įmonė ginčijo kai kurias konkurso sąlygas. Teismas panaikino jo paties rugsėjį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių buvo sustabdytos konkurso procedūros.

Vyriausybė ėmėsi griežtesnių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus ir vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Savų pasiūlymų, kaip kovoti su virusu, turi ir opozicija.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 12 708 testus patvirtintas 1 221 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, taip pat mirė 26 anksčiau užsikrėtę žmonės, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Trečiadienį buvo skelbta apie 1 501 naują užsikrėtimo atvejį ir 79 pacientų mirtį – daugiausiai nuo pandemijos pradžios. Vis dėlto dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą sumažėjo nuo 994,4 iki 935 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo iki šiol. Vaistinių atstovai ragina nesiųsti į vaistines vienų vaikų ir jų galimybių pasais pasirūpinti tėvams. Nuo gruodžio 28 d. vaikams nuo 12 m. bus reikalingas galimybių pasas norint patekti į prekybos vietas ar gauti paslaugas, kurioms šiuo metu reikalaujamas galimybių pasas. Šio dokumento nereikės norint patekti į ugdymo ar neformalaus švietimo įstaigas.

Lapkričio 18-ąją minimą Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią proga Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pasakoja apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais. Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybės sprendimą įvesti galimybių pasą nuo 12 metų. Politiko teigimu, tai yra nereikalinga priemonė, kuri sukels tik dar daugiau problemų. „Ne tik mano, bet ir mūsų frakcijos pozicija, yra pakankamai kategoriška. Mes manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, ir nereikalinga priemonė.

Praėjusią parą nustatyta 2015 naujų COVID-19 atvejų, mirė 27 žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 22 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2276 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 956 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1691 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 148 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 14,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,2 tūkst.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso galiojimo trukmės gyventojai plūstelėjo į vakcinacijos centrus pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze. Kokią vakciną galima rinktis ir ar skubėti pasiankstinti revakcinaciją? Vyriausybė be kitų ribojimų apsisprendė dėl galimybių paso galiojimo laiko trumpinimo, kas reiškia, kad nuo gruodžio 28 d. visi pilnamečiai asmenys, norintys toliau naudotis galimybių pasu, privalės pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze.

Vyriausybė apsisprendė: nuo gruodžio pabaigos galimybių paso reikės ir vaikams nuo dvylikos metų. Ministras aiškina, kad vaikai turės parodyti ir moksleivio pažymėjimą ar kitą dokumentą. Valdžia pažėrė ir kitų naujienų – paankstino vakcinaciją trečiąja – sustiprinančia – doze nuo koronaviruso, tad žmonės supuolė registruotis skiepui, skambučių antplūdžio sulaukė ir Karštosios linijos darbuotojai, ėmė strigti sistemos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad, jei Lietuvoje reikėtų imtis dar griežtesnių ribojimų COVID-19 pandemijai valdyti, jie pirmiausiai būtų įvedami žmonėms nesiskiepijusiems. „Niekas nėra suinteresuotas karantinu ir manau, kad žmonės taip pat nėra juo suinteresuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniaus „Litexpo“ parodų centre trečiadienį pasiskiepijo sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Jai suleistas „Pfizer“ gaminamas skiepas „Comirnaty“. Ministrė pirmininkė praėjusią savaitę teigė, kad pagal skiepų kalendorių, jai sustiprinantis skiepas priklausytų tik gruodžio viduryje, bet ji apsisprendė vakcinaciją pasiankstinti Vyriausybei sutarus dėl tokios galimybės visiems norintiems. „Man jau ir taip apie tris savaites iki pusės metų buvo belikę.

Nuo gruodžio 1 d. serologinį antikūnų testą galimybių pasui gauti bus galima atlikti ne tik po ligos, bet ir po vakcinacijos. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina bent vieną testą kompensuoti. Tokius sprendimus Vyriausybės posėdžio metu pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip pažymėjo jis, iki šiol serologinį testą galimybių pasui buvo galima tik po ligos.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad užsitęsus pandemijai reikės ir dar vienos sustiprinamosios skiepo dozės. Kartu jis konstatavo, kad, yra vilties, jog galimai „esame savo problemų kalno viršuje“. Atsakydamas į klausimą, ar antikūnų testo rezultatas galėtų prilygti trečiajai skiepo dozei, A. Dulkys užsiminė, kad, neatmetama galimybė, jog ateityje reikės dar vieno sustiprinančio skiepo.

Vyriausybė galutinai įtvirtino griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones, kurios įsigalios nuo gruodžio. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Nauja galimybių paso tvarka Vyriausybė įtvirtino, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.