Ligoninių vadovai įvertino, kiek realu įvesti karantiną: svarbus ne tik Vyriausybės nustatytas rodiklis

Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Pirmuoju, pasiekus 215 lovų reanimacijoje užpildymą, būtų ribojami renginiai, prekyba, paslaugos, neformalusis švietimas ir kitos veiklos. Tuo metu antruoju etapu, pasiekus 240 užpildytų lovų reanimacijoje, šalyje vėl būtų įvedamas karantinas, grįžtama prie nuotolinio darbo ir ugdymo, ribojami susibūrimai ir kitos veiklos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Aurelijus Veryga apie galimybių pasą nuo 12 metų: netikusi, netaikli ir nereikalinga priemonė

Papildoma COVID-19 skiepo dozė: ką ir kada rinktis iš „Pfizer“, „Moderna“ ir „Janssen“?

Oficialu: gruodį keičiama galimybių paso tvarka – įvedamas vaikams nuo 12 metų, trumpinamas galiojimo laikas

Ligoninių užimtumas – stabilus

Naujausi statistikos duomenys rodo, kad Lietuvos ligoninėse lapkričio 17 dieną buvo užimtos 148 lovos reanimacijoje, diena anksčiau – 154. Šis skaičius pamažu mažėja. Tiesa, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis nelinkęs sutikti, kad situacija tikrai gerėja, jo žodžiais, ji stabili.

„Situacija yra kol kas stabili. Pacientai keičiasi kas minutę, bet turime kažkur netoli 100. Kol kas situacija yra stabili. Reanimacijos skyriuje turime 16 pacientų. Lapkričio mėnesį situacija yra stabili, ji nėra blogėjanti.

Lietuvoje daugiau kalbama apie bendrą sergamumą (kad jis mažėja – aut. past.), o ligoninių užimtumas nėra mažėjantis, jis kol kas išlieka stabilus. Tai yra irgi labai gerai, kad jis neauga“, – tv3.lt kalbėjo V. Janušonis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad situacija nėra vienareikšmiška skirtinguose regionuose – pagal lovų užimtumą pirmauja Vilniaus ir Kauno regionai.

„Kaunas ir Vilnius praktiškai netoli ribos. O pas mus, kada buvo labai blogai tam tikru momentu, iš tikro stabilizavosi. O šiaip mes bendrai peržiūrėjome lovas regione, tai 20-čia lovų mažiname bendrąsias lovas, reanimacijos kol kas paliekame, nors užimta keletu daugiau nei pusė. Bet vis tiek nemažiname, laukiame, kad pasižiūrėtume, kiek pacientų ir kokių“, – sakė ligoninės vadovas.

V. Janušonis sako tikintis, kad artimiausiu metu Lietuvos ligoninėse nebus pasiekta kritinė užimtų reanimacijos lovų riba, tačiau atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik šis rodiklis.

„Aš irgi tikiu, kad reanimacijos [lovų nepasieksime]. Matote, ne tik reanimacija svarbu. Ir bendras kiekis [svarbus]. Jeigu bus kitos lovos, ne reanimacijos, o kitos lovos, labai užimtos pacientų ligoninėse, tai kentės kita pagalba, tai nebus teikiama nekovidinė pagalba. <...> Reanimacijos ligonių skaičius, be jokios abejonės, koreliuoja su bendru kovidinių ligonių skaičiumi ligoninėse“, – sakė V. Janušonis.

Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos universitetinė ligoninė – trečia pagal užpildytų lovų skaičių. Ten iš 775 ligoninių lovų užpildytos 508, iš 40 reanimacijos lovų užpildytos 27.

Piką išgyveno lapkričio pradžioje

Tuo metu sudėtingiausia situacija lapkritį fiksuojama Kauno regione, ypač – Kauno klinikose, kur iš 1575 ligoninės lovų užimtos 1188, o iš 106 lovų ligoninės reanimacijoje užimta 72.

Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius teigia, kad lovų užimtumo pikas ligoninėje šį sezoną fiksuotas lapkričio 8 dieną, tačiau kasdien situacija pamažu gerėja.

„Tikrai geresnė situacija. Nors Kaunas turbūt tas regionas, kur palengvėjimas, pagerėjimas ateina paskiau, nes prasidėjo nuo Vakarų Lietuvos, nuo Klaipėdos regiono, paskui į Rytus. Kauno regionas buvo paskutinis, kur gerėjimas, palengvėjimas atėjo, kalbant apie stacionarizuojamus ligonius, apie lovų užimtumą. Tai šiomis dienomis, vakar, šiandien, tikrai turime truputėlį mažiau užimtų lovų“, – tv3.lt sakė R. Jurkevičius.

Vis dėlto jis nesiryžta teigti, kad šio sezono ligoninių lovų užimtumo pikas jau liko praeityje.

„Taip, šiai dienai tikrai matome mažėjimą ir juo labai, labai džiaugiamės, nes tikrai lengviau atsikvėps ir medikai, kurie tikrai pavargę, dirbantys sunkiai, ir pacientai, kitomis ligomis sergantys, jiems reikia gydymo. Tikimės, kad šiuo metu galėsime atsikvėpti. O ar nebus kokios nors dar bangos ar bangelės, tikrai nepasakysiu“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Kalbėdamas apie Vyriausybės nustatytą lovų rodiklį, kurį pasiekus Lietuva vėl galėtų atsidurti karantine, R. Jurkevičius pažymėjo, kad sprendžiant ribojimų klausimus svarbus ne tik reanimacijos lovų užimtumas.

„Stebime ir kiek reanimacijoje, kiek su dirbtine plaučių ventiliacija, kiek deguonies terapijos lovose yra pacientų. Aš galvoju, kad reiktų labai kompleksiškai į šitą problemą žiūrėti, galbūt nesiorientuoti į vieną ištrauktą skaičių.

Įspūdis, kad, jeigu praeitą žiemą nuo paguldomų skaičių į stacionarą mes turėdavome reanimacijoje 7–9 proc., tai dabar turime geresnę situaciją – apie 3–5 proc. Gal tai ir vakcinacija suveikė, kad užsikrėtęs vakcinuotas žmogus nepatenka į reanimaciją, ačiū Dievui, labai gerai. Bet todėl turime labai kompleksiškai žiūrėti, iki reanimacijos lovų raudonos linijos turime ir kitų linijų, kurios taip pat mums, medikams, labai svarbios“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

„Situacija nėra ženkliai blogėjanti“

Kad situacija ligoninių reanimacijose bent jau nėra blogėjanti, o lovų užimtumo pikas Lietuvos ligoninėse užfiksuotas dar spalio viduryje, teigia ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

„Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) gydomų ligonių maksimumas buvo fiksuotas spalio 15–17 d., kai tuomet tokių ligonių šalyje buvo 161. Nuo to laiko matome pakritimą bei tam tikrą stabilizaciją. Praktiškai jau paskutines dvi savaites RITS gydomų ligonių skaičius svyruoja tarp 140–150 pacientų. 

Per paskutinę savaitę teko pabendrauti su gydytojais anesteziologais-reanimatologais, tai, jų nuomone, situacija sudėtinga, tik atrodo, kad nėra ženkliai blogėjanti“, – „Facebook“ rašė M. Stankūnas.

Užpildžius lovas laukia karantinas

Užpildžius 215 lovų būtų įvedami šie ribojimai:

• Renginių ribojimas, apribojant dalyvių skaičių;
• Ribojamos prekyba ir paslaugos. Prekybai būtų įvedami ploto ribojimai (su galimybių pasu 20 kv. m, be galimybių paso – 30 kv. m), paslaugoms – 20 kv. m;
• Ribojamas viešasis maitinimas. Tarp stalų būtų privalu išlaikyti 2 metrų atstumą, taip pat būtų galima užimti tik sėdimas vietas, būtų įvedamas darbo laiko ribojimas iki 24 val. Taip pat būtų draudžiami furšetai;
• Įvedamas nuotolinis darbas;
• Viešajame transporte būtų galima užimti tik sėdimas vietas;
• Ribojamas neformalusis švietimas;

Užpildžius 240 lovų būtų įvedami šie ribojimai:

• Renginių draudimas, sporto renginiai be žiūrovų;
• Prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m;
• Naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių, laisvalaikio ir pramogų paslaugų uždarymas (arba darbo laiko ribojimas);
• Nuotolinis darbas;
• Nuotolinis ugdymas ir aukštasis mokslas;
• Neformalaus ugdymo ribojimas;
• Susibūrimų ribojimas (karantino režimas).

Daugiau nei 2000 naujų atvejų

Praėjusią parą nustatyta 2015 naujų COVID-19 atvejų, mirė 27 žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

22 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 2276 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 956 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomas 1691 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 148 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 14,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,2 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 1152,9 atvejo – jis mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios ir siekia 11,1 procento.